Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui T. J. ir išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, uzufrukto nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo, išlaikymo ieškovei iš sutuoktinio priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas T. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko nutraukti santuoką, nes su ieškove nebegyvena nuo pernai metų liepos 15d. Paaiškino, kad dėl šeimos iširimo kalti abu, nes ir iškovė išgėrinėdavo su draugėmis, rytais būdavo pagiringa, neprižiūrėdavo vaikų, net policija yra važiavusi, o jos brolis yra baustas yra už triukšmą. Tie išgėrinėjimai nepatikdavo, todėl išvažiavo gyventi pas tėvus. Sutinka, kad 300Lt išlaikymui nėra per daug, bet galimybės neleidžia, nes nedirba, laukia gero darbo pasiūlymo, kadangi išsilaikė C, E vairuotojo kategorijas. Mano, kad jam neverta dirbti, nes nuvažiavimas į darbą, maistas daug kainuoja, todėl dirbti neverta ir geriau palaukti geresnio darbo. Yra įsitikinęs, kad ieškovė keršija dėl tos bylos. Nors prieš tą bylą buvo geruoju susitarę, jis sakęs ateiti išsineši daiktus, bet ji per langą įlindo ir taip išsinešė savo daiktus, todėl jis ir sugalvojo policijai parašyti. Baudžiamojoje byloje gavau baudą ir teistumą. Tiesos yra, kad apkalbėjau sutuoktinę. Parašiau pareiškimą, kad ji pavogė pinigus. Ieškovę dėl to kvietė į tardymą, buvo akistatos. Ieškovei byla buvo nutraukta, o jį teisė ir paskyrė baudą už melagingą pranešimą. Žmonos už apkalbėjimą nuoširdžiai atsiprašė, buvo su šampanu ir su gėlėm nuėjęs, bet ji dabar kerštaudama to nepripažįsta, nori tik daugiau įkąsti. Tai, kad jis apkaltino ieškovę nei vienam iš jų garbės nedaro. Bet, kad ji taip nukentėjo, jis netiki, ne pieno ji nuo pat pagimdymo neturėjo. Kai buvo tas įvykis, po vaiko gimimo buvo praėję daugiau kaip pusė metų. Laikino išlaikymo ieškovei mokėti nesutinka, nes Dovilė yra su aukštuoju, ji gali dirbti ir užsidirbti sau. Nesutinka, kad ieškovei būtų priteisiama neturtinė žala, nes čia yra ir jos klaida. Dėl turto padalinimo, jis į jokius daiktus nepretenduoja. Sutinka, kad vaikai gyventų su ieškove.

Išvadą duodančios institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jolanta Šiuparienė palaikė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 300Lt kiekvieną mėnesį ir siūlė šioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai, kadangi tai atitinka vaiko interesus ir poreikius, o vaiko poreikiai turi būti tenkinami maksimaliai. AT yra pasisakęs, kad prisiimta per didelė tėvų socialinė atsakomybė neatleidžia nuo atsakomybės išlaikyti vaiką, todėl tėvo pareiga yra tenkinti vaiko poreikius. Dėl atsakovo kaltinimų ieškovei dėl galimo vaikų neprižiūrėjimo, atstovė paaiškino, kad nėra užfiksuota vaikų teisių pažeidimų. Atsakovas melagingai nurodo, kad pagal jo iškvietimus niekas nevykdavo. Gruodžio 6d., 19.59val. buvo gautas nutarimas iš Kuršėnų policijos nuovados, kuriame nurodoma, jog buvo gautas T. J. pranešimas, kad D. J. girtauja ir neprižiūri mažamečių vaikų. Dėl atsakovo kaltinimų ieškovei paaiškino, kad nuovados patruliai nuvyko ir užfiksavo, kad D. J. yra blaivi, tvarkinga, vaikai prižiūrėti. Buvo konstatuota, jog iškvietimas buvo melagingas, o daugiau informacijos, kad pažeisti vaikų interesai skyriuje gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 3.26-3.30str., 3.35-3.36str., 3.85str., 3.92str., 3.10str., CK 3.60 str. - 3.65str., 3.70str., 3.190str., 3.194str., 3.196str.1d.1p.).

