- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-677-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30589-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.1.2.4Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – Plungės m. savivaldybė, teistas:
1) 2008 m. vasario 4 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje - 90 parų areštu;
2) 2010 m vasario 12 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 2010 m. birželio 16 d. nutartimi lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų;
3) 2012 m. gegužės 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - 30 parų areštu;
4) 2014 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams;
5) 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. liepos 19 d., apie 17.50 val., viešoje vietoje – prie bažnyčios, esančios Vytauto g. 51, Palangoje, tvoros iš J. Biliūno - M. Valančiaus gatvių pusės, sėdint kartu ant suoliuko, kaltinamasis A. K. iš nukentėjusiosios V. D. rankinės, kurią ji buvo užsidėjusi kryžmai per krūtinę, pagrobė svetimą V. D. priklausančią piniginę su joje buvusiais 60 Eur grynųjų pinigų.
Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad jis įvykio dieną, nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Po to susitiko su pažįstama nukentėjusiąja V. D., ir dar su dviem asmenimis ir jie susėdę ant suoliuko toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl girtumo jis neatsimena aplinkybių, kaip jis ištraukė iš V. D. rankinės piniginę, ir teigia, kad pavogti piniginę galėjo tik jis. Kur jis paskui ėjo, neprisimena, tik pamena momentą, kad peržiūrėjo V. D. piniginę, kurioje buvo kupiūromis ir monetomis grynųjų pinigų, bet kiek tiksliai, neskaičiavo, galėjo būti ir 60 eurų. Kiek pamena, pinigus išėmė ir įsidėjo į kišenę. Matė, kad piniginėje buvo ir kažkokie dokumentai, banko kortelė, bet jis jų neėmė ir neturėjo tikslo jų pavogti. Tiksliai nepamena, bet po to, kai pavogė piniginę, buvo užėjęs į kažkokią kavinę, atrodo, pirko maisto, gėrimų. Po to privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Policijos pareigūnai pas jį kelnių kišenėje rado 20 Eur kupiūrą ir jis iškart prisipažino pareigūnams, kad tai pinigai iš pavogtos V. D. piniginės. Taip pat pas jį pareigūnai dar rado 10 eurų, kurie taip pat buvo iš V. D. piniginės. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir savo elgesį vertina kritiškai. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir nukentėjusiajai pasižada atlyginti žalą, kai tik atliks jam paskirtą bausmę. Jis supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ketina gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, turi paklausią siuvėjo specialybę, todėl jam nebus sunku susirasti darbą. Jis yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, ir pasižada daugiau nebenusikalsti. Taip pat teigia, kad jis turi senyvo amžiaus tėvus, kuriais rūpinasi ir jiems padeda buityje. Prašo teismo neskirti laisvės atėmimo bausmės, o paskirti švelnesnę bausmę.
Kaltinamajam A. K. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 11.30 val., ji su pažįstama E. K. mikroautobusu atvyko į miesto centrą ir nuėjo į kavinę „Volungė“, esančią Virbališkės take, Palangoje. Ji iš namų pasiėmė rankinę, kurioje buvo piniginė su 100 Eur, dokumentai, nuolaidų kortelės. Pavalgiusios, apie 12-13 val., jos nuėjo į parkelį, esantį Vytauto g., priešais katalikų bažnyčią, tik kitoje gatvės pusėje, atsisėdo ant suoliuko. Ji E. K. davė, atrodo, 20 Eur kupiūrą ir ši nupirko 100 gramų talpos „Bajorų“ slyvų degtinės, o sau- nealkoholinio alaus ir 17 Eur grąžą parnešė jai. Joms geriant nusipirktus gėrimus, priėjo pažįstamas V. K., kuris turėjo taip pat savo alkoholinio gėrimo, maisto. Išgėrus gėrimus, ji E. K. davė dar 50 Eur kupiūrą ir ši nupirko 200 gramų talpos degtinės „Kniaz“. Po to, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis A. K., kuris prisėdo prie jų ant suoliuko. A. K. pasiūlė kartu išgerti, susimesti visiems pinigus ir nusipirkti degtinės, rodė saujoje monetas, sakė turįs apie 1,50 Eur, sakė, kad prisidėtų ir jis nueis nupirkti degtinės. Nenorėjo jam duoti pinigų, todėl pati nuėjo kartu su A. K. į netoliese esantį „Rimi“ prekybos centrą, kur ji nupirko 0,5 litro talpos degtinės butelį, tris bananus maždaug už 6 eurus. Kai ji mokėjo parduotuvėje, A. K. buvo šalia, todėl tikrai matė, kad piniginėje ji turi pinigų. Grįžus atgal į parkelį, ant