- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-130-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl viešai paskelbtos, neatitinkančios tikrovės, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ per 2 savaites po teismo sprendimo paskelbti LNK kanale laidoje „Žinios“ 18.45 val. ir 22.00 val. paneigimą paskleistos apie ieškovą tikrovės neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos, tokio turinio: „2007 spalio 11 d. LNK TV laidoje „Žinios“ 18.45 val. bei 22.00 val. paskelbta informacija, kad V. S. teistas už išžaginimą, baustas 30 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nesumokėjęs nei vienos už tai paskirtos baudos, neatitinka tikrovės“, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas viešai pateikdamas duomenis apie asmens teistumą, privalėjo turėto objektyvius duomenis. Pažymėjo, jog būdamas nepilnametis, buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo be jokių įrodymų pagal LR BK 118 str. 3 d. 1994-01-26 nuosprendžiu 6 m. laisvės atėmimo bausme. 1997-09-02 buvo paleistas lygtinai prieš terminą 1 metams ir 11 mėn., o 2003-05-01 teistumas išnyko. Nurodė, kad informacija apie ieškovo nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus neatitiko tikrovės, nes administracinė bauda buvo pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Nurodė, kad ne visos administracinės nuobaudos ieškovui buvo paskirtos pagrįstai. Teigė, jog atsakovas tokiu būdu viešai paskelbė tikrovės neatitinkančią, ieškovą šmeižiančią, įžeidžiančią jo garbę ir orumą informaciją, todėl giminės draugai, kaimynai, pažįstami pradėjo ieškovą smerkti, nustojo su juo bendrauti, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo paskelbta informacija atitiko tikrovę, todėl atsakovas nelaikytinas peržengusiu žodžio laisvės ribas ir atsakovui neiškilo pareiga paskelbti ieškovo pateiktą informacijos paneigimo tekstą. Tuo pačiu neiškilo atsakomybė dėl neturtinės žalos padarymo. Atsakovas nurodė, kad sąvokos „teistumas“ ir „teistas“ nėra tapačios. Atsakovas, skleisdamas informaciją, jog ieškovas buvo anksčiau teistas, taip pat baustas administracine tvarka, rėmėsi objektyvia informacija, gauta iš teismo. Ieškovo pripažinti faktai, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos buvo pakeistos viešaisiais darbais, patvirtino faktą, kad baudų jis nebuvo sumokėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimu Nr.1 „Dėl LR CK 7. 7 (1) straipsnių taikymo ir LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“, pagal kurio 3 punktą asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, jog atsakovas, LNK TV laidoje „Žinios“ paskelbdamas informaciją apie atsakovą, rėmėsi informacija, gauta iš Kauno miesto apylinkės teismo (b.l. 24). Rašte buvo nurodyta, jog Kauno miesto apylinkės teisme 2007-10-11 buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis V. S.. Byloje buvo pateikti duomenys iš policijos įskaitos apie tai, kad ieškovas 33 kartus buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir yra 1994-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 118 str. 3 d. (1961 m. redakcija) 6 metams laisvės atėmimo, ieškovas iš bausmės atlikimo vietos paleistas lygtinai prieš terminą. Ieškovas teigė, jog informacija, kad jis buvo anksčiau teistas už išžaginimą, neatitiko tikrovės, nes jo teistumas yra išnykęs. Atsakovas, nurodydamas, kad ieškovas buvo kartą teistas už minėtą nusikalstamą veiką, informavo visuomenę apie tikrovėje egzistavusį faktą, t.y. jog ieškovas praeityje buvo nuteistas. Teismas pažymėjo, jog sąvoka „teistumas“ yra teisinė sąvoka. Teistumas – teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatymą numatytą laiką. Teistumo teisines pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, kurių apribojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tai, jog atsakovas televizijos laidoje vartojo žodį “teistas”, nereiškė, jog atsakovas teigė, kad ieškovui už padarytą nusikaltimą nebuvo išnykęs teistumas. Atsakovas nėra teisininkas, todėl televizijos laidoje vartotiems žodžiams ir išsireiškimams negalima suteikti tokios pat prasmės, kokią jie turi teisinėje kalboje. Teismas konstatavo, jog atsakovas, teigdamas, jog ieškovas buvo kartą teistas už nusikaltimą, informavo visuomenę tam tikrą neigiamai vertinamą atsakovo elgesį praeityje. Faktas, jog teistumas už padarytą nusikaltimą buvo išnykęs, savaime negalėjo apriboti visuomenės informacijos teisės paskelbti informaciją apie asmens nusikalstamus veiksmus praeityje. Ieškovas nurodė, jog teiginys, kad jis „baustas 30 kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nesumokėjęs nei vienos baudos“ neatitiko tikrovės, nes baudos buvo pakeistos nemokamais viešaisiais darbais. Ieškovas taip pripažino faktą, jog jam paskirtų piniginių baudų, t.y. pinigų sumų jis nebuvo sumokėjęs, todėl aplinkybė, kad administracinės nuobaudos ar jų dalis buvo pakeistos viešaisiais darbais, nepaneigė fakto, jog ieškovas nesumokėjo jam paskirtų administracinių baudų. Teismas atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatavo, jog laidoje paskelbti teiginiai atitiko tikrovę. Atsakovas paskelbdamas, kad ieškovas buvo anksčiau teistas už padarytą nusikaltimą bei baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskleidė tikrovėje egzistuojančius faktus apie ieškovą. Atsakovas, remdamasis