- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1120-653/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- UAB „Baldų galerija“
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui UAB „Baldų galerija“ dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3504 Lt sumą už nekokybiškas kėdes, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei nutraukti 2006-07-31 prekių pirkimo pardavimo sutartį. Nurodė, kad 2006-07-31 ieškovė su atsakovu sudarė prekių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo parduotos 4 oda trauktos medinės kėdės. 2007 m. gruodžio mėn. ieškovė pastebėjusi, kad kėdės aptrauktos ne oda, o dirbtiniu pluoštu, ir yra nekokybiškos kreipėsi į atsakovą dėl kėdžių keitimo. Tik po Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patikrinimo atsakovas sutiko kėdes pakeisti per 90 dienų. Ieškovei pareikalavus grąžinti pinigus, atsakovas tai padaryti atsisakė ir tik 2008-10-01 perdavimo priėmimo aktu kėdes pakeitė naujomis. Nustačius, kad ir pakeistosios kėdės yra nekokybiškos, ieškovė prašė grąžinti jai sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas to nepadarė, tarp šalių kilus ginčui dėl prekių kokybės.
Atsiliepimas
Atsakovas nepripažino, kad kėdės netinkamos kokybės, nurodė, kad baldų defektai atsirado dėl jų netinkamo eksploatavimo. Nurodė, kad atsakovui apie trūkumus pranešta tik po 18 mėnesių nuo kėdžių perdavimo dienos, t.y. praėjus apie pusei metų nuo kėdžių trūkumų paaiškėjimo dienos. Atsakovas pažymėjo, kad net ir pripažinus kėdes su gamykliniais trūkumais, ieškovės reikalavimas priteisti visą kėdžių kainą būtų neproporcingas ir neadekvatus atsakovo interesams. Kėdžių komplektą ieškovė naudojo daugiau nei 2 metus, pirkinys per šį laiką atitiko savo tikslinę paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies:
nutraukti šalių sudarytą 2006-07-31 prekių pirkimo pardavimo sutartį, kuria parduotos Armobilo Rossetto 4 oda aptrauktas kėdes (pardavimo dalykas pakeistas 2008-10-01 prekių priėmimo perdavimo aktu į kitas 4 kėdes);
priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo UAB „Baldų galerija“ 1752 Lt sumokėtos kainos už nekokybiškas prekes ir 1564 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1752 litų sumą nuo 2010-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje (dėl 1752 Lt priteisimo) ieškovės ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-07-31 sudarė prekių prikimo pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovo įsigijo Armobilo Rossetto 4 oda aptrauktas kėdes. Kėdžių įsigijimo kaina – 3504 Lt. Tai patvirtina teismui pateikta sutartis. 2008-10-01 perdavimo priėmimo aktu ieškovei pakeistos kėdės naujomis. 2010-04-01 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos kokybės daiktų ir prašė pakeisti baldų komplektą arba grąžinti pinigus. 2010-04-13 raštu atsakovas atsisakė tai padaryti. 2010-05-28 ieškovė prašė atsakovo grąžinti pinigus, nes pakeistos kėdės taip pat neatitinka kokybės. 2010-06-29 ir pakartotinai 2010-07-27 atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti kėdės į saloną. Atsakovė 2010-08-03 raštu prašė atsakovo paimti nekokybiškas kėdes. 2010-09-10 raštu atsakovas sutiko pakeisti netinkamos kokybės kėdes tinkamos kokybės kėdėmis arba siūlo ieškovei 3504 Lt sumai išsirinkti baldus iš salono ekspozicijos.
Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumui spręsti negali būti taikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 14 str. numatytas trumpesnis 6 mėn. terminas pretenzijos pareikšti, todėl atsakovo motyvus dėl garantijos termino atmestė.
Teismas nustatė, kad 2008-10-01 perdavimo priėmimo aktu perduotos 4 kėdės: sėdima vieta ir kėdės atloštas yra iš dirbtinės odos „Ecopelle“, dirbtinės odos spalva „Bianco“, kėdės konstrukcija – medinė buvo nekokybiškos.
Vadovaujantis LR CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis, šis turi teisę reikalauti atsisakyti sutarties ir prašyti grąžinti sumokėtą kainą. Vartojimo pirkimo pardavimo santykiuose pagal LR CK 6.363 str. pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į šią vartotojo teisę, teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimą ir nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą 2006-07-31 prekių pirkimo pardavimo sutartį (pardavimo dalyką pakeitus 2008-10-01).
Teismas konstatavo, kad kai pirkėjas prašo vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą kainą, pardavėjas negali reikalauti kainą sumažinti dėl daikto vertės sumažėjimo dėl jo naudojimo ir panašių aplinkybių, tačiau LR CK 6.363 str. 8 d. numatyta, kad netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu turi grąžinti pirkėjas pardavėjo sąskaita. Kadangi ieškovė pati neperdavė atsakovui nekokybiškų kėdžių (turėjo teisę pareikalauti, kad pervežimo išlaidas atlygintų pardavėjas), į tai, kad nekokybiškų kėdžių šiai dienai neišsaugojo, į tai, kad nėra galimybės sprendimo priėmimo metu nustatyti jų vertės, teismas darė išvadą, kad 100 proc. kainos atlyginimas, pirkėjai pažeidus jos pareigas, neatitiktų privalomų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų ir pažeistų atsakovo teises. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus principus, į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė apie trūkumus informavo atsakovą tik praėjus tam tikram terminui (apie 6 mėn.), kad kėdėmis naudojosi ne vienerius metus, teismas konstatavo, kad nutraukus pirkimo pardavimo sutartį 50 proc. kainos grąžinimas labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteisti 3504 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodė, kad atsakovas ieškovės prašymu kėdžių neperėmė, todėl ieškovei negali būti perkelta pareiga laikyti nekokybiškas prekes. Be to, ieškovė 2010-08-03 raštu iki 2010-08-25 prašė pasiimti iš jos nekokybiškas kėdes, šias kėdes ieškovė saugojo iki 2011 m. Naujųjų metų, o atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad kėdžių neatsiėmė, nes nelaikė, kad turi atsiimti, kad atsakovė taikyti restitucijos neprašo, dėl ko, apeliantės teigimu, atsakovas ne tik nereikalavo grąžinti, bet ir atsisakė priimti kėdes, laikė, jog jų net neturi atsiimti. Pirmosios instancijos teisme padarė klaidingas išvadas, netinkamai taikė LR CK 6.363 str. 8 d. Teismas dar 2010-10-04 išsiuntė pranešimą atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį, kas paneigia ieškinio rezoliucijos dėl ieškinio priėmimo datą, todėl, įvertinus tai, kad teismas nenustatė ieškinio trūkumų, atsižvelgus į CPK 137 str. 3 d. reikalavimus, apeliantė teigia, jog palūkanos turėjo būti priteistos nuo 2010-10-11.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistu. Atsakovas nurodė, kad pagal CK 6.363 str. 8 d. pardavėjui kyla prievolė grąžinti pirkėjo sumokėtus pinigus tik tuomet, kai sutartis yra vienašališkai nutraukta pirkėjo iniciatyva. Pirkėjas turi grąžinti netinkamos kokybės prekes tik tuo atveju, kai pirkėjas nutraukia sutartį ir pareikalauja grąžinti jo sumokėtus pinigus. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės 2010-08-25 prašymą pasiimti prekes, nes nesutiko su teiginiais dėl prekių kokybės. Taigi, atsakovo teigimu, jis nesutiko su sutarties vienašaliu nutraukimu ir nesutiko grąžinti ieškovei jos sumokėtą prekių kainą. Atsisakydamas tenkinti ieškovės reikalavimus, atsakovas neprarado teisės ateityje pareikšti reikalavimą dėl prekių grąžinimo, nutrūkus šalių sudarytai sutarčiai. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo nutraukti sutartį, todėl pati ieškovė pripažino, jog ieškinio padavimo metu šalių sudaryta sutartis faktiškai galiojo ir saistė šalis. Pagal CK 6.222 str. ir 6.363 str. 8 d. šalis įgyja restitucijos teisę tik tuomet, kai šalių sudaryta sutartis nutraukta ir kai ji pati tuo pat metu grąžina visą tai, ką ji gavo iš kitos šalies.
CK 6.320 str. 7 d., 6.363 str. 8 d., 6.836 str. 1 d. ieškovė turėjo pareigą saugoti grąžintinas prekes. Kadangi šios pareigos ieškovė neįvykdė, ji padarė žalą atsakovui. Jeigu atsakovas būtų atgavęs prekes, jis galėtų jas parduoti ir gauti už jas didesnę pinigų sumą. Prekių restauravimo darbai būtų kainavę 400 Lt, todėl, atgavęs prekes, atsakovas būtų galėjęs disponuoti 2720 Lt vertės turtu. Kadangi prekės nebuvo išsaugotos, nebuvo galima nustatyti jų tikslios vertės prekių žuvimo momentu, o kartu ir tikslios atsakovo patirtos žalos dydžio.