suoliuko susėdę toliau gėrė degtinę, tik E. K. degtinės negėrė. Baigus gerti, E. K. davė dar 20 eurų ir ši nuėjo vėl nupirkti degtinės ir ką nors užkąsti. Ji liko su V. K. ir A. K. sėdėti ant suoliuko. Ji sėdėjo prie suoliuko krašto, rankinę, kurioje buvo piniginė, buvo užsidėjusi per kaklą ir laikė dešinėje pusėje iš šono prie savęs. Už jos sėdėjo A. K. ir jo pusėje buvo rankinė, o už jo sėdėjo V. K.. Erikai išėjus, A. K. už kokių poros minučių staiga atsistojo ir nieko nesakęs, net neatsisveikinęs nuėjo link „Rimi“ parduotuvės. Jai pasirodė keista, kad A. K. taip staiga išėjo, todėl pasitikrino rankinę ir pamatė, kad joje nebėra piniginės, kuri buvo odinė, rudos spalvos, nedidelė, užsegama dviem užsegimais. Iš karto suprato, kad piniginę iš rankinės ištraukė ir pavogė A. K., nes jis sėdėjo prie jos iš tos pusės, kur buvo rankinė, nors ji nejuto to momento, kai piniginė buvo ištraukta. Ar rankinė buvo užtraukta, neprisimena. Tuo metu galėjo būti po 17 val., gal šiek tiek vėliau. Kai grįžo E. K., šiai pasakė, kad pavogta jos piniginė ir kad ją pavogti galėjo tik A. K.. E. K. iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug apie 19 val. jai paskambino Erika ir pasakė, kad mieste pamatė A. K., kuris į šią metė jos piniginę, bet jau be pinigų, tik su dokumentais ir pati jį sulaikė bei iškvietė policiją. Piniginėje, kai ji buvo pavogta, buvo likę 60 Eur grynųjų pinigų. Piniginės nevertina, nes ji buvo sena, nusidėvėjusi, dokumentų ir nuolaidų kortelių taip pat nevertina. 30 Eur jai buvo grąžinta, todėl dėl vagystės jai padaryta 30 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 21-23, 26).
Liudytoja E. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus, kaip ir nukentėjusioji V. D., parodymus. Jie patvirtino, kad nusikaltimo padarymo dieną, jie vartojo alkoholinius gėrimus, o kai V. D. sėdėjo prie suoliuko krašto, už jos, labai arti sėdėjo A. K.. V. D. rankinė buvo kaip tik toje pusėje, iš kurios sėdėjo A. K.. Vienu metu A. K. staiga atsistojo ir net neatsisveikinęs, nieko nesakęs, nuėjo. Tada V. D. pasižiūrėjo į savo rankinę ir pasakė, kad joje nebėra piniginės, kurioje buvo dokumentai ir apie 60 Eur (b. l. 42-44, 49-50).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog įvykio vieta yra prie bažnyčios, esančios Vytauto g. 51, Palangoje, tvoros iš J. Biliūno - M. Valančiaus gatvių pusės (t. 1, b. l. 13-18).
2019 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog apie 18 val. 45 min., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad įtariamasis dėl vagystės eina Vytauto gatve, netoli prekybos centro „Maxima“, esančio Vytauto g. 98, Palanga, o iš jo paskos eina moteris, kuri jį atpažino. Privažiavus prie J. Janonio ir Jūratės g. sankryžos, juos pasitiko E. K., kuri nurodė asmenį pavogusį piniginę. E. K. paaiškino, kad pastebėjo minėtą vyriškį prie kavinės „Rūta“, esančios Vytauto g. 94, Palanga, kuris galbūt užsisakinėjo maistą. Jis pamatęs, E. K., metė į ją rudos spalvos, odinę piniginę. E. K. minėtą asmenį žinojo, kadangi prieš piniginės vagystę, jie visi buvo kartu. Sulaikius minėtą asmenį, E. K. rudos spalvos piniginę, kurią į ją metė minėtas vyriškis, perdavė pareigūnams. Apie 18 val. 55 min. pilietis buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą, kur paaiškėjo, kad tai A. K., kuriam buvo nustatytas sunkus ( 2,76 promilės) neblaivumas (t. 1, b. l. 1).
2019 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta jog E. K. pateikė odinę piniginę, V. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, pensijos gavėjo pažymėjimą, AB Swedbank mokėjimo kortelę, nuolaidų korteles „Ačiū“, „Mylimiausia“, „Eurovaistinės“ senjoro kortelę, „Camelia“ vaistinės kortelę bei pinigus monetomis - 2 eurus 36 euro centus (t 1., b. l. 53-56).
2019 m. liepos 19 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu nustatyta, jog iš A. K. buvo paimtos 10 ir 20 eurų kupiūros (t. 1, b. l. 127).
2019 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog apžiūrėta rudos spalvos odinė piniginė, asmens tapatybės kortelė, pensijos gavėjo pažymėjimas, Swedbank mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės bei pinigai - 1 kupiūra 20 eurų, dvi monetos po 0,50 euro centų, dvi monetos po 0,20 euro centų, 8 monetos po 0,10 euro centų, dvi monetos po 0,05 euro centus, dvi monetos po 0,02 euro centus ir dvi monetos po 0,01 euro centą (t. 1, b. l. 57-66).