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tenkintinas visiškai.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30str., 3.35–3.36str., 3.85str., 3.92str., 3.10str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką 2004-08-27 Šiaulių rajono CMS, akto įrašo Nr.165 (b.l.5).

Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, šeimos santykių negerbimu, ieškovė sutuoktinį išdavyste, o pastarasis ieškovę girtuokliavimu, vaikų nepriežiūra. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir tvirtina buvusi nevertinama sutuoktinio, o galiausiai jo apkaltinta vagyste, dėl ko ji visiškai nebegali juo pasitikėti ir jį gerbti. Atsakovas neigė šiuos kaltinimus ir paaiškino, kad tai ieškovė mėgdavusi išgėrinėti su draugėmis, nepakankamai prižiūrėdavo vaikus. Tačiau pripažino, kad melagingai pranešė policijai apie tai, kad neva ieškovė pavogė iš jo draugo paskolintą 12000 litų sumą, dėl ko vėliau jis buvo nuteistas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2010 metų rugpjūčio 19d. nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismui akivaizdu, kad ieškovė neigia jai išsakytus kaltinimus ir tvirtina buvusi pakankamai nuolanki atsakovui. Tuo tarpu atsakovas pripažįsta, kad yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šeimos neišlaiko jau nuo tada kai jie nebegyvena kartu, t.y. daugiau negu metai, teismo priteisto laikino išlaikymo vaikui ir sutuoktinei nemoka. Duomenų, kad būtų išlaikęs šeimą kol dar tebegyveno kartu, teismui taip pat nepateikė.

Teismui akivaizdu, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, t.y. už tai, jog melagingai pranešė apie tai, kad jį apvogė jo sutuoktinė, t.y. ieškovė. Atsakovas pripažino teismui, kad jis melagingai apkaltino žmoną, kad ji iš jo pavogė 12000Lt sumą. Bylos tyrimas prasidėjo tuo metu, kuomet jauniausiam šalių vaikui tebuvo nepilnai šeši mėnesiai. Šių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šitoks atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu, kuris įstatymu ir teismo nuosprendžiu buvo įvertintas kaip nusikaltimas, yra pripažintinas kaltais sutuoktinio veiksmais ieškovės atžvilgiu. Ar ieškovė tuo metu maitino krūtimi ir ar dėl patirto streso jai dingo pienas, byloje įrodymų nėra. Tačiau darytina išvada, kad toks faktas, jog dėl bylos tyrimo, kurį inicijavo atsakovo melas, motina, auginanti du mažus vaikus, turėjo papildomą pareigą vykti į policijos įstaigas, todėl natūralu ir teismas tiki, kad dėl to ji patyrė didelį baimės jausmą, apmaudą, nerimą, nepasitikėjimo sutuoktiniu jausmą. Taip pat sutiktina, kad būtinybė vykti į bylą tiriančias įstaigas ieškovei taip pat sukėlė papildomų finansinių išlaidų ir nepatogumų, nes iškovė tuo metu augino vos kelių mėnesių kūdikį, todėl neabejojama, kad neturėjo kam jį palikti kol bus išvykusi.

Iš atsakovo pasisakymų ir jo elgesio proceso eigoje, bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad atsakovas nesijaučia kaltas ir neigiamai savo neteisėtų veiksmų nevertina, nes įžūliai atsiliepė apie baudžiamąjį procesą, metė repliką, kad byla buvo „sukurpta“, kai tuo tarpu pats pripažino, jog nuosprendis jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs. Atsakovas taip pat neišreiškė nuoširdaus apgailestavimo ieškovės atžvilgiu ir dėl negatyvių savo poelgių teismo posėdžio metu ieškovės net neatsiprašė, todėl teismas netiki, kad jis atsiprašė jos privačioje aplinkoje. Maža to, jis kaltino ieškovę girtavimu, vaikų neprižiūrėjimu, nors šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo nurodytų aplinkybių dėl vaikų nepriežiūros nepatvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, be to jis pažeidė pareigą būti lojaliu savo sutuoktinei, apkaltino ją nusikalstama veika, nesirūpina šeima, neišlaiko vaikų (LR CK 3.60str.).

Dėl pavardžių po ištuokos nustatymo.

Ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę.

Atsakovas prieštaravimą dėl to, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę išsakė tik kaip repliką baigiamųjų kalbų metu, argumentų, kodėl prieštarauja teismui nenurodė, todėl niekuo nepagrįstas jo prieštaravimas nevertintinas kliūtimi tenkinti ieškovės prašymą. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės J. J.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės.

Jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3.70str.2d.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai 3000 litų dydžio neturtinės žalos sumą. Ji paaiškino, dėl sutuoktinio kaltės ji patyrė neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl to, kad atsakovas ją apkalbėjo, apkaltino padarius nusikalstamą veiką. Tai buvo lemiama priežastimi dėl ko galutinai iširo jų šeima, nes ji prarado pasitikėjimą sutuoktiniu, įsitikino nebesanti gerbiama ir vertinama, augindama vos šešių mėnesių kūdikį turėjo pareigą vykti į apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai. Atsakovas pripažino, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis suklastojo raštelį, jog iš draugo pasiskolino 12000Lt taip siekdamas įrodyti tyrimą atlikusiems pareigūnams, kad jis turėjo 12000Lt sumą, atitinka tikrovę. Jis pripažino, kad iš tiesų po konflikto su sutuoktine parašė melagingą pareiškimą policijai, jog ieškovė tuos 12000Lt, kuriuos jis esą pasiskolino iš draugo, pavogė žmona. Taip pat pripažino, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jo žmona buvo kviečiama, apklausiama, buvo kviečiami jos artimieji. Akivaizdu, kad nustačius, jog skolintojas tokios sumos neturėjo, o paskolos raštelis buvo suklastotas, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas (b.l.53, 54-55). Atsakovui ir žmogui, parašiusiam paskolos raštelį buvo iškelta baudžiamoji byla už dokumentų klastojimą ir melagingą pranešimą apie sunkų nusikaltimą. Atsakovas ir jo draugas yra nuteisti. Atsižvelgiant į aptartą sutiktina, kad aplinkybė, jog atsakovas be pagrindo apkalbėjo savo žmoną, buvo lemiama šalių santuokai iširti. Todėl teismas sutinka su ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis, kad jos santuoka galutinai iširo dėl pastirtų negatyvių išgyvenimų, streso, pažeminimo, išgąsčio ir nusivylimo sutuoktiniu. Kadangi atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, todėl teismas daro išvadą, kad prašymas priteisti ieškovei su santuokos nutraukimu susijusią neturtinę žalą yra pagrįstas. Manytina, kad ieškovės prašoma suma yra reali ir ne per didelė, kaip kompensacija už patirtus neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl priteistina, kaip neturtinė žala dėl santuokos iširimo.

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.

Kadangi šeima iširo galutinai, santuoka nutrauktina. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo spręstinas ieškovės prašymas priteisti jai išlaikymą iki vaikui sueis treji metai, t.y. iki ji yra vaiko auginimo atostogose.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.72str.).

Ieškovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iki jauniausiam vaikui sueis treji metai, tenkintinas visiškai.

