Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1391-375/2012 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams V. T. ir E. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukrai L. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 630 Lt per mėnesį, taip pat priteisti tokio paties dydžio laikiną išlaikymą dukrai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kad atsakovas E. S. dukrai išlaikymo visiškai neteikia, vaiko amžių, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dukra turi specialiųjų poreikių, todėl teismas sprendžia, kad nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, 300 Lt suma (600 Lt suma, skiriama abiejų tėvų) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nėra aiškiai per maža šalių vienerių metų dukros minimaliems poreikiams maistui, sveikatai ir kt. užtikrinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą, neįrodė ir nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien tik ieškinio dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškimas, nesant kitų aplinkybių, galinčių kelti grėsmę ieškovės ar jos vaiko turtiniams interesams, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė teiginio, kad atsakovas gali slėpti turimą turtą ar perleisti jį kitiems asmenims, įrodymais nepagrindė. Be to, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nurodo prieštaringas aplinkybes. Prašydama priteisti išlaikymą dukrai po 630 Lt per mėnesį, nurodo, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę teikti vaikui apeliantės prašomą laikiną išlaikymą bei prideda tai patvirtinančius VĮ Registrų centro išrašus. Tačiau prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą 7560 Lt sumai, nurodo, kad minėta suma atsakovui yra didelė ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, vien teiginiai apie tai, kad atsakovas gali slėpti turimą turtą ar perleisti jį kitiems asmenims, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis pastarųjų veiksmų.

Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įstatymų nustatyta tvarka bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.