Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J G,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R K ir R K dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys A K ir R K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S K teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, jos interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo atstovė, advokatė J B.

Atsakovas R K teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, jo interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo atstovė, advokatė J B.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, rašytinę bylos medžiaga nustatyta, kad R K, gimęs (duomenys neskelbtini) yra S K ir R K sūnus (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovų šeima dėl smurto artimoje aplinkoje ieškovės darbuotojams žinoma nuo 2009 metų (Kauno m. VTAS 2009 m. spalio 28 d. prašymas). Kauno miesto socialinių paslaugų centras šeimai teikė ir iki šiol teikia socialines paslaugas. Pagrindinės šeimos problemos – girtavimas, smurtas artimoje aplinkoje, vaikų nepriežiūra, tėvystės įgūdžių stoka. R K, eilę kartų buvo nustatytas pirmasis ir antrasis grėsmės vaikui lygis, kadangi buvo nustatyti smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2020 m. kovo 9 d. SPIS sistemos išrašas, anketos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno m. VTAS mobilios komandos išvadose akcentuoti R K konfliktiški santykiai su sūnumi, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, R K nesaikingas alkoholio vartojimas, šeimoje taikomi netinkami auklėjimo metodai. Atsakovams rekomenduota: pozityvios tėvystės kursai, konfliktų valdymo ir streso įveikos grupė, priklausomybės ligų specialisto pagalba. Atsakovei S. K diagnozuota liga F20.0 (Paranoidinė šizofrenija), neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „InMedica“ (duomenys neskelbtini)pranešimas). Atsakovui R K nustatyti susirgimai F06.6 (Organinis emocinio labilumo [asteninis] sutrikimas), F07.0 (Organinis asmenybės sutrikimas) ir G40 (Epilepsija), dėl kurių jis buvo gydytas psichiatrijos dienos stacionare (UAB „InMedica“ 2016 m. gegužės 18 d. pranešimas). Dėl nesaugių gyvenimo sąlygų nepilnamečiui R ir jo motinai atsakovei S K pasiūlyta apsigyventi Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre, apsigyvenus kuriame, S K pradžioje vykdė socialinių darbuotojų rekomendacijas t. y. gamino maistą, bendravo su sūnumi, jį auklėjo, tačiau vėliau išryškėjo, kad pirmenybę ji skiria ne sūnui, bet vyrui, vis palikdama sūnų be priežiūros (2020 m. lapkričio 28 d. Pagalbos šeimai planas Nr. 6.41-05/105). Po šių įvykių R K iš Šeimos krizių centro perkeltas ir laikinai apgyvendintas asmens, susijusio su vaiku artimais emociniais ryšiais, A K šeimoje. Buvo kreiptasi dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ir 2020 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1338-1087/2020 leido paimti R K iš jo įstatyminių atstovų S ir R K. Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeima nuomone, R K nesiekia rūpintis sūnumi, nededa pastangų tarpusavio santykių atstatymui, nekeičia požiūrio į netinkamas vaiko auklėjimo priemones, piktnaudžiauja alkoholiu, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. S K elgesys įvertintas kaip nenuoseklus, moteris teigia, kad norėtų rūpintis sūnumi, tačiau pastangas deda tik formaliai, nuolat skundžiasi savo bloga sveikata, nepateisina sūnaus lūkesčių, negeba užtikrinti sūnui saugios aplinkos. Atsakovei dėl jos ligos reikalinga kitų asmenų pagalba, moteris tik iš dalies gali savarankiškai priimti sprendimus, turimo susirgimo ji negali pilnai prisiimti atsakomybės už sūnų, iškilus sunkumams, elgiasi nebrandžiai, laukia sau paguodos iš sūnaus. R K, patekęs į globą tapo ramesnis, jo emocinė-psichologinė savijauta gera, vaikinas neišsako suicidinių minčių, pradėjo geriau mokytis, tapo atviresnis, turi tikslų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir / ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės atstovė prašo apriboti atsakovo R K tėvo valdžią į sūnų R K. Atsakovo atstovė atsižvelgti į atsakovo sveikatos būklę ir taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, jog atsakovas (tėvas) turi nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, su vaiku beveik nebendrauja, realiai nesiėmė priemonių ir veiksmų susigrąžinti vaiką iš laikinosios globos, neigia turimas problemas, tinkamai nesirūpina savo sveikata ir vengia socialinių darbuotojų pagalbos, turi problemų su alkoholiu, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje. Iš laikinosios globėjos paaiškinimų matyti, jog vaiko ir tėvo santykis labiau panašus į žaidimų draugų santykius, o ne į vaiko ir tėvo bendravimą, nes jie bendrauja tuomet, kai susijungia žaisti kompiuterinius žaidimus. Vaikas apie tėvą atsiliepia neigiamai, nurodo, kad jo bijo, kad mama visiškai yra tėvo įtakoje, tėvas vartoja alkoholį ir smurtą, dėl visų nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog teismas sprendžia, kad tėvas ne tik dėl ligos bet dėl savo gyvenimo būdų negeba ir nenori rūpintis vaiku, pažeidžia vaiko teises, yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo R K tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus R K atžvilgiu, nes jis nevykdydamas ir neketindamas vykdyti savo tėvo pareigų daro žalą nepilnamečiui sūnui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atmestinas atsakovų atstovės argumentas, jog abiems tėvams turėtų būti taikomas atskyrimas, nes byloje įrodyta, jog vaikas iš namų buvo priverstas išeiti būtent dėl tėvo žalingo elgesio, todėl atsakovo teisių išsaugojimas vaiko atžvilgiu neatitinka vaiko interesų.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos.

CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog dėl atsakovės elgesio ir jai nustatytos ligos diagnozės yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės nėra pajėgi šiuo metu tinkamai užtikrinti fiziologinių, psichologinių savo vaiko poreikių, tinkamai jo auklėti, kontroliuoti, užtikrinti ugdymo, sveikatos, higienos ir kitų poreikių. Šiuo metu pagal atsakovės sveikatos būklę, ji viena be kitų asmenų nuolatinės pagalbos nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jo interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2124-264/2012).

Atsakovei išaiškinama, kad atskirtiems nuo motinos vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaikų atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikai nuo motinos atskirti (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš abiejų atsakovų nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Priteisdamas išlaikymo dydį teismas, atsižvelgia į vaiko amžių ir poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinti ne tik būtinieji poreikiai, bet ir teisė būti lavinamam ir ugdomam. Įprastai teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga minimalios mėnesinės algos suma. Įvertinęs R K amžių, jo būtinuosius poreikius, atsakovų turtinę padėtį pagal Sodros ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, teismas sprendžia, jog 150,00 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, tačiau teismas atsižvelgia ir į atsakovų turtinę padėtį. Atsakovų pajamos lamai menkos (ką patvirtina duomenys iš Sodros duomenų bazės bei atsakovų atstovės paaiškinimai bei trečiojo asmens A K paaiškinimai, jie nedirba, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jų galimybės pagerinti savo turtinę padėtį yra labai ribotos. Pažymėtina, jog atsakovai savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, be to jie nėra išnaudoję visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, yra nors ir ribotai darbingi, todėl jie privalo imtis visų įmanomų priemonių uždirbi pajamas, būtinas vaikui išlaikyti. Teismas atsižvelgia ir į trečiojo asmens A K pareikštą nuomonė, jog vaikui ypač svarbus gero santykio su tėvais išlaikymas, o bendravimo problemos su vaiku dažniausiai kyla dėl materialinių aspektų. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų tenkinamas iš dalies, iš atsakovų, jų nepilnamečiui sūnui R K, priteisiant išlaikymas po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno tėvo (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Rūpinamu vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti. Iš atsakovų priteisus išlaikymą, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtina laikina rūpintoja – A K (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą ir į tai, kad nepilnamečio R K tėvams – atsakovams S K ir R K apribojama tėvų valdžia į sūnų, nustatytina laikinoji R K gyvenamoji vieta.

Byloje nustatyta, kad vaiku laikinai rūpinasi A K. Byloje surinkta medžiaga ir institucijų išvados patvirtina, kad R K rūpyba yra tinkama, A K šeimoje jam yra suteiktos tinkamos sąlygos gyvenimui.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, R K gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo dėl R K nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina laikinos rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 407 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atskirti R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos S K, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios rūpintojos A K, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš S K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 0 ct) per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 0 ct) per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną rūpintoją A K, gimusią (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.