informacija, gauta iš teismo, neturėjo pagrindo abejoti minėtos informacijos patikimumu. Atitinkančios tikrovę ir teisėtai paskleistos žinios asmens garbės ir orumo nežemino, todėl atsakovo teisės dėl garbės ir orumo įžeidimo neturi būti ginamos. Dėl minėtų priežasčių atsakovui neatsirado pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog nagrinėjant garbės ir orumo bylas svarbu nustatyti faktus, kuriems esant laikoma, jog garbė ir orumas yra pažeisti. Pirmiausia turėjo būti nustatytas faktas, kad tokios žinios buvo paskleistos – tai buvo padaryta atsakovo laidose. Antras faktas, kad žinios paskleistos apie ieškovą, nurodytas vardas ir pavardė – V. S., taip pat yra. Trečia, turi būti faktas, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą. Toks faktas taip pat yra, kadangi asmens, apie kurį paskleistos neteisingos žinios, garbė ir orumas buvo pažeisti pačia grubiausia ir brutaliausia forma, nes žinių paskleidimo laiku, 2007-10-11, 18.45 ir 22 val., ieškovas nebuvo teistas už išžaginimą ir negalėjo būti laikomas teistu, nes 2007-07-04 Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM pažymoje nurodo, kad ieškovas neteistas. Ketvirta, paskleistas faktas, kad V. S. teistas už išžaginimą, baustas 30 kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat neteisingas ir neatitinka tikrovės. Apeliantas nurodo, jog teismas visapusiškai ir pažodžiui netyrė ir neanalizavo žiniasklaidos paskleistos informacijos atitikmens tikrovei. Nurodo, jog teismas pažeidė visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principą, įtvirtintą LR CPK 185 str., kadangi be jokio pagrindo vadovavosi 2007-10-29 teisėjo G.Varanavičiaus pranešimu apie 2007-10-11 paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris nieko bendro neturi su išžaginimu ir administracinėmis teisės pažeidimo nuobaudomis. Teismas turėjo iš esmės patikrinti ar teismo pažymoje nurodyti faktai atitinka tiesą, t.y. ar ieškovas buvo administracine tvarka baustas būtent 30 kartų ir nesumokėjęs nei vienos už tai paskirtos baudos. Faktai turėjo būti tikrinami iš esmės, nes paskleistoje informacijoje ir teisėjo nurodytoje informacijoje pateikti duomenys apie administracinės teisės pažeidimų kiekį aiškiai skiriasi. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nepritaikė ir neišaiškino LR ATPK 32 str. l d. 5 p. ir 308 str. normų, kurios numato, kad asmuo negali būti laikomas padariusiu administracinės teisės pažeidimą, jeigu nuo administracinės teisės pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai arba atsirado nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis. Šia prasme įrodymai civilinėje byloje nebuvo renkami, analizuojami ir vertinami. Apeliantas pažymėjo, jog LR BK 97 str. 6 d. yra įtvirtinta privalomoji, įsakomoji teisės norma, nurodanti, kad asmenys yra laikomi neteistais, kai sueina minėtame straipsnyje nustatyti terminai. Ši teisės norma, priimant sprendimą civilinėje byloje, turėjo būti taikoma taip pat, todėl 2007-10-11 ieškovas nebuvo teistas už išžaginimą. Faktą, jog ieškovas nebuvo teistas, patvirtino ir Informatikos ir ryšių departamento prie VRM 2007-07-04 pažyma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą mano, jog pirmos instancijos teismo sprendimas pagrįstas, jame tinkamai pritaikytos ir išaiškintos teisės normos. Pažymėjo, jog apeliantui buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už išžaginimą, tai patvirtino ir teismo raštas. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika žurnalistas gaudamas oficialią informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų, neprivalo šios informacijos tikrinti. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog negalima suabsoliutinti baudžiamosios teisės kategorijos „teistumas“ su žurnalisto visuomenei paskleista informacija apie objektyviai įvykusi faktą, jog apeliantas buvo kartą teistas už išžaginimą. Pažymi, jog sąvokos „kartą teistas“ ir „teistumas“ nėra tapačios. Sąvoka „kartą teistas“ neidentifikuoja ir neliečia teistumo klausimo. Teistumo išnykimas neeliminuoja objektyvios tikrovės fakto, jog asmuo buvo teistas už tam tikrą veiklą. Nurodė, jog sprendimas buvo priimtas taip pat atsižvelgiant į teismo raštą apie ieškovui skirtas administracines nuobaudas. Pat apeliantas teigė, taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, jog ieškovas tikrai buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo pažeidimus, tačiau baudos jam buvo pakeistos viešaisiais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad atsakovas TV kanale LNK 2007 m. spalio 11 d. 18.45 val. bei 22.00 val. laidose „Žinios“ paskelbė informaciją apie ieškovą, kad jis anksčiau buvo teistas už išžaginimą, buvo 30 kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nesumokėjo nei vienos baudos. Tai patvirtina šalių paaiškinimai bei pateikti minėtų laidų įrašai, šalys šių aplinkybių neginčija. Ieškovas nurodo, kad minėta informacija neatitinka tikrovės, todėl žeidžia jo garbę ir orumą. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl minėtos informacijos paneigimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad paskleista informacija atitinka tikrovę. Ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakovą paneigti minėtą tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat priteisti neturtinę žalą.
