- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 2K-177/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Civilinis ieškovas
- J. D.
- Nuteistasis
- V.
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Nukentėjusiajai J. D. iš V. K. priteista 1750 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Į valstybės biudžetą iš V. K. priteista 165,90 Lt proceso išlaidų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 13 d. vakare, tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių nesutarimų, pavydo ir pykčio sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius B. S. į veidą ir dešinįjį dilbį, taip padarė nukentėjusiajai apatinio žandikaulio lūžį bei poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje; suspaudė jos kaklą buku daiktu, taip padarė B. S. poodines kraujosruvas kakle; sudavė vieną smūgį peiliu nukentėjusiajai į pilvą ir taip padarė jai durtinį–pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą ir skrandžio pažeidimą; dėl to įvyko vidinis nukraujavimas į pilvo ertmę, kuris sukėlė nukentėjusiosios mirtį; taip V. K. tyčia nužudė B. S.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 2 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorius nužudė nukentėjusiąją. Priimdamas nuosprendį, teismas vadovavosi vien dėl netiesioginių įrodymų susiformavusiomis prielaidomis, nesistengė surinkti visų įmanomų įrodymų, o apeliacinės instancijos teisme atsisakyta naujais duomenimis pašalinti esamus prieštaravimus tarp įrodymų, ir dėl visų įrodinėjimo spragų byloje nepagrįstai kaltu buvo pripažintas kasatorius. Visi kasatoriaus parodymai be jokios argumentacijos atmesti. Byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys, t. y. tai, kad būtent kasatoriaus veika sukėlė padarinių (mirties) atsiradimą. Nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 3.1.7 punkto reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neaptartas laiko tarpas nuo 2005 m. liepos 13 d. maždaug 21 val., kai kasatorius išėjo namo, iki 14 d. maždaug 5 val., kuomet įvyko B. S. mirtis, o kasatoriaus tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 11 punkto, šio prieštaravimo nepašalino. Teismai nepanaikino iškilusių abejonių dėl minėto laikotarpio ir jos negalėjo būti vertinamos kasatoriaus nenaudai. Byloje taip pat netirti nukentėjusiosios ir A. Č. „artimi santykiai” bei dėl jų kilę konfliktai. Teismas nepašalino abejonių dėl aplinkybių, kad abu liudytojai, kuriems, beje, taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, yra broliai, su vienu iš jų B. S. buvo neištikima kasatoriui, o tai parodo jų tiesioginį suinteresuotumą duoti parodymus prieš kasatorių, siekiant patiems išvengti atsakomybės. Be to, broliai Č. po sulaikymo areštinėje buvo vienoje kameroje.
Kasatorius tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų teismui daryti išvadą, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas. Iš nuosprendžio taip pat neaišku, koks tai konfliktas, kada jis vyko. Kasatorius tvirtina, kad jis neturi galimybių gintis, kai neaišku, koks gyvenime buvęs nesutarimas su sugyventine B. S. priežastiniu ryšiu susijęs su jo tiesiogine tyčia ją nužudyti. Teismo argumentas, kad jis nužudė savo sugyventinę dėl pinigų, yra tiesiog nelogiškas, nes kasatorius su ja gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir bet kada galėjo iš jos pasiimti pinigų.
V. K. taip pat neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes teismas nenustatė sužalojimo laiko, veiksmų intensyvumo, tarpusavio santykių ir t. t.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorius buvo labai girtas tą vakarą, tačiau tai nesusiję su pačiu nužudymu. Be to, liudytojai V. ir A. Č. taip pat buvo visiškai girti, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, nė karto nebuvo suabejota šių liudytojų parodymų teisingumu.
Dėl visų šių aplinkybių kasatorius mano, kad teismas objektyvios tiesos šioje byloje nenustatė, pažeidė proceso įstatymus dėl nusikalstamos veikos išsamaus atskleidimo, įrodymų pakankamumo kaltei pagrįsti atsisakant juos rinkti ir priėmė vien prielaidomis pagrįstą nuosprendį. Nebuvo garantuotas sąžiningas ir kvalifikuotas procesas, rungimosi principo laikymasis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 nuostatų dėl nuosprendžio pagrįstumo, o apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų nepašalino.