2019 m. liepos 29 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog apžiūrėta 10 eurų popierinė kupiūra, kuri buvo rasta 2019 m. liepos 19 d. pas įtariamąjį A. K. (daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas) (t. 1, b. l. 68-72). Visi šie daiktai grąžinti nukentėjusiajai V. D. (t. 1, b. l. 74-82).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2019 m. liepos 19 d. iš nukentėjusiosios V. D. rankinės pagrobė piniginę su joje buvusiais 60 Eur grynųjų pinigų, taip padarydamas nukentėjusiajai V. D. 60 eurų vertės turtinę žalą. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios V. D., liudytojų E. K. ir V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, daiktų apžiūros protokolais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosiosios rankinės, todėl ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kišenvagystė).
Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad grobia svetimą turtą iš nukentėjusios rankinės, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.
Dėl bausmės skyrimo motyvų
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei. Naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė praėjus dviems mėnesiams po to, kai buvo nuteistas 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neatlikęs bausmės, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 9-21). A. K. baustas už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 22-26). Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (t. 2, b. l. 27). Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi siuvėjo specialybę, tačiau nedirba, nes turi priklausomybę alkoholiui, tačiau, atlikęs jam paskirtą bausmę, pasižada dėti visas pastangas susirasti darbą, pradėti dirbti, lankytis anonimių alkoholikų susitikimuose, o užsidirbus pinigų, pradėti medikamentinį gydymą nuo alkoholizmo, yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą. Taip pat tvirtina, kad jis turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems jis padeda buityje, jais rūpinasi ir juos prižiūri.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines faktines įvykių aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Teismas įvertinęs bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti A. K. parenkant ne pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, – areštą, nustatant maksimalų jos dydį. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala yra nedidelė, taip pat kaltinamojo praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, darytina išvada, kad kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad jam reikėtų skirti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visos kaltinamojo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, kaip ir tiriamoji, sąlygotos kaltinamojo netinkamo gyvenimo būdo ir žalingo alkoholio vartojimo. Teismas teigiamu požiūriu vertina kaltinamojo išsakytą pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą, ir neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdumu, kuris buvo išreikštas nuoširdžiu gailėjimusi dėl alkoholio vartojimo ir savo gyvenimo būdo. Visa tai rodo A. K. adekvačią reakciją į padarytą veiką, o jo šiuo metu išreikštas apsisprendimas atsisakyti ilgus metus jį kankinančios priklausomybės rodo jo pastangas pasitaisyti ir norą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, kas leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis stengsis laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo asmenybė, kritinis požiūris į savo nusikalstamus veiksmus leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamajam paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę. Be to, pažymėtina, kad nepagrįstai griežta bausmė gali formuoti asmeniui neigiamą nuomonę apie teisėsaugos institucijų darbą, iškreipti bausmių skyrimo politiką.
Arešto bausmė paskirtina atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (BK 49 straipsnio 2 dalis, Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-271 1.1 ir 1.1.3 papunkčiai).
Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimu, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, yra visos sąlygos jam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje nustatyta, kad A. K. 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta – 60 parų arešto bausmė, ją paskiriant atlikti areštinėje. Į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 10 d., vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo (t. 2, b. l. 15-21). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d.
Taip pat nustatyta, kad A. K. 2019 m. lapkričio 11 d. sulaikytas, o 2019 m. lapkričio 12 d. pristatytas į Šiaulių tardymo izoliatorių, arešto bausmės, paskirtos 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, atlikimui. Šio nuosprendžio priėmimo dieną, A. K. vis dar atlikinėja bausmę pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą ir jam teismo nuosprendžio priėmimo metu iš paskirtų 60 parų arešto (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 10 d, vieną parą), jis nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., yra atlikęs 39 paras arešto, todėl likusi neatlikta bausmės dalis yra 21 para arešto.
Kadangi, A. K. šiuo teismo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 21 parą arešto (nuosprendžio priėmimo dieną likusi neatliktos bausmės dalis), kaltinamajam paskirtina subendrinta bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 19 d., 18.45 val., iki 2019 m. liepos 21 d., 12.14 val., (t. 1, b. l. 125) (dvi paros), ir nuo 2019 m. lapkričio 10 d., 03.40 val., iki 2019 m. lapkričio 11 d., 12.05 val. (paleistas), viena para, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto (t. 1, b. l. 140) (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam A. K. 2019 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (t. 1, b. l. 143-144, 148-149).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Nukentėjusioji V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,00 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo A. K.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pareikštas civilinis ieškinys, su kuriuo sutinka ir kaltinamasis A. K., yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas, iš kaltinamojo A. K. priteisiama 30 Eur nukentėjusiajai V. D. turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėti 2019 m. gegužės 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį - 21 parą arešto (nuosprendžio paskelbimo metu neatlikta bausmės dalis), ir kaltinamajam A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. K. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 19 d., 18.45 val., iki 2019 m. liepos 21 d., 12.14 val., ir nuo 2019 m. lapkričio 10 d., 03.40 val., iki 2019 m. lapkričio 11 d., 12.05 val., iš viso tris paras, ir pripažinti, kad A. K., yra atlikęs tris paras arešto bausmės, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 78 (septyniasdešimt aštuonios) paros arešto.
Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus arešto bausmės vykdymą.
Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai V. D. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, proceso dalyviai, o suimtas nuteistasis – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.