Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti „(duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d., 163 str.;

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. sukėlė fizinį skausmą savo mažametėms dukroms ir piktnaudžiavo tėvų teisėmis ar pareigomis, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2017 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, priekaištaudama dėl neatliekamų anglų kalbos namų darbų, sudavė ne mažiau trijų kartų delnu mažametei dukrai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, priekaištaudama dėl nesutarimo su seserimi E., sudavė du kartus delnu mažametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, ir taip sukėlė mažametėms E. T. ir K. T. fizinį skausmą. Taip pat V. T. būdama atsakinga už mažamečių savo vaikų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams suteikti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y., sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, ji, V. T., sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus - taikydama fizines bausmes, apribojimus bendrauti su kitais vaikais už tariamą mažamečių E. ir K. nepaklusnumą, šaukdama ant vaikų, žinodama, jog jos sugyventinis R. G. laikotarpiu nuo 2014 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2017-02-08 diržu sudavė ne mažiau dviejų kartų jos mažametėms dukroms E. T. ir K. T. per užpakalį bei moralizavo dukras žodžiais, nesiėmė priemonių nutraukti fizinį ir psichologinį smurtą, daromą jos dukrų atžvilgiu sugyventinio R. G., ir taip ji, V. T., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 163 str.

R. G. sukėlė fizinį skausmą sugyventinės V. T. mažametėms dukroms, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2017-02-08 (duomenys neskelbtini), savo namuose, priekaištaudamas dėl jo nurodymų nevykdymo, diržu sudavė ne mažiau dviejų kartų per sėdmenis sugyventinės V. T. mažametei dukrai E. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir sudavė diržu ne mažiau vieno karto per sėdmenis sugyventinės V. T. mažametei dukrai K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir taip sukėlė mažametėms nukentėjusiosioms E. T. ir K. T. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

V. T. ir R. G. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Dėl pareikštų kaltinimų kaltinamoji V. T. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dukrai E. yra sudavusi delnu per užpakalį, kai ši užsiožiuodavo. Ant E. ir K. yra buvusi užšaukusi, kai šios neklausydavo. Nėra mačiusi, kad R. jas muštų, nei viena dukra dėl to nesiskundė. Tai darė tik tam, jog jos nurimtų, klausytų ir susitvarkytų, o ne turėdama tikslą joms padaryti skaudžiai. Nepagalvojo, kad tai galėjo paveikti jų psichologinę būseną, nes tai būdavo labai retai. Sugyventinis R. G. jai ir jos dukroms labai padėjo ir padeda. R. mylėjo jos dukras. Nesimatė jokių požymių, jog dukros jo nemėgtų ar bijotų. Nepagalvojo, jog lengvai suduodama delnu ir duodama nurodymus pakeltu tonu, žaloja dukrų psichiką. Taip pat elgėsi ir R., kuris norėjo, jog mergaitės tvarkytųsi ir klausytų. R. pakeldavo balsą, kai mergaitės neklausydavo jos ir „negirdėdavo“, ką ji nurodydavo. Nematė, kad R. diržu būtų sudavęs dukroms. Labai gailisi, kad dėl nesupratingumo ir nesuvokimo savo elgesio pasekmių, padarė žalą dukroms (II t., b. l. 65-67, 76-77, 88-89).

Dėl pareikšto kaltinino kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017-02-15, pareiškus jam pirminį įtarimą pagal BK 140 str. 3 d., kaltės nepripažino, parodė E. ir K. T. nemušęs, yra tik užšaukęs ant jų arba parodęs joms diržą (II t., b. l. 21-22). 2017-09-01 ir 2017-09-15 įtariamojo apklausos metu parodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo kaltę pripažįsta, t. y. buvo sudavęs tik ranka, o ne diržu. Pakeltu tonu buvo jas raminęs. Dėl drausmingumo mergaitėms parodydavo diržą, nes neklausė jo arba mamos V. T.. Nepagalvojo, jog toks jo ir sugyventinės elgesys galėjo paveikti mergaičių psichiką bei padaryti psichologinę traumą. Labai gailisi, kad dėl savo nesupratingumo ir nesuvokimo savo elgesio pasekmių, padarė žalą sugyventinės V. T. dukroms (II t., b. l. 32-33, 42-43).