Akivaizdu, kas sutuoktinai santuokoje išgyveno daugiau nei šešerius metus ir susilaukė dviejų vaikų. Jauniausias sūnus E., gimė (duomenys neskelbtini). Po pusmečio nuo sūnaus gimimo šeima faktiškai iširo. Atsakovas šeimai ir savo nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo neteikia. Ieškovė niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką ir nuo 2009-09-01 iki 2010-10-31 maksimali jos gaunamų pajamų suma sudarė tik 725Lt (10-11). Nuo 2010-04-23 ji yra vaiko auginimo atostogose iki jam sueis treji metai (b.l.12). Abu sutuoktiniai neturi nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto (b.l.14-16). Iš metinės gyventojo pajamų deklaracijos akivaizdu, kad atsakovo pajamos nedidelės (b.l.30-31). Taip pat akivaizdu, kad atsakovas iš darbinės veikos gaudavo nedideles pajamas (b.l.32-34). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą darytina išvada, kad ieškovė pagrindė išlaikymo jai reikalingumą, kadangi teismui akivaizdu, jog atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, nesaistomas įsipareigojimų prižiūrėti kūdikį, todėl jam nėra kliūčių ieškotis geriau apmokamo darbo ir vykdyti pareigą išlaikyti ne tik savo nepilnamečius vaikus, bet nepilnametį sūnų auginančią ir vaiko auginimo atostogose esančią jo vaiko motiną. Tuo tarpu ieškovei, kuri gyvena nuomojamame būste su dviem nepilnamečiais vaikais (b.l.37), kurių jauniausias dar neturi ir trijų metų, tokios galimybės yra labai ribotos. Sutiktina, kad 300Lt suma yra reali ir nėra per didelė, kad ieškovė galėtų patenkinti bent minimaliausius savo poreikius ir skirti bent 10 litų per dieną maistui. Tai, kad vaiko motina pripažino nuo rugsėjo 1 d. įsidarbinusi pagalbine darbininke mokykloje, kad dirbs už minimalų atlyginimą, nors ji turi aukštąjį išsilavinimą, vertintina kaip įrodymas, jog ji su vaikais nebeturi lėšų pragyvenimui. Išlaikymas priteistinas laikinai, laikotarpiui nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovės prašomos datos, t.y. iki 201302-26, kol vaikui sukaks treji metai amžiaus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.3str., 3.190str., 3.194str., 3.196str.1d.1p.).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turėtina omenyje LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3str.1d., CK 3.3str.1d., VTAPĮ 4str.1p.). Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tikslu įvertintinos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b.l.35-36, 37) akivaizdu, kad motina tinkamai rūpinasi savo vaikais, užtikrina jų teises, tarp vaikų ir motinos susiformavęs stiprus emocinis ryšys, su ja vaikų gyvenamoji vieta yra pastovi. Ieškovė su vaikais pastaruoju metu gyvena nuomojame būste. Tuo tarpu vaikų tėvas palikęs šeimą likimo valiai išlaikymo vaikams nemoka, duomenų, kad dalyvauja vaikų auklėjime, teismui nepateikė. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad šiuo metu vaikams gyvenant su mama, ieškovė tinkamai užtikrina reikiamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, jų aprūpinimą, lavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl siekiant užtikrinti vaikų teises į saugią aplinką ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei atsakovo neprieštaravimą ieškiniui šioje dalyje bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenis, U. J. ir E. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad santuokoje 2004-10-10 šalims gimė duktė U. J. (b.l.7), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J. (b.l.6), kurie tebėra nepilnamečiai. Kadangi dukters išlaikymui lėšos iš tėvo jau yra priteistos 2008-10-14 nutartimi (b.l.21-22), todėl spręstinas klausimas tik dėl sūnui priteistino išlaikymo ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo, kadangi vaikų poreikius privalo įgyvendinti abu vaiko tėvai.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3str.). Todėl ieškovės ieškinio palaikymas ir paaiškinimas, atsakovo dalinis sutikimas su ieškiniu jo nuomonės pareiškimas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidą nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį kuo maksimalesnį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Nustatytinas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155str., 3.165str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė reikalaudama nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo sūnaus E. gimimo dienos, priteisti iš atsakovo po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui nurodė, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai po 600 litų sumą. Šias išlaidas sudaro išlaidos darželiui, sauskelnėms, būsto išlaikymui, rūbams, avalynei, maistui, higienos prekėms ir kitoms nenumatytiems poreikiams patenkinti. Įvertinat vaiko išlaikymui priteistinos sumos dydį sutiktina su ieškovės teigimu, kad vaikas nuolat auga, todėl nuolat auga ir jo poreikiai, todėl jo tėvas turėtų teikti bent pusę išlaikymo, reikalingo bendriesiems vaiko poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, papildomu ugdymu ir laisvalaikiu bei išlaidomis pramogoms. Iš sąskaitos išrašo akivaizdu, kad atsakovas dviejų vaikų išlaikymui ieškovei nuo 2008-12 iki 2009-09 pervesdavo gana kuklias sumas (b.l.56).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“ pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtin­tas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui), būtinus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Ieškovė į bylą yra pateikusi paaiškinimą apie vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad sūnaus darželiui apmokėti kas mėnesį išleis po 149 litus, sauskelnėms po 100 litų, maistui vidutiniškai yra reikalinga ne mažiau kaip po 10 litų per parą, būstui, aprangai, avalynei, ir kitiems poreikiams dar apie 300 litų per mėnesį. todėl vidutiniškai po 300 litų per mėnesį. Vaikų mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms. Akivaizdu, kad vaikai su motina gyvena nuomojamame būste, todėl jo išlaikymo išlaidos tenka ieškovei, todėl po 1/3 išlaidų sumos per mėnesį tenka ir vaikams. Sutiktina, kad būsto išlaikymui, aprangai, avalynei skirtina vidutiniškai po 300Lt per mėnesį. Atsakovas teismui nurodė, kad ieškovės prašoma suma yra reali ir vaikui reikalinga, tačiau nurodė sutinkantis mokėti vaiko išlaikymui po 200 litų per mėnesį, nes nedirba.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus dėl vaikų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,50Lt iki 10,90Lt per parą darbo dienomis, o savaitgaliais 0,60Lt daugiau, jei vaikams yra skiriamas pilnas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr.137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-25 litų per parą. Teismas sutinka, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma suma yra pagrįsta ir reali, ženkliai mažesnė už rekomenduojamą sumą skirtiną vien tik pilnaverčiam vaikų maitinimui. Teismas taip pat turi omenyje aplinkybę, kad kiekvienas suaugęs ir brandus žmogus privalo įsisąmoninti, kad priimdamas sprendimą sukurti šeimą ir susilaukti vaikų, jis įgis ir pareigą užtikrinti nepilnamečiams ir nedarbingiems savo palikuonims suteikti atitinkamą išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas susilaukęs antro vaiko ir taip pagausinęs išlaikytinių skaičių, nedėjo pastangų įsidarbinti ir gauti pajamas. Dėl to jo argumentai, kad jis neturi lėšų išlaikymui mokėti atmestini, kaip nepagrįsti protingumo ir racionalumo principais bei įrodymais.

