- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-667-210/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00806-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ūkininkės G. J. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1074-941/2014 pagal pareiškėjos skundą antstoliui V. D. dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja ūkininkė G. J. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V. D. atliekamus išieškojimo veiksmus vykdymo procese (vykdomųjų bylų Nr. 0047/13/01293/1, 0047/13/01294/1, 0047/13/01295/1) iš pareiškėjai G. J. priklausančio turto. Nurodė, kad nesustabdžius išieškojimo iš varžytinėse parduodamo turto, pareiškėjos turtas gali būti realizuotas nepagrįstai bei neteisėtai ne to antstolio, kuris turėtų atlikinėti skolininkės turto realizavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymą tenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0047/13/01293/1, 0047/13/01294/1, 0047/13/01295/1 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Suinteresuotam asmeniui BAB bankui „Snoras“ 2014 m. gegužės 5 d. atskiruoju skundu apskundus Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį ir tą pačią dieną dėl pareiškėjos prašymo priėmė kitą nutartį, kuria pareiškėjos G. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad skundžiami antstolio veiksmai nuo 2013 metų atliekami teisėtai, pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), dalis pareiškėjos įkeisto nekilnojamojo turto, į kurį nukreiptas išieškojimas yra antstolio V. D. aptarnaujamos veiklos teritorijoje, todėl nepažeista CPK 590 str. 1 d. nustatyta vykdymo vieta. Teismas aptarė, kad pareiškėja 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais buvo informuota apie vykdomųjų dokumentų persiuntimą antstoliui V. D. ir antstolio patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, tačiau antstolio veiksmų neskundė. Teismas laikė, kad LR CPK 521 str. nustatytas 90 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų yra praleistas ir antstolis pagrįstai 2014 m. balandžio 23 d. patvarkymu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
G. J. atskiruoju skundu (56–58 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai savo 2014 m. gegužės 6 d. pirmojoje nutartyje nurodė, kad nutartis neskundžiama, nes CPK 151 str. nustatyta, kad visas priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.Teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl savo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, pagal CPK 334 str. 2 d. nuostatas galėjo tik panaikinti savo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, bet ne dar kartą spręsti dėl pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria iš naujo buvo spręstas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi būti panaikinta.Teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o laikinąsias apsaugos priemones panaikino vertindamas iš esmės patį pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atmesti pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 334 str. 2 d. nustatytą atskirųjų skundų išnagrinėjimo tvarką, nes panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, kitaip jis liks neišnagrinėtas. Taip pat nepagrįstai įvardijami pareiškėjos argumentai dėl skundo išsprendimo iš esmės, nes teismas turėjo pareigą išnagrinėti visus BAB „Snoras“ atskirajame skunde pateiktus argumentus bei atlikti preliminarų pareiškimo pagrįstumo vertinimą. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo informuota apie antstolio V. D. patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, o skundą teikia tik dėl to, kad buvo pradėta varžytinių procedūra, siekiant užvilkinti skolos išieškojimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja G. J. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio V. D. atliekamus išieškojimo veiksmus vykdymo procese (vykdomųjų bylų Nr. 0047/13/01293/1, 0047/13/01294/1, 0047/13/01295/1) iš pareiškėjai G. J. priklausančio turto (1-11 b. l.). Pareiškėja prašyme nurodė, kad antstoliui V. D. pateikė skundą, kuriuo prašo perduoti antstolio V. D. pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0047/13/01293/1, 0047/13/01294/1, 0047/13/01295/1 skolininkės G. J. atžvilgiu Mažeikių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos G. J. prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0047/13/01293/1, 0047/13/01294/1, 0047/13/01295/1 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų (12 b. l.).
Iš teismui pateikto antstolio V. D. 2014 m. balandžio 23 d. Patvarkymo dėl skundo nenagrinėjimo matyti, kad antstolis V. D. atsisakė nagrinėti G. J. 2014 m. balandžio 15 d. skundą ir skundo nagrinėjimo procedūros nepradėjo. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad pareiškėja G. J. buvo informuota apie antstolės E. M. 2013 m. spalio 22 d. priimtus patvarkymus dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo ir apie antstolio V. D. 2013 m. lapkričio 11 d. patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Antstolis konstatavo, kad yra pasibaigęs CPK 512 str. nustatytas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, kai suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolių veiksmų. Šio antstolio V. D. patvarkymo G. J. neskundė.
Esant nurodytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ 2014 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
LR CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per 20 dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Jeigu skundą pateikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Antstolis V. D., gavęs pareiškėjos G. J. skundą, nustatęs, kad praleistas naikinamasis 90 dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Naujo skundo dėl antstolės veiksmų pareiškėja nepateikė, atstatyti praleistą antstolio veiksmų apskundimo terminą neprašė, antstolio 2014 m. balandžio 23 d. patvarkymo neskundė. Darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nebus priimtas procesinis sprendimas, dėl kurio G. J. prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad skundo padavimas antstoliui yra viena iš būtinųjų sąlygų, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šios sąlygos nebuvimas daro negalimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikinęs savo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, tos pačios dienos nutartimi išsprendė klausimą dėl G. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas teisingai pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 6 d. nutartis yra neskundžiama, toks teismo sprendimas atitinka teismų bei aukštesniųjų instancijų teismų formuojamą praktiką, kai teismai, įvertinę pateiktų atskirųjų skundų argumentus arba jų pateiktus naujus duomenis, panaikina savo ankstesnįjį sprendimą nagrinėjamu klausimu ir iš naujo išsprendžia klausimą, siekdamas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų užtikrinimo civiliniame procese.
Todėl esant šiems argumentams, Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis nurodytais šioje nutartyje motyvais, netenkina G. J. atskirojo skundo, Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palieka nepakeistą (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. J. atskirojo skundo netenkinti, Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.