Nukentėjusioji E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo darant jos apklausos garso ir vaizdo įrašą, parodė, kad ją mušė mama ir dėdė R.. Mušė, kad anglų nepasiėmė. Dėdė R. mušė su diržu per „subinę“ (aut. pastabos - toliau tekste – sėdmenis. Nukentėjusioji nuspalvino paveikslėlyje vietą, kur jai sudavė (I t., b.l. 61)). Mušė su diržu, kurį paėmė iš stalčiaus. Sudavė du kartus. Jai skaudėjo. Jai tuo metu buvo 8 ar 7 metai. Dėdė mušė ją ir kitais kartais, kai pyko. Pamena, kad dėdė vieną kartą mušė su diržu bei, kad su ranka sudavė į petį (nuspalvino vietą, kur jai sudavė paveikslėlyje (I t., b. l. 60). Dėdė muša ir sesę K., kurią kartais muša su diržu per sėdmenis, kartais muša be diržo. Mama ją mušė su ranka stipriai, per sėdmenis. Sudavė daugiau nei vieną kartą, buvo raudona. Mušė, kad nepasiėmė anglų, kad nepadarė namų darbų. Dažniau mušė R.. Mama per sėdmenis sudavė daugiau nei du kartus. Būdavo raudona. Jos kojoje esanti mėlynė atsirado nuo to, kad ji įsimušė į kampą (I t., b. l. 58-61, skaitmeninė laikmena su apklausos garso ir vaizdo įrašu b. l. 109).

Nukentėjusioji K. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo darant jos apklausos garso ir vaizdo įrašą, parodė, kad jos mama ją mušė, keikėsi. Mušė su ranka. Kai jos nepasidalino lėlytės, tada mama ją ir sesę mušė su ranka per sėdmenis (aut. pastaba- nukentėjusioji paveikslėlyje nuspalvino vietą, kur jai buvo suduota). Sudavė abiem po du kartus. Tada jai skaudėjo, buvo raudona žymė. Sesę dar mušė su diržu, kuris buvo padėtas stalčiuje. Visada mušdavo su tuo pačiu diržu. R. sesei suduodavo per sėdmenis, ranką ir kojas. Sudavė du kartus. R. sesę paguldydavo į lovą. Sesė atsiguldavo ant šono ir tada ją mušdavo per sėdmenis, ranką ir koją. Ji verkdavo. Tai matydavo mama, kuri nieko nesakydavo. R. ją mušė tik vieną kartą, tai buvo kai ji buvo 6 metų ir ji neklausė. R. liepė eiti jai gultis. Ji atsigulė ant šono. Sudavė vieną kartą diržu per sėdmenis. Jai skaudėjo, ji verkė. R. sesei sakydavo „eik nachui gulti“. Tai sakydavo prieš mušant, mama sakydavo bliat“, kai jos nepasidalindavo lėlytės (I t., b. l. 106-108, skaitmeninė laikmena su apklausos garso ir vaizdo įrašu b. l. 109).

Liudytojas A. T. parodė, kad yra K. ir E. T. tėvas. Su jų motina V. T. išsiskyrė prieš 5 metus. Dukras lankydavo panašiai du-tris kartus į mėnesį. Kartais E. parsiveždavo savaitgaliui. K. neparsiveždavo, nes to neleido V. T.. E. yra rami, nekalbi. Iš jos elgesio nesuprato, kad prieš ją buvo smurtaujama. Tik vieną kartą, maždaug prieš mėnesį (aut. pastaba - apklausa vyko 2017-02-13), E. telefononinio pokalbio metu sakė, kad dėdė R. diržu mušė už tai, kad ji neparuošė pamokų ir atsikalbinėjo. Dukros jam neatrodė prislėgtos, bendraudavo linksmai. Kai dukros apsigyveno pas jį, tai jos jau kalba atvirai ir pasakoja, kad jas mama mušdavo. Kaip jas mušdavo, jis neklausė. Taip pat sakė, kad R. mušė tik E., K. nemušdavo. Mergaitės sakė, kad jas mušdavo už tai, kad jos neklauso, atsikalba arba nepadarė to, kas buvo joms liepta padaryti (I t., b. l. 157-159).

Liudytoja M. T. parodė, kad su A. T. susituokė prieš 5 metus. E. ir K. yra jo dukros iš ankstesnės santuokos. Kai mergaites parsivežė iš Saugų globos namų, jos buvo linksmos, patenkintos ir nauja mokykla ir gyvenimo sąlygomis. Mergaitės neatrodė ko nors bijančios ar psichologiškai sugniuždytos. Pašlijus jos ir A. T. santykiams, mergaitės ėmė jos neklausyti, neberuošti pamokų, nesitvarkyti, nebepatiko valgis. Esant tokiai situacijai namuose, ji išsikėlė gyventi pas savo mamą. A. T. buvo išsinuomojęs butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno su mergaitėmis ir kita moterimi, po to grįžo į (duomenys neskelbtini). Jie bandė gyventi toliau kartu, bet A. T. vėl ėmė negrįžti į namus. Birželio mėnesį A. T. išvežė mergaites jų motinai. Kai A. T. tai nusprendė, mergaitės labai apsidžiaugė, susidėjo ir susitvarkė savo daiktus. Išvažiavo linksmos ir patenkintos (I t., b. l. 196-198).

Liudytoja D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo darant jos apklausos garso ir vaizdo įrašą, parodė, kad gyvena pas seserį V. T., kartu su R. G., K. ir E. T.. V. T. paprašydavo E. padaryti namų darbus, tačiau E. užsispirdavo ir nedarydavo. V. T. užšaukdavo ant E.. Vieną kartą matė, kaip V. T. virtuvėje panaudojo fizinį smurtą prieš E.. V. T. vieną kartą delnu sudavė E.i į užpakalį. E. dėl to verkė iš isterijos. Sesers sugyventinis R. G. abiems sesutėms E. ir K. parodydavo diržą, bet jos iš to juokdavosi. R. G. su diržu joms nėra sudavęs. (I t., b. l. 172-173, skaitmeninė laikmena su apklausos garso ir vaizdo įrašu b. l. 174).

Liudytoja L. D. parodė, kad anūkės K. ir E. T., iki to kai buvo paimtos į vaikų namus, buvo linksmos, guvios. Nėra pasiguodusios, kad pas mamą V. T. joms blogai, kad ši šauktų ar smurtautų. Nuo birželio mėnesio mergaitės gyvena pas ją, nes parvežė jų tėvas A. T.. Parvežtos mergaitės savo elgesiu buvo labai pasikeitusios, t. y. baugščios, bijodavo kiekvieno pašalinio asmens ar atvažiuojančios mašinos. Mergaitės sakydavo, jog bijo, kad jas vėl išveš pas tėvą. Mergaitės apsidžiaugė, jog grįžo pas mamą ir dabar gyvena pas ją. Mergaitės sakė, kad R. G. ir V. T. jų nemušė. E. paaiškino, jog psichologei tyčia, iš pykčio mamai, pasakė, kad ją mušė, nes mama sakydavo, jeigu neruoš pamokų, neišleis pas tėvą. E. pas tėvą iki tol labai norėdavo važiuoti (I t., b. l. 177-178).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-02-10 specialisto išvadoje Nr. G 317/2017 (03) nurodyta, kad E. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje pakinklinėje duobėje. Sužalojimas padarytas maždaug prieš 4-7 paras iki objektyvios apžiūros. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b. l. 68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-02-10 specialisto išvadoje Nr. G 318/2017 (03) nurodyta, kad K. T. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas (I t., b. l. 115).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 m. birželio 29 - rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-125/2017 nurodyta, kad E. T. gali teisingai suvokti konkrečias faktines (“kas kur ką darė”) bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu. E. T. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą E. T. psichikos sveikatai ir nesunkiai sutrikdė ją ir neigiamas poveikis jos būsenai išlieka iki šiol, trikdantys kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją. E. T. yra jautri suaugusiųjų, ypatingai artimųjų poveikiui, tačiau padidintas polinkis į įtaigumą, stengiantis paveikti vaiko prisiminimus, nenustatytas. Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais, E. T. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti E. T. parodymais (I t., b. l. 82-88).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 m. birželio 29 - rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-126/2017 nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad K. T. gali teisingai suvokti konkrečias faktines („kas kur ką darė“) bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu. K. T. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą K. T. psichikos sveikatai ir nesunkiai sutrikdė ją ir neigiamas poveikis jos būsenai išlieka iki šiol, trikdantys kasdieninį funkcionavimą bei adaptaciją. K. T. yra jautri suaugusiųjų, ypatingai artimųjų poveikiui, tačiau padidintas polinkis į įtaigumą, stengiantis paveikti vaiko prisiminimus, nenustatytas. Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis vaizduotės produkciją painioti su realiais įvykiais, K. T. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. T. parodymais (I t., b. l. 125 - 129).

