Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2024 m. gegužės 17 d. Nr. 1481/2024(01) nurodyta, kad: 1. M. L. padaryta žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas galimai padarytas medicinos dokumentuose nurodytu laiku (2024 m. balandžio 8 d.). Pasisakyti apie sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimas neaprašytas, o pats sužalojimas jau sugijęs. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Pasisakyti, kokie sužalojimai buvo padaryti konkretaus trauminio poveikio metu, kurie iš trauminių poveikių galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintat, nugriuvus, nukritus nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimas neaprašytas, o pats sužalojimas jau sugijęs. 4. Atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimas neaprašytas, o pats sužalojimas jau sugijęs. 5. Atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimas neaprašytas, o pats sužalojimas jau sugijęs. 6. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47-49).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo M. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad mamos buvęs sugyventinis grasino jo mamai, jam, kad „užmuš, papjaus“, grasino peiliu, kartą jis puolė mamą laiptinėje, jo paties dukra irgi bijojo nukentėjusiojo. Įvykio dieną jis nuėjo pasitikti dukros, o nukentėjusysis stovėjo prie kiosko ir jį pradėjo vadinti visokiais žodžiais, kad „užmuš, papjaus“. Jis priėjo, o nukentėjusysis bandė jam trenkti, todėl jis nesusilaikė, pasivijo jį ir sudavė 2-3 kartus su rankomis į veidą ir kelis kartus spyrė kojomis. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: protokolas – pareiškimas (b. l. 11-12), liudytojų apklausos protokolai (b. l. 31-32, 52-53), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 21-28), specialisto išvada (b. l. 47-49). M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl M. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei M. K. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą M. K. skirtina minimalaus dydžio bauda – 50 MGL (2 500 Eur).

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 33 MGL (1 650 Eur) dydžio bauda. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (turi finansinių įsipareigojimų), į tai, kad augina nepilnametę dukrą, baudos mokėjimą atideda vienerių metų terminui.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusysis M. L. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies ir iš kaltinamojo M. K. M. L. priteisiama 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką Nr.1 su iš įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova (b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę 33 MGL (1 650 Eur) (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. K. nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. K., kad paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiojo M. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - voką Nr.1 su iš įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.