Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Jūratės Jakubonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. (toliau – L. V.) gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant jam šiuos įpareigojimus:

- mokytis arba dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu ar darbu;

- neatlygintinai išdirbti 40 val., per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribėjimo, skiriant anksčiau nurodytus įpareigojimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. V. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo gynėjas prašo išteisinti L. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad taikyti nuteistojo L. V. atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas teisinio pagrindo nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018).

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Svarbu pažymėti, kad šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Vagystė laikoma atvira tais atvejais, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantys neteisėto turto pagrobimo faktą. Pats kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. V., kartu su nuteistuoju R. G. ir nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dalyje išskirta į atskirą bylą, veikdami bendrais veiksmais ir turėdami tikslą pasisavinti svetimą turtą, iš kioskelio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „K.S.“, įkišdami rankas pro atidarytą langelį, atvirai, t. y. kioskelyje esančiai pardavėjai Z. L. matant, pagrobė cigarečių pakelius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo L. V. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam L. V. inkriminuotas bendras kvalifikuojamasis požymis – atvira vagystė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pagrobto turto vertė, ar ji būtų mažesnė nei 3 MGL ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės nusikalstamos veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio konstatavimas. Tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikšme. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių konstatuotina, kad nuteistojo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. V. gynėjas Saulius Majauskas teigia, kad L. V. padaryta veika turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. Pagal ANK 108 straipsnį, administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą tuo atveju, jei padaryta žala neviršija 3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Jei pavogto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio, kaltininkas atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamąjį nusižengimą. Tuo atveju, jei pavogto svetimo turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau kai atvirai pagrobiamas turtas įsibrovus į patalpą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės. L. V. nuteistas už tai, kartu su R. G. bei su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, iš kioskelio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „K.S.“, esančio (duomenys neskelbtini), įkišdami rankas pro atidarytą langelį, atvirai, t. y. pardavėjai Z. L. matant, paėmė: vieną pakelį cigarečių „Parliament Silver Blue“, 4,50 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „Parliament Blue“, 4,50 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „Marlboro Blue Ice“, 3,75 Eur vertės, vieną pakelį cigarečių „Marlboro Fuse Beyond“, 3,75 Eur vertės ir tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „K.S.“ priklausantį 16,50 Eur vertės turtą. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam L. V. teisėtai ir pagrįstai buvo iškelta baudžiamoji, o ne administracinė byla ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

9. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nuteistojo L. V. padaryta nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. L. V. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina tam tikrą nusikaltimą (nagrinėjamu atveju – atvirą vagystę), visumą, todėl išteisinti nuteistąjį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą perduoti nagrinėti administracine tvarka, teisinio pagrindo nėra.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. V. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.