Iš aukščiau aptarto teismas daro išvadą, kad vaikui išlaikyti per mėnesį ieškovės kaip būtina nurodoma 600 litų pripažintina ne per didele, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą bei į ieškovės argumentus ir paaiškinimus, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma išlaikymo suma.

Vaiko išlaikymui priteisintas lėšas uzufrukto teise tvarkyti skirtina D. J..

Dėl kilnojamojo turto padalinimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Jucių šeima nekilnojamojo turto neįsigijo. Namų apyvokos daiktus pasidalijo geranoriškai. Santuokoje įgytą skalbimo mašiną „Beko“, 500 litų vertės, ieškovė prašo priteisti jai. Atsakovas tam neprieštaravo.

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Šioje byloje yra galimybė konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra, kadangi turtas yra dalus.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto padalijimą. Tačiau turint omenyje, kad atsakovas nepareiškė noro naudotis dalintinu turtu, kompensacijos už skalbimo mašiną neprašo, todėl ji priteistina ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93str.1d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė pateikė įrodymą (b.l.4, 52), kad ji patyrė 1000Lt dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos, todėl išlaidų suma jai priteistina iš atsakovo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tačiau atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų (b.l.29), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo į valstybės biudžetą nepriteistinos (LR CPK 96str.) ir apmokėtinos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., 282str.2d.1p., 541str.1d., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės D. J. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp T. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone ir D. J. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio T. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: J. J..

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k (duomenys neskelbtini) sūnaus E. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300Lt (tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2010 m. vasario mėnesio 26 d. iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti D. J. uzufrukto teise tvarkyti E. J. išlaikymui priteistas lėšas.

Nepilnamečių vaikų U. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina D. J., a.k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300Lt (tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio mėnesio 12 d. iki 2013-02-26, t.y. iki sūnui E. sukaks treji metai amžiaus.

Skalbimo mašiną „Beko“ priteisti ieškovei D. J..

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k (duomenys neskelbtini) 3000Lt (tris tūkstančius litų) ieškovei D. J., a.k (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo T. J., a.k (duomenys neskelbtini) 1000Lt (vieną tūkstantį litų) ieškovei D. J., jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2011-02-22 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. J. bei ieškovei D. J..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.