- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-199-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- P. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-19095-249/2008 pagal ieškovės N. Š. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 įvykdymo išdėstymo (atsakovas – P. Š.),
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašymu (b. l. 3-4) prašė išdėstyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 dalies dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymą per 22 metus ir 3 mėnesius, mokant po 300 Lt per mėnesį, paskutinį mokėjimo mėnesį mokant 200 Lt. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 ji buvo įpareigota nurodytą kompensaciją atsakovui sumokėti per 6 mėnesius nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau iki šiol nurodytos kompensacijos nėra sumokėjusi, kadangi atsakovas vengia nurodyti sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, numerį. Be to, ieškovės finansinė padėtis yra sunki, gauti 80 000 Lt per trumpą laiką neturi jokių galimybių, todėl įvykdyti teismo sprendimu patvirtintą įpareigojimą dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo ieškovė būtų pajėgi tik išdėsčius atitinkamos teismo sprendimo dalies vykdymą. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina pažymos iš darboviečių (Kauno kolegijos, Vilniaus dailės akademijos), pažyma apie ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2007-07-01 iki 2008-08-31. Ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos 2007 m. liepos - 2008 m. rugpjūčio mėnesiais atskaičius mokesčius buvo apie 2 000 Lt. Iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti save, savo ir atsakovo sūnų, butą, kuriame su sūnumi gyvena. Nors šalių sūnus yra pilnametis, tačiau šiuo metu jis studijuoja universitete dieniniame skyriuje ir yra visiškai išlaikomas ieškovės, tuo tarpu atsakovas prie jo išlaikymo neprisideda. Ieškovė kas mėnesį moka įmokas pagal 2004-04-27 kreditavimo sutartį Nr. 4118, todėl ieškovės pajamų užtenka tik būtiniausių jos ir sūnaus poreikių tenkinimui. Kadangi ieškovė santaupų neturi, o jos pajamos yra nedidelės, ji neišgali įvykdyti teismo sprendimo dalies - išmokėti visą 80 000 Lt kompensaciją atsakovui iš karto. Ieškovė, siekdama įvykdyti savo pareigą išmokėti 80 000 Lt kompensaciją atsakovui, norėjo pasiimti paskolą iš AB SEB Vilniaus banko. Tokią paskolą gauti reikalinga įkeisti butą, esantį Kaune, J. Jablonskio g. 3-1, o tam yra būtinas atsakovo sutikimas. Atsakovas sutikimo nedavė ir taip savo veiksmais užkirto kelią ieškovei kompensaciją išmokėti kiek įmanoma greičiau.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 36-37) ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimu šalys nutraukė santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo: po ištuokos ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka: butas su palėpės patalpa arba 62/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), vertė – 274 500 Lt, skalbimo mašina „Beko”, šaldytuvas „Hansa“, karšto oro kepimo krosnelė „Easton”, kompiuterinis stalas, televizoriaus stalas, prieškambario baldai, 3 (vnt.) šviestuvai, prieškambario baldai „Sodžius”, minkštas salono komplektas, telefonas „Erikson”, virtuvės baldų komplektas, knygų spinta, miegamojo baldų komplektas, 2-jų aukštų saloninis staliukas, kilimas. Po ištuokos atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka: 80 000 Lt kompensacija (kurią ieškovė turi išmokėti per 6 mėnesius nuo šios sutarties patvirtinimo dienos atsakovui už jam priklausančią 1/3 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini); kompensacijos dydis sumažintas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už du metus nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. 1989-08-03, išlaikymui), automobilis „Volvo" (valst. Nr. DKL 690), sekcija „Vilnius”, žoliapjovė, televizorius JVC, mikrobanginė krosnelė, rudas serviravimo staliukas, kompiuteris (senas), mažas šaldytuvas „Saratovas", staliukas, sekcija „Jubiliejus", telefonas "Nokia", palapinė, du miegmaišiai, fotoaparatas „Sony", įmokos pagal lizingo sutartį Nr. 2003/01-L-12 su teise įteisinti savo vardu automobilį „Ford Focus” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teismas nurodė, kad sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybes jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“). Ieškovės teigimu, sutikdama išmokėti kompensaciją, ji ketino gauti iš banko paskolą įkeisdama butą. Tačiau atsakovui atsisakius duoti sutikimą įkeisti butą, bankas paskolos nesuteikė.Be to, atsakovas nenurodė sąskaitos į kurią gali būti pervesta kompensacija. Kitos galimybės sumokėti kompensaciją pareiškėja nemato, todėl ir prašo išdėstyti priteistą mokėti sumą dalimis. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepalankių aplinkybių sprendimo įvykdymui nenurodė, ji turi turtą - butą, iš kurio gali būti sumokėta kompensacija. Be to, atsakovas kompensacijos išmokėti šiuo metu neprašo, vykdomojo rašto vykdyti antstoliui nepateikė. Pati ieškovė turi teisę kaupti lėšas banko sąskaitoje iki atsakovas pareikalaus išmokėti kompensaciją.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 38-39) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti ieškovei Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 dalies dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymą per 22 metus ir 3 mėnesius, mokant po 300 Lt per mėnesį, paskutinį mokėjimo mėnesį mokant 200 Lt.
Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) teismas atmetė ieškovės prašymą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nenurodė sprendimo įvykdymui nepalankių aplinkybių, ieškovė turi turto - butą, iš kurio gali būti sumokėta kompensacija. Tokia teismo nuostata neatitinka ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina sunkią ieškovės finansinę padėtį (pažymos iš darboviečių, pažyma apie ieškovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2007-07-01 iki 2008-08-31, dokumentai, patvirtinantys pilnamečio sūnaus išlaikymo būtinybę, įrodymai, patvirtinantys įmokų pagal 2004-04-27 kreditavimo sutartį Nr. 4118 mokėjimą);
2) teismas, nurodydamas, kad ieškovė turi turto - butą, iš kurio gali būti sumokėta kompensacija, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), yra vienintelis ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis būstas, kuriame ieškovė su savo ir atsakovo sūnumi gyvena. Teismas neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kad ji, siekdama įvykdyti savo pareigą sumokėti 80 000 Lt kompensaciją atsakovui, jau bandė pasiimti paskolą iš AB SEB banko. Tokiai paskolai gauti reikalinga įkeisti anksčiau minėtą turtą, o tam yra būtinas atsakovo sutikimas, tačiau atsakovas sutikimo nedavė ir taip savo veiksmais užkirto ieškovei kelią išmokėti kompensaciją, pasinaudojant turimu butu;
3) teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog atsakovas kompensacijos išmokėti šiuo metu neprašo, vykdomojo rašto vykdyti antstoliui nepateikė. Šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir kad teismo sprendimo dalies išdėstymas atsakovui neigiamų pasekmių nesukels. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" 13 p. nurodoma, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Remiantis šalių turtine padėtimi, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį. Ieškovės sunki turtinė padėtis, o taip pat atsakovo esama turtinė padėtis patvirtina galimybę išdėstyti ieškovei Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo dalies dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymą per 22 metus ir 3 mėnesius, mokant po 300 Lt per mėnesį, paskutinį mokėjimo mėnesį mokant 200 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 42-43) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
1) nutraukdama santuoką ieškovė įsipareigojo per 6 mėn. išmokėti kompensaciją už 1/3 buto dalį (80 000 Lt), bet to gera valia laiku taip ir nepadarė. Atsakovui pradėjus domėtis, kodėl ieškovė nevykdo teismo sprendimo, atsakovas gavo pakvietimą 2007-07-16 atvykti į Kauno miesto I-ąjį notarų biurą ir duoti sutikimą įkeisti butą, kad ieškovė galėtų gauti paskolą. Kadangi atsakovui sutarties sąlygos pateiktos nebuvo, priimti tokio ultimatyvaus vienpusio reikalavimo atsakovas negalėjo. Be to, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė su gautais pinigais ruošias išvykti į Lenkiją. Todėl atsakovas sutikimo nedavė, bet pasiūlė ieškovei atskiroje sąskaitoje kaupti pagal tokios paskolos sąlygas mokėtinas sumas, o jų išmokėjimą ir galutinį atsiskaitymą atidėti vėlesniam laikui;
2) atsakovas pažymi, kad tiek ir skyrybų, tiek ir visi kiti teisminiai procesai tarp šalių vyko naudojant psichologinį spaudimą, nė karto ieškovė nėra gera valia susitikusi su atsakovu aptarti nagrinėjamų klausimų, atsakovui nėra grąžinti jo asmeniniai ir teismo priteisti daiktai, viskas yra daroma tik per notarus ar advokatus, ir vaikai, ir draugai yra nuteikinėjami prieš atsakovą. Atsakovas šiuo metu nedirba, prižiūri 80 metų motiną, neturi jokių pajamų, todėl ieškovės materialinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė. Tai, kad atsakovas iki šiol neprašo išmokėti kompensacijos, parodo jo gerą valią, bet tai negali būt traktuojama kaip jo atsisakymas gauti priteistą kompensaciją. Atsakovas atsižvelgia ir į ieškovės materialinę padėtį: ieškovė turi darbą, turi pajamų, turi butą, kurį pardavusi gali atsiskaityt su atsakovu, tuo labiau, kad 2008-11-12 teismo posėdžio metu atsakovas pasiūlė ieškovei keisti jos 3 kambarių butą į 2 kambarių, kas patenkintų abi puses ir užtikrintų vaikų poreikius. Atsakovas 2008-11-12 teismo posėdžio metu pareiškė, kad jei jokie kompromisai ieškovės netenkina, jis duos sutikimą parduoti butą ir tokiu būdu atsiskaityti su juo. Šis faktas paneigia atskirajame skunde ieškovės nurodytą motyvo, kuriuo atmestas jos prašymas, pagrindą, kad atsakovas neprašo išmokėti kompensacijos. Atsakovas teigia tik geranoriškai įvertinantis faktą, kad ieškovė iki pavasario turi mokėt įmokas už gautą vartojamąją paskolą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Kaip matyti iš ieškovės prašymo, ieškovė prašo išdėstyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 dalies dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymą per 22 metus ir 3 mėnesius, mokant po 300 Lt per mėnesį, paskutinį mokėjimo mėnesį mokant 200 Lt. Pagrindiniais argumentais šiam prašymui tenkinti ieškovė laiko sunkią jos finansinę padėtį, aplinkybę, jog ji turi išlaikyti pilnametį sūnų bei tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresne nei jos ir teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymas jam neturės neigiamų finansinių padarinių. Kolegija nesutinka su tokia ieškovės argumentacija, kadangi dar 2006 m. nutraukiant santuoką su atsakovu bei sudarant santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutartį ieškovei turėjo būti aišku, kad šia sutartimi ji įsipareigoja sumokėti atsakovui 80 000 Lt už jai atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį. Jau tuo metu atsakovė turėjo realiai įvertinti savo galimybes įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus šia sutartimi. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji kreipėsi į banką paskolai gauti, kurią galėtų panaudoti atsiskaitymui su atsakovu, tačiau tam buvo būtina įkeisti ieškovės butą, esantį(duomenys neskelbtini). Tokiam turto įkeitimui prieštaravo atsakovas, dėl ko ieškovė paskolos negavo. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad 2008-11-12 teismo posėdžio metu sutiko duoti ieškovei leidimą įkeisti minėtą butą, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2008-11-12 teismo posėdžio protokolas. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad ieškovė turi realias galimybes paimti paskolą, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ir taip atsiskaityti su atsakovu. Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė prašo išdėstyti teismo sprendimo dalį per 22 metus. Kolegijos nuomone, toks ilgas teismo sprendimo vykdymo terminas ne tik pažeistų atsakovo teises, bet ir prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principui. Nors ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" 13 p., kur nurodoma, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau kolegija pažymi, jog esantys byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi darbą, gauna pastovias pajamas bei turi nekilnojamojo turto, kuriuo gali disponuoti, siekdama atsiskaityti su atsakovu. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovui iki šiol nereikalavus iš ieškovės padengti visą įsiskolinimą ir nesikreipus į antstolį dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, ieškovė turėjo ir šiuo metu turi galimybę kaupti lėšas banko sąskaitoje iki atsakovas pareikalaus išmokėti kompensaciją.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1263-249/2006 dalies dėl 80 000 Lt kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymo išdėstymo, nepažeidė CK 1.2 str. įtvirtintų lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir nenukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu.
Kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, atskirąjį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.