Pagal LR CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tokie duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, t.y. kaip ir nagrinėjamu bylos atveju, asmuo, apie kurį šie duomenys paskleisti, turi teisę reikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė nemokamai paskelbtų tokį paneigimą. Taigi, pagal minėtą normą bei suformuotą teismų praktiką asmens garbė ir orumas ginami, tik nustačius visumą 4 faktų: žinių paskleidimo faktą; faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą bei faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Tik nustačius visus keturis faktus, asmens garbė ir orumas yra ginami, ir priešingai, nenustačius bent vieno nurodyto fakto, laikoma, kad asmens garbė ir orumas nėra pažeisti. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija nustatytų faktų, jog ieškovo nurodoma informacija yra žinia, kad ji buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę, priklausančią atsakovui, bei kad ši žinia yra apie ieškovą. Tačiau atsakovas neigia, kad ši žinia neatitinka tikrovės, todėl ji nežemina ieškovo garbės ir orumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas paskleidė tikrovę atitinkančią žinią apie atsakovą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovo paaiškinimus bei argumentus, bylos rašytinę medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atsakovas žinias apie ieškovą paskelbė, vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-29 raštu (b.l.24), kuriame nurodoma, kad ieškovas V.S. pagal baudžiamojoje byloje esančius policijos įskaitos duomenis yra 33 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir yra 1994-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 118 str. 3 d. (1961 m. redakcija) 6 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje, 1997-09-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi BK 55 str. pagrindu V. S. iš bausmės atlikimo vietos paleistas lygtinai prieš terminą. Minėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-29 raštas yra oficialus rašytinis įrodymas (LR CPK 197 str. 2 d.), kadangi raštas yra išduotas įgaliotos valstybės institucijos pagal teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos surinktus duomenis. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jis buvo 1994-01-26 nuosprendžiu nuteistas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad pasibaigus teistumo terminui, jis šiuo metu laikomas neteistu baudžiamosios teisės prasme, tačiau bendrąja neteisine bei ieškovo gyvenimo faktų prasme jis yra kažkada teistas ir toks neigiamas jo gyvenimo faktas išliks per visą ieškovo gyvenimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad sąvoka „teistumas“ yra teisinė sąvoka, nusakanti teismo nuosprendžiu nuteisto asmens teisinę padėtį ir tokios padėties nulemtas teisines pasekmes, t.y. įstatymo numatytus tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus. Teistumo išnykimas reiškia tokios teisinės padėties pasibaigimą ir įstatymo numatytų teisių ir laisvių suvaržymo pasibaigimą. Tačiau teistumo išnykimas nepaneigia paties nuteisimo fakto buvimo neteisine prasme. Visuomenės informavimo priemonės teisė skleisti informaciją, kaip teisingai nurodė teismas, apima ir teisę naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t.y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621/2002). Atsakovas, teigdamas, jog ieškovas yra kartą teistas už nusikaltimą, informavo visuomenę apie tam tikrą neigiamai vertinamą atsakovo elgesį praeityje. Tokia atsakovo paskleista žinia atitinka tikrovę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog faktas, jog teistumo išnykimas savaime negali apriboti visuomenės informacijos priemonės teisės paskelbti informaciją apie asmens nusikalstamus veiksmus praeityje.