Jeigu teismo rezoliucija buvo priimta 2010-12-04, procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo nenustatyta.
Tarp šalių apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dalyje dėl ieškovei (prekių pirkėjai) grąžintinos sumos už nekokybiškai parduotas ir ieškovei 2008-10-01 perduotas prekes dydžio, ieškovei neišsaugojus šių prekių.
Vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą yra numatyta CK 6.363 str. 8 d. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jos naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijamos aplinkybės, jog ieškovei parduotos prekės (keturios kėdės) buvo nekokybiškos, dėl ko teismo sprendimu prekių pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta.
Ieškovės teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą savo esme yra reikalavimas taikyti restituciją nutraukus sutartį. Pagal CK 6.222 str. kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi, sutarties nutraukimas reiškia, kad sutarties šalys grąžina viena kitai visa tai, ką yra gavusios pagal sutartį.
Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovas ne tik nereikalavo grąžinti, bei ir atsisakė priimti kėdes. Šalių paaiškinimai ir susirašinėjimas patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daikto kokybės. Šis ginčas buvo išspręstas tik jį išnagrinėjus teisme. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir teismo sprendimu sutartį nutraukė. Dėl to ginčo nėra. Iš to seka, kad, esant ginčui ir galiojant ginčo sutarčiai, atsakovas neturėjo prievolės reikalauti grąžinti bei priimti daiktą, o ieškovė – jį perduoti atsakovui. Kaip buvo minėta, sutarties nutraukimo pasekmės atsirado tik išsprendus šalių ginčą. Kita vertus, pagal CK 6.363 str. 8 d. pirkėjas turi grąžinti daiktą pardavėjo sąskaita. Taigi, ieškovės reikalavimas atsiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos nekokybiškas prekes (b.l. 25, 26) negali būti laikomas prekių grąžinimu, o atsakovo atsisakymas atsiimti prekes - atsisakymu priimti jam perduotas prekes. Nagrinėjant bylą teisme ir paaiškėjus, jog ieškovė jai perduotas prekes išmetė, kaip nereikalingas (b.l. 108), dėl ko reikalauti prekių grąžinimo nebūtų įmanoma, atsakovas prašė ieškinio patenkinimo atveju mažinti ieškovei priteisiamą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokioje situacijoje, kai pati ieškovė, turėjusią pareigą saugoti jai perduotas prekes iki ginčo išsprendimo (LR CK 6.383 str. 8 d., 6.320 str. 7 d., 6.347 str.), bet jų neišsaugojo, kad prekių neišsaugojimo priežastis nėra susijusi su prekių žuvimu ar sugedimu, bet su pačios ieškovės sąmoningais veiksmais, dėl ko nutraukus sutartį dvišalė restitucija natūra nebūtų galima, visos prekių kainos grąžinimas prieštarautų LR CK 1.5 str. numatytiems principams. Apeliantė nenurodė aplinkybių, susijusių su konkrečia teismo nustatyta grąžintinos kainos sumažinimo dalimi, todėl nėra pagrindo svarstyti jos pagrįstumo klausimo. Kita vertus, byloje esantys įrodymai apie siūlomą įsigyti prekių kainą ir restauravimo darbų kainą (b.l. 99, 103) patvirtina, jog teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog 50 proc. kainos grąžinimas labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus, sprendžiant sutarties nutraukimo pasekmių klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės nauda 1752 Lt sumokėtos kainos už nekokybiškas prekes.
Iš bylos matyti, kad teismas 2010-10-04 išsiuntė pranešimą atsakovui, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teisme priimtas ieškovės ieškinys (b.l. 42). Iš to seka, kad ieškinys negalėjo būti priimtas 2010-12-04. Dėl šio netikslumo (rašymo apsirikimo), kuris nekeičia sprendimo esmės, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant, kad procesinės palūkanos priteistinos ne nuo 2010-12-04, o nuo 2010-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi apeliacinis skundas dalyje dėl 1752 Lt sumos atmestas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos, nuo kurios priteistos palūkanos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Iš esmės netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė
2011 m. spalio 4 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl palūkanų priteisimo, priteisiant ieškovei V. K. iš atsakovo UAB „Baldų galerija“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1752 litų sumą nuo 2010-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.