Minėti procesinių normų, konstitucinio principo į teisingą teismą pažeidimai lėmė nepagrįstą BK 129 straipsnio l dalies taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos aplinkybių tyrimo išsamumo ir įrodymų pakankamumo
Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Kasaciniame skunde V. K. nepagrįstai teigia, kad jo kaltės padarius B. S. nužudymą nepatvirtina surinkti bylos duomenys ir jų nepakanka apkaltinti jį sunkaus nusikaltimo padarymu. Kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinio teismo nutartis yra teisėti bei pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. K. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje – nužudant B. S. V. K. kaltė pagrįsta išsamiai ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal V. K. apeliacinį skundą. V. K. kaltės dėl nužudymo įrodymai yra nuosekliai ir išsamiai išdėstyti teismo nuosprendyje: tai specialisto išvados, jas patvirtinantys teismo medicinos eksperto parodymai teisme, ekspertizės aktas, liudytojų V. Č., A. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kratos, daiktų parodymo atpažinti protokolai, daiktų apžiūros protokolas. Abejonių, kad B. S. galėjo nužudyti ne V. K., o kitas asmuo, nėra. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, nes kolegija, patikrinusi šį kasatorius motyvą, nustatė, kad nuosprendyje padaryta išvada dėl V. K. kaltumo yra pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Kasaciniame skunde kasatorius iškelia analogišką apeliaciniame skunde nurodytam argumentą dėl liudytojų V. Č. ir A. Č. parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino šį skundo motyvą ir nustatė, kad minėtų liudytojų parodymai yra gana nuoseklūs ir vienodi, o duomenų, kad jie sako netiesą, byloje nėra, nenustatyti ir jokie motyvai, dėl kurių šie asmenys galėjo pyktis su B. S. ar apkalbėti kasatorių. Tuo tarpu kasatoriaus V. K. parodymai dėl to vakaro aplinkybių yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Tai, kad minėti liudytojai nužudymo vakarą buvo apsvaigę nuo alkoholio, yra broliai, o su A. Č. B. S. buvo neištikima kasatoriui, dar nepaneigia jų parodymų teisingumo ir dėl šių aplinkybių abejoti liudytojų parodymų teisingumu teismams nebuvo pagrindo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant minėtų liudytojų ir nuteistojo parodymus, neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis dėl minėtų liudytojų parodymų vertinimo.
Skirtingai nei nurodoma skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatoriaus iškeltų abejonių, susijusių su laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 13 d. maždaug 21 val. iki 14 d. maždaug 5 val., ir pagrįstai, nesant jokių duomenų, patvirtinančių kasatoriaus teiginius, atmetė jo versiją, kad tuo metu įvykio vietoje jo nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų apie galimus nužudytosios B. S. ir A. Č. konfliktus, todėl teismai neprivalėjo aiškintis, ar, kaip nurodoma skunde, tirti jų „artimus santykius“ ir dėl to kilusius nesutarimus.
Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistojo argumentai buvo atmesti be jokios argumentacijos, neatitinka tikrovės, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. K. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, neatitinka byloje surinktų kitų įrodymų, todėl vertintini kritiškai.
Teismų sprendimais taip pat nustatytas ir B. S. nužudymo, kurį į vykdė V. K., motyvas – dėl asmeninių nesutarimų, pavydo ir pykčio. Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tokių nusikalstamos veikos paskatų pagrįsta liudytojo A. Č. parodymais, tai, kad konfliktas buvo, nepaneigė ir pats nuteistasis. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio taip pat aišku, kada ši konfliktinė situacija buvo – 2005 m. liepos 13 d. vakarą, ir šis laikas yra pakankamai tikslus, kad kasatorius galėtų nevaržomai pasinaudoti teisę į gynybą. Teismo išvada dėl tiesioginės tyčios taip pat motyvuota teismo nuosprendyje. Spęsdamas dėl tyčios turinio, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. K. peiliu vieną kartą smūgiavo B. S. į pilvą, t. y. gyvybiškai labai svarbią žmogaus kūno dalį.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą.