Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-30 · Byla Nr. 1K-374-66-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
1K-374-66-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Byla Nr. 1K-374-66/2011
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,itariamojo A. S. gynejai adv. Gintarei Leškevicienei,

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gynejos adv. G.Leškevicienes skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria A. S. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas 1 menesiui nuo 2011-06-16 iki 2011-07-16,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. itariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011-05-11 20.30 val. iki 2011-05-12 8.20 val. iš (duomenys neskelbtini), pagrobe M. K. priklausanti automobili Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt vertes, su jame buvusiais daiktais.

Šiais savo veiksmais A. S. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.

Itariamasis A. S. sulaikytas LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka 2011 m. gegužes 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 18 d. nutartimi itariamajam A. S. paskirta kardomoji priemone – suemimas vienam menesiui, termina skaiciuojant nuo 2011 m. gegužes 16 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi itariamajam A. S. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas 1 menesiui nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. liepos 16 d.

Šalies argumentai

Itariamojo A. S. gyneja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarti ir A. S. iš suemimo paleisti. Skunde nurodoma, kad A. S. kategoriškai neigia ivykdes jam inkriminuojama automobilio Toyota Corolla Verso vagyste, nurodo, kad mineta automobili nusipirko. Nukentejusiojo M. K., kuris parode, kad jo automobilis buvo pagrobtas, taciau negali pasakyti, kas tai padare, bei liudytojo V. B. parodymai, kuris apie mineta vagyste iš viso nieko negalejo paliudyti, nurodo tik tai, kad mate A. S. garaže prie mineto automobilio, nors šios aplinkybes neneigia ir pats A. S., neduoda pagrindo teigti, kad butent A. S. pagrobe mineta automobili.

Skunde pažymeta, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties esmes, suemimo pratesimas A. S. motyvuojamas tik tuo, kad jis itariamas sunkaus (BK 178 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu. Nors veiksmu kvalifikavimo klausimu ikiteisminio tyrimo stadijoje teismas nesprendžia, vis tik, kai suemimo tesimo pagrindas tera vienas – nusikaltimo sunkumas, kuri šiuo konkreciu atveju apsprendžia tik turto verte, teismas, spresdamas klausima del pacios griežciausios kardomosios priemones – suemimo pratesimo, turetu ivertinti ir itarime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagristuma. Nurodo, kad A. S. itarimas del dideles vertes turto vagystes yra absoliuciai nepagristas, grindžiamas tik nukentejusiojo M. K. parodymais, kur jis nurode, jog mineta automobili 2009 metais pirko už 35 000 Lt. Akivaizdu, kad praejus dviems metams šio automobilio rinkos verte gerokai mažesne ir šis automobilis nera dideles vertes, t.y. jo kaina šiai dienai neviršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumos, todel itarimo pagal BK 178 str. 3 d. pareiškimas, po to akcentuojant, kad A. S. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, yra visiškai neteisetas ir nepagristas.

Itariamojo gynejos nuomone, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera pakankamai faktiniu duomenu, pagrindžianciu A. S. pareikšta itarima, todel nera ir kardomosios priemones – suemimo skyrimo salygos, numatytos LR BPK 121 str. 2 d., del ko teismo nutartis pratesti A. S. kardomaja priemone – suemima 1 menesio laikotarpiui, yra neteiseta, todel turi buti panaikinta.

Skunde pažymeta, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog itariamasis A. S. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kas leidžia daryti išvada, kad budamas laisveje jis gali sleptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Šis teismo teiginys nera pagristas jokiais faktiniais duomenimis. Nurodo, kad suemimas asmeniui gali buti paskirtas tik tuomet, jei faktiniai duomenys, o ne spejimai ir prielaidos leidžia pagristai manyti, kad itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo – kai yra konkreciu faktiniu duomenu, vertinant kuriuos, galima prognozuoti, kad itariamasis gali neleistinais veiksmais aktyviai vengti prieš ji nukreipto proceso. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, pagrindžianciu galimybe, kad A. S. begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Slepimosi nuo teisingumo pavojus negali buti nustatytas vertinant vien tik gresiancios bausmes griežtuma, turi buti atsižvelgiama ir i daugeli kitu svarbiu faktoriu, galinciu arba patvirtinti slepimosi pavoju, arba, atvirkšciai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suemimo skyrimo. Šiame kontekste reikia atkreipti demesi i asmens charakteri, morale, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamaja tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. pats, niekieno neverciamas 2011 m. gegužes 16 d. atvyko i Jonavos rajono policijos komisariata, todel jau vien ši aplinkybe duoda pakankama pagrinda manyti, kad A. S. neketina niekur begti (sleptis), bet yra suinteresuotas, kad visas procesas šioje byloje ivyktu greiciau ir butu nustatyta tiesa, taciau teismas i šia aplinkybe visiškai neatsižvelge. Liudytojas V. B. A. S. garaže prie itarime mineto automobilio mate gegužes 14 d., t.y. šeštadieni, be to, šis liudytojas A. S. nepažinojo, todel noredamas, A. S. turejo puikia galimybe ir pakankamai laiko pasislepti, taciau gegužes 16 d., pirmadieni, t.y. pacia pirma darbo diena pats nuvyko i policija ieškoti nusipirkto automobilio, todel ši aplinkybe paneigia bet kokias prielaidas manyti, kad A. S. begs ar slepsis. Teismas visiškai neatsižvelge i aplinkybe, kad A. S. turi nuolatine gyvenamaja vieta, gyvena kartu su tevais, jis anksciau nera teistas ar kitaip pakliuves i teisesaugos akirati.

Šalies argumentai

Skunde nurodyta, kad teismas, pratesdamas A. S. suemimo termina, nurode, kad vertinant kardomosios priemones klausima, teismas taip pat atsižvelgia i tai, kad dabartineje bylos tyrimo stadijoje dar nera surinkti ir procesiškai užfiksuoti visi irodymai, nenustatyti visi asmenys, galeje dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme. Tokie suemimo pratesimo motyvai yra visiškai neleistini. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senatas „Teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina apibendrinimo apžvalgoje“, patvirtintoje 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50, yra aiškiai nurodes, kad asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del kokiu nors priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ir nesurinko visu duomenu, todel suemimo taikymas vien del minetu aplinkybiu, vertintinas kaip istatymo neleidžiama priemone išgauti itariamojo prisipažinima.

Itariamojo gyneja skunde nurodo, kad LR BPK 122 str. 7 d. reikalauja teismo nutartyje paskirti suemima aiškiai ir detaliai motyvuoti, kodel, ikiteisminio tyrimo teisejo manymu, viena ar keliomis švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis negali buti pasiekti LR BPK 119 str. numatyti tikslai. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurode ne vieno motyvo, kodel, anot teismo, A. S. negali buti taikomos viena ar kelios nei suemimas kardomosios priemones, apskritai apie šia butina suemimo skyrimo salyga iš viso nepasisake. Skundžiamoje nutartyje net nesprendžiamas procesines prievartos proporcingumo principas. Del nurodytu priežasciu, itariamojo gynejos nuomone, teismo nutartis pratesti itariamajam A. S. kardomaja priemone – suemima vieno menesio laikotarpiui, neteiseta ir nepagrista.

Teismo posedyje itariamojo A. S. gyneja advokate Gintare Leškeviciene praše skunda tenkinti.

Prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo gynejos skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suemimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemones, gali buti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytu tikslu. Taciau sprendžiant suemimo skyrimo ar jo pratesimo klausima, kiekviena karta turi buti svarstoma švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo galimybe.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Ten pat nurodyta, kad pagal BPK 121 str. 2 d., spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis (kaltinamasis) padare nusikalstama veika.