Tas pats pasakytina ir apie administracinių nuobaudų galiojimo išnykimą. Iš tikrųjų, pasibaigus LR ATPK nustatytiems administracinių nuobaudų galiojimo terminams asmuo laiakomas nebaustu administracine tvarka. Tačiau kadangi administracinė teisė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai teisei, o administracinės nuobaudos galiojimas susijęs su tam tikromis taikomomis teisinėmis pasekmėmis, tam tikrais asmens teisių ir laisvių suvaržymais (pvz., administracinės nuobaudos galiojimo metu padarius naują administracinės teisės pažeidimą, tokiu atveju tai gali būti veiką kvalifikuojanti aplinkybė), todėl administracinės nuobaudos termino galiojimo pasibaigimas nepaneigia tam tikro neigiamo asmens gyvenimo fakto. Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenis, kad ieškovas buvo baustas administracine tvarka, vartojo bendrinės kalbos prasme, todėl jo paskleista informacija atitinka tikrovę, todėl ji negali būti žeminanti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas laidose „Žinios“ nurodė, kad ieškovas buvo 30 kartu baustas administracine tvarka, nors Kauno miesto apylinkės teismo pažymoje buvo nurodoma, kad ieškovas buvo baustas 33 kartus, t.y. atsakovas nurodė mažiau nuobaudų nei buvo taikyta iš tikrųjų ir tokia informacija ieškovo garbės ir orumo nepažemino, nes ieškovą atsakovas apibūdino geriau nei leido tai padaryti faktiniai duomenys. Atsakovas rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo oficialiai pateikta informacija, teismo pažymoje buvo nurodytas informacijos šaltinis, todėl atsakovas neprivalėjo šios informacijos tikrinti, jis elgėsi sąžiningai. O atitinkamai pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neprivalėjo konkrečiai aiškintis visus atvejus detaliai, ar ieškovas buvo baustas bei teistas, nes teismas turėjo vertinti atsakovo pateiktų žinių teisingumą ir jo sąžiningumą, o Kauno miesto apylinkės teismo raštas, kaip jau minėta, yra oficialus rašytinis įrodymas. Be to, ieškovas neneigė to fakto, kad buvo baustas daug kartų administracine tvarka. Ieškovas teigė, kad turi būti laikomas nebaustu, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų toks ieškovo argumentas atmestinas. Ieškovo pateikti duomenys, kad jam policijos pareigūno nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, susiję tik su viena administracine byla, taip pat kaip ir ieškovo pateikti duomenis apie paskirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais susiję tik su vienu administracinės teisės pažeidimu. Ieškovas, teigdamas, jog atsakovo paskleista žinia, jog jis nėra sumokėjęs nei vienos jam paskirtos baudos, nepateikė tai paneigiančių duomenų, t.y. duomenų, kad paskirtas baudas sumokėjo. Tai, kad ieškovui viena paskirta administracinė bauda buvo pakeista nemokamais viešaisiais darbais, taip pat įrodo, jog ieškovas paskirtos baudos iš tikrųjų nesumokėjo, be to neturi įrodomosios reikšmės kitų paskisų nuobaudų atžvilgiu.
Ieškovo argumentai, kad nuteisats buvo nepagrįstai, nesant įrodymų, ar kad buvo administracine tvarka nubaustas nepagrįstai, atmestini, nes jie neturi jokios teisinės reikšmės ginčui. Teismo nuosprendis dėl ieškovo nuteisimo įsiteisėjo, nutarimai, kuriais buvo paskirtos administracinės nuobaudos, taip pat įsiteisėjo, jie nėra panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Teismas tokio pobūdžio byloje, kaip nagrinėjamoji, nėra aktyvus ir vertina tik šalių pateiktus įrodymus. Kauno miesto apylinkės teismo raštas, kuriuo rėmėsi atsakovas, paskleisdamas informaciją apie ieškovą, yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris gali būti nuginčijamas tik kitais rašytiniais įrodymais. Nors ieškovo pateiktoje Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2007-07-04 pažymoje nurodoma, kad ieškovas nėra teistas (b.l.16), tačiau pats ieškovas pripažino, kad buvo nuteistas. Taigi, ieškovas nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 185 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir faktus bei pagrįstai pripažino, kad atsakovo paskleista informacija atitinka tikrovę, todėl nežemina ieškovo garbės ir orumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas byloje taikytinas teisės normas, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu, Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. ir šios normos Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimu, teisingai nustatė atsakovo teisės skleisti informaciją ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gynimą santykį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 25 str.), išsamiai analizavo šias teisės normas ir teisingai jas taikė byloje, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovas nepažeidė minėtos konvencijos 10 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numatytų ribų sklesiti informaciją. Teismas dėl aukščiau nurodytų motyvų teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad atsakovo paskleista informacija atitinka tikrovę, todėl nėra pagrindo ginti ieškovo garbę ir orumą pagal LR CK 2.24 str., nes nėra visų būtinų pažeidimui konstatuoti faktų visumos.
Atitinkamai dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra būtinų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti, nes nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakomybei taikyti. Nesant ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už neturtinės žalos padarymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.