Šilutės rajono Vilkyčių pagrindinės mokyklos E. T. charakterizuojama kaip turinti mokymosi sunkumų. Pamokų metu rodydavo pyktį, užsispyrimą. Klasės mergaitės nelabai bendravo su E. dėl jos uždaro būdo, kartais grubaus elgesio. E. noriai bendraudavo su klasės mokytoja. K. T. mokymosi rezultatai geri. Ji draugiška, nuoširdi ir paslaugi. Trūksta drąsos ir atvirumo. Noriai bendravo su draugais ir mokytojais. Mama V. T. ir patėvis rūpindavosi mergaičių pažangumu ir elgesiu (I t., b. l. 132).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateiktose informacijose apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad E. ir K. T. sudarytos pakankamos buities ir gyvenimo sąlygos. Vaiko paėmimo dieną, mokykloje bendrauta su E. ir K., kurios buvo labai nedrąsios, atsargiai išsakė mintis, lyg galvodamos, lyg dvejodamos ar jo bijodamos (I t., b. l. 131- 138, 139-141).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-08 rašte Nr. R3 (16.8)-852 ir jo prieduose nuodyta, kad 2017-02-01 ir 2017-02-07 Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyboje buvo vertinama E. T., kuri buvo įsitempusi, išsigandusi, krūpčiojo nuo netikėtų garsų. E. T. nurodė, kad ją namuose muša dėdė R., mama, mamos sesė D. ir net mažesnioji sesuo K.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms bendraujant su E. T. ši nurodė, kad ją ranka į įvairias kūno vietas mušė kartu su jais gyvenantis R. G., o mama fizinio smurto prieš ją ir sesę nenaudoja, tik šaukia. K. T. specialistėms pasakė, kad prieš ją yra smurtavusi mama. Ji yra ne kartą mačiusi kaip R. ranka muša sesę (I t., b. l. 1-4).

Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2007-08-16 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 500285 nurodyta, kad E. T. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina V. T. (I t., b. l. 5).

Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2009-05-12 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 660043 nurodyta, kad K. T. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina V. T. (I t., b. l. 6).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24-38).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji V. T. ir R. G. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. T. psichikos ligų ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (II t., b. l. 53), nebausta administracine tvarka (II t., b. l. 57), neteista (II t., b. l. 58), R. G. psichikos ligų ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 7), nebaustas administracine tvarka (II t., b. l. 11), neteistas (II t., b.l. 12-13), į prokurorės prašymą bei siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais manytina, kad V. T. ir R. G. tikslinga skirti baudas. V. T. bauda mažintina BK 64¹ str. nustatyta tvarka. R. G. BK 64¹ str. nuostatos netaikomos, kadangi jis kaltę pripažįsta tik iš dalies.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., V. T. ir R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėn.

V. T. ir R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinos (II t., b. l. 91-93, 44-46).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 3 d., 163 str. ir nubausti:

pagal BK 140 str. 3 d. - 20 MGL (753,20 Eur) bauda;pagal BK 163 str. – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę - 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. šią baudą sumažinti 1/3 ir nustatyti 20 MGL (753 Eur) baudą.

V. T. paskirtą baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801). Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str. V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

R. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir nubausti 20 MGL (753 Eur) bauda.

R. G. paskirtą baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801). Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamieji per 14 d. nuo šio įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šilutės rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.