Teismas, susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga bei itariamojo A. S. gynejos skunde išdestytais argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas itariamajam A. S. pratese kardomosios priemones – suemimo termina vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant jokiu objektyviu duomenu, pagrindžianciu, jog yra suemimo pagrindai bei suemimo salygos.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad iš bylos medžiagos matyti, jog itariamasis A. S. itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. numatytai savokai „kitu aplinkybiu“, kuriu pagrindu asmeniui gali buti taikoma griežciausia kardomoji priemone. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad itarimas del sunkaus nusikaltimo padarymo leidžia daryti išvada, kad itariamasis budamas laisveje, gali sleptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai pratese pacios griežciausios kardomosios priemones – suemimo termina. Teismas sprendžia, kad skiriant griežciausia kardomaja priemone – suemima, butina svarstyti ir švelnesniu kardomuju priemoniu taikymo galimybe. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenurode, kodel negaletu buti itariamajam A. S. skiriama viena ar kelios švelnesnes kardomosios priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, itarimai A. S. del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo grindžiami vadovaujantis vien tik liudytoju parodymais. Apeliacines instancijos teismas taip pat sutinka su itariamojo gynejos skunde išdestytais argumentais, kad itariamajam A. S. pareikštas itarimas del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., grindžiamas tik paties nukentejusiojo M. K. parodymais, kuris nurode iš jo pagrobto automobilio verte – 35 000 Lt. Kadangi ikiteisminio tyrimo byloje šiuo metu nera negincytinu irodymu, patvirtinanciu, kad pagrobto automobilio verte viršija 250 MGL, todel akivaizdu, kad A. S. nusikalstamos veikos kvalifikacija dar gali keistis, todel pratesti kardomosios priemones – suemimo termina, atsižvelgiant vien i tai, kad A. S. yra itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nera pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. turi nuolatine gyvenamaja vieta, gyvena kartu su tevais, anksciau neteistas, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis 2011 m. gegužes 16 d. pats atvyko i policijos komisariata, todel nera jokio pagrindo manyti, kad vengdamas baudžiamosios atsakomybes itariamasis A. S. gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo.

Taigi, vien tik nukentejusiojo parodymai del pagrobto turto vertes bei del to itariamajam A. S. pareikšti itarimai sunkaus nusikaltimo padarymu nera pakankamas pagrindas pratesti itariamajam A. S. pacios griežciausios kardomosios priemones - suemimo termina, net nesvarscius galimybes skirti jam švelnesne kardomaja priemone.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kardomosios priemones – suemimo pratesimo klausima, nepagristai atsižvelge i tai, kad dabartineje bylos tyrimo stadijoje dar nera surinkti ir procesiškai užfiksuoti visi irodymai, nenustatyti visi asmenys, galeje dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme. Pažymetina, kad suemimo pratesimas negali buti pateisinamas tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo metu dar nesurinkti ir užfiksuoti visi irodymai ir nenustatyti visi itariamieji. Suimtasis negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del kokiu nors priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ir nesurinko visu duomenu. Atkreiptinas demesys, kad itariamasis A. S. suemime jau nuo 2011 m. gegužes 16 d. Teismo nuomone, toks itariamojo suemimo terminas buvo pakankamas pirminiams ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir tinkamai iforminti, ilgesnis itariamojo A. S. laikymas suemime sudaro pagrinda manyti, kad siekiama jo prisipažinimo del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kas yra netoleruotina.

Taigi, ikiteisminio tyrimo byloje nera duomenu, pagrindžianciu, kad itariamasis A. S., anksciau neteistas, turintis Lietuvos Respublikoje nuolatine gyvenamaja vieta ir gyvenantis su tevais, t.y. turintis tamprius socialinius ryšius su savo šeima, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, bandys begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo, todel teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybems, šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamaji A. S. butina laikyti suimta.

Teismo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskyrus itariamajam A. S. viena ar kelias švelnesnes kardomasias priemones.

Atsižvelgiant i išdestyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi itariamajam A. S. nepagristai, net nesvarscius švelnesniu kardomuju priemoniu taikymo galimybes, pratese pacios griežciausios kardomosios priemones – suemimo termina, todel itariamojo A. S. gynejos skundas tenkintinas, o skundžiama teismo nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str., 130 str.,

nutare:

tenkinti itariamojo A. S. gynejos skunda.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarti, kuria A. S. pratestas kardomosios priemones - suemimo terminas vienam menesiui nuo 2011-06-16 iki 2011-07-16, ir ji iš suemimo paleisti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja (parašas) Teresele KazlauskieneNuorašas tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene