- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- A18.-3089-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02804-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Povilas Latvys
- Kategorijos
- 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. R., jo atstovui advokatui Povilui Latviui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas T. Š. (T. Š.) surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo N. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. N. R. telefonu bendraudamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. R., einančiu jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pasakė „Man pochui kas tu esi, eik tu nachui ir nebeskambink“ ir baigė pokalbį, o minėtam policijos pareigūnui po kelių akimirkų perskambinus, pasakė „ko čia mane gąsdini, eik tu nachui“ ir baigė pokalbį, tokiais veiksmais įžeisdamas statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.
2. Teismo posėdžio metu N. R. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pradėjo klausinėti apie jo turimą įrangą, jo asmeninę informaciją ir apie kaimynus. Jis informacijos nesuteikė: iš pradžių jis pamanė, kad tai kažkoks pokštas ir nepatikėjo, kad jam skambina policijos pareigūnas. Pokalbio metu pašnekovas pasiūlė jam pasiskambinti „112“ ir pasiteirauti apie prisistačiusį asmenį bei taip įsitikinti, kad šis tikrai yra pareigūnas arba paieškoti informacijos internete, nes šis yra viešas asmuo. Paskambinęs vyriškis toliau darė spaudimą, siekė išgauti kažkokią informaciją, bet jis tiesiog numetė telefono ragelį. Iš pradžių jis kalbėjo mandagiai. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir papasakojo situaciją, sakydamas, kad sulaukė skambučio iš nepažįstamo asmens, prisistačiusio pareigūnu, klausinėjo asmeninės informacijos. Bendrojo pagalbos centro operatorius jam pasakė, kad jokios informacijos jis neteiktų, nes telefonu gali prisistatyti bet kas ir bet kuo, o čia greičiausiai gali būti sukčių skambutis. Operatorius siūlė užregistruoti tą numerį kaip sukčių skambutį, todėl jis taip ir padarė. Perskambinęs numeriu, iš kurio jam prieš tai skambino pareigūnų prisistatęs asmuo, jis pasakė tai, ką jam sakė Bendrojo pagalbos centro operatorius, ir baigė pokalbį. Tuomet prasidėjo skambučiai iš kitų numerių, įtikinėjimai, kad čia skambina policijos pareigūnai, pašnekovas toliau darė spaudimą, norėdamas išgauti informaciją. Jis pasakė, kad jeigu čia skambina iš policijos, tuomet tegul siunčia šaukimą ir jis atvyks. Pašnekovas į tai nereagavo ir toliau darė spaudimą, todėl jam neišlaikė nervai, jis pašnekovą iškeikė ir baigė pokalbį.
3. 2020 m. spalio 2 d. rašytiniame paaiškinime N. R. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. jam paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu. Jis tuo nepatikėjo ir pamanė, kad tai pokštas. Minėtas pareigūnas pasiūlė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasiteirauti dėl pastarojo tapatybės, tačiau paskambinus numeriu 112 jam buvo pranešta, kad informacija apie policijos pareigūnus telefonu neteikiama ir, kad tai greičiausiai sukčių skambutis, nes telefonu gali prisistatyti bet kas. Jis Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė telefono numerį, iš kurio jam buvo skambinta (b. l. 4).
4. Teismo posėdžio metu T. Š. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą jis surašė gavęs tiesioginio vadovo tarnybinį pranešimą, kuris turi būti prie administracinio nusižengimo bylos. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo. N. R. skambino jo tiesioginis vadovas tyrėjas A. R., norėdamas pasakyti, kad N. R. atvyktų į apklausą. A. R. skambinant N. R., jis stovėjo šalia A. R. Bendraudamas su N. R. A. R. prisistatė policijos pareigūnu ir paaiškino, kodėl skambina. Jis negirdėjo, ką A. R. atsakė N. R., tačiau jis girdėjo, kaip A. R. prisistatė, paaiškino, kad skambina iš policijos ir kad N. R. gali pasiskambinti trumpuoju numeriu 112 arba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrajame policijos komisariate gali rasti šio kontaktus. Baigęs pokalbį A. R. pasakė „nu nieko sau, mane iškeikė necenzūriniais žodžiais ir numetė telefono ragelį“. Po kelių minučių A. R. paskambino Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojas, kuris paaiškino, kad užregistruotas įvykis, esą skambino sukčiai. A. R. vėl paskambino N. R. ir pastarojo paklausė, ar šis paskambinęs 112 įsitikino, kad skambino policijos pareigūnas, bet A. R. vėl buvo iškeiktas necenzūriniais žodžiais ir buvo numestas telefono ragelis. Jis žino, kad asmenys šaukiami šaukimais, bet su N. R. buvo bandoma susisiekti telefonu, nes N. R. deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje negyvena. Bendraudamas telefonu N. R. puikiai žinojo ir suprato kalbantis su policijos pareigūnais. N. R. vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, N. R. buvo išaiškinta, kodėl N. R. kviečiamas į policijos komisariatą. Tinklalapyje www.policija.lt galima rasti policininkų kontaktus, taip pat paskambinus numeriu 112 Operatyvaus skyriaus budėtojas patvirtina, ar toks pareigūnas dirba ar ne, taip pat gali pateikti to pareigūno kontaktus.
5. Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį dėl autoserviso įrangos pasisavinimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėta įranga gali būti laikoma pas N. R., dėl ko su N. R. buvo susisiekta telefonu, esančiu policijos duomenų bazėse. Paskambinus atsiliepė vyriškis, kuris prisistatė, jis irgi prisistatė, pasakė savo pareigas, vardą, pavardę. Iš pradžių pokalbis buvo normalus, jiedu kalbėjosi apie įrangą ir vyras sakė įrangą gavęs už nesumokėtą darbo užmokestį, o pasiteiravus, kur yra ta įranga, vyras nurodė negalintis tikslai pasakyti, nes nėra įsitikinęs, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis vyriškiui pasiūlė paskambinti numeriu 112 arba internete įvesti jo vardą, pavardę, nes internete taip pat yra nurodytas ir jo mobiliojo telefono numeris. Jiedu sutarė, kad pašnekovas įsitikinęs perskambins po kelių minučių. Maždaug po 3-5 minučių jam į tarnybinį telefoną paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, kuris paklausė, ar jis yra darbo kabinete, į ką jis atsakė teigiamai. Budėtojas nurodė ROIK numerį, kur buvo parašyta, kad skambino N. R., kuris nurodė jo tarnybinio telefono numerį bei nurodė, kad galbūt skambino sukčiai, norintys pasisavinti jam priklausančią įrangą. Budėtojas jį patikino N. R. pasakęs, jog šiam skambino policijos pareigūnas. Po kelių minučių jis pats paskambino N. R., kuris atsiliepęs ir praktiškai nieko nesiklausęs iš karto pradėjo jį rusų kalba necenzūriniais žodžiais siuntinėti bei liepė daugiau nebeskambinti, nes nenori su juo kalbėtis, ir nutraukė telefoninį pokalbį. Po kelių minučių jis vėl paskambino N. R. ir pasakė, kad jeigu N. R. nenori bendradarbiauti, šio statusas gali pasikeisti į įtariamojo, nes šiuo metu N. R. esantis liudytojas, o pašnekovas jį vėl pasiuntė rusų kalba ir pokalbis tuo baigėsi. Jis N. R. skambino norėdamas išsiaiškinti, kur yra įranga, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo surinkta pakankamai duomenų, kad įranga buvo perduota N. R. ir ikiteisminiame tyrime pastarasis prisipažino turėjęs tą įrangą. Ikiteisminį tyrimą atliko jis. Skambučio metu N. R. nebuvo joks proceso dalyvis, tačiau jis manė besielgiantis teisingai ir skambindamas bandė išsiaiškinti, kur yra įranga, kad ji nedingtų, nebūtų parduota ar paslėpta. Jis nežino, koks teisės aktas reglamentuoja tvarką, jog žmogus skambintų numeriu 112 įsitikinti, kad šiam skambina policijos pareigūnas, tačiau Bendrasis pagalbos centras gali sujungti su policijos pareigūnais, su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju. Jo nuomone, žmogus gavęs skambutį iš asmens, prisistačiusio pareigūnu, norėdamas įsitikinti, kad skambina policijos pareigūnas, turėtų tinklalapyje www.google.lt paieškoti pareigūno duomenų. Jis N. R. skambino ir iš savo telefono.
6. Teismui pateiktame skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įraše užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina vyras, kuris nurodo, jog jam skambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, ir jis nori pasitikslinti, ar tai tiesa, ar Antrame policijos komisariate dirba pareigūnas A. R. Bendrojo pagalbos centro operatorius nurodo, kad darbuotojų nei vardų, nei pavardžių, nei kontaktų jie nežino, nurodė, kad negali pakomentuoti, ar pašnekovui iš tikrųjų skambino pareigūnas, ar apsimetėliai. Bendrojo pagalbos centro operatorius nurodo, kad jis suprastų tokią situaciją, kuomet pareigūnai atvyktų pas pranešėją, tačiau aptariamoje situacijoje pranešėjui galėjo paskambinti bet kas, ir prisistatyti nors ir Lietuvos Respublikos Prezidentu, o policijos pareigūnų vardus ir pavardes galima rasti komisariato interneto svetainėje, todėl vien tai, kad skambintojas prisistatė pareigūnu ir nurodė pareigūno vardą bei pavardę, nereiškia, jog skambina pareigūnas. Bendrojo pagalbos centro operatorius pasiūlo užregistruoti faktą, kad pranešėjui, kaip įtariama, skambino sukčiai. Pranešėjas Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodo savo vardą, pavardę, buvimo vietos adresą, padiktuoja skambinusio žmogaus telefono numerį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. N. R. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
8. ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
9. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus ir ištirtus duomenis teismas pažymi nustatęs, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. vykusių dviejų telefoninių pokalbių metu N. R. necenzūriniais žodžiais A. R., kuris yra statutinis valstybės tarnautojas, liepė nebeskambinti ir baigė pokalbius: šias aplinkybes patvirtino tiek A. R., tiek N. R.). Visgi teismas pažymi, kad N. R. įkaltinamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu žemina statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą.
10. Pirmiausia teismas pažymi, kad, nors A. R., paskambinęs N. R., ir prisistatė esantis policijos pareigūnu, tačiau pokalbio tema, susijusi su turtu ir jo laikymo vieta, N. R. pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad jam skambinantis asmuo nėra policijos pareigūnas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, teismo posėdžio metu A. R. negalėjo paaiškinti, kokiu teisės aktu vadovaudamasis jis apie ikiteisminio tyrimo metu tiriamas aplinkybes telefonu apklausinėjo N. R. – teismui joks įstatymas, leidžiantis ikiteisminio tyrimo metu telefonu apklausinėti proceso dalyvius, taip pat nežinomas. A. R. nurodė, kad N. R. jis skambino jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau ne norėdamas pastarąjį šaukti atvykti į policijos įstaigą procesinio veiksmo atlikimui, tačiau siekdamas pasitikslinti tam tikras aplinkybes, taigi, A. R. savo pareigas privalėjo atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – ir BPK). Akivaizdu, kad A. R., telefonu apklausinėdamas N. R., neveikė taip, kaip to reikalaujama liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu reglamentuojančiame BPK 183 straipsnyje, taigi A. R., neveikdamas taip, kaip to reikalaujama teisės aktuose, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad N. R. apklausa bus sėkminga ir N. R. vykdys jo nurodymus bei nurodys visas policijos pareigūną dominusias aplinkybes, susijusias su turtu ir pastarojo laikymo vieta, ypatingai atsižvelgiant į Lietuvoje ypač paplitusius mėginimus įgyti svetimą turtą paskambinant ir prisistatant policijos pareigūnu. Kita vertus, telefoninio pokalbio metu N. R. suabejojus skambinančiojo tapatybe, skambinantysis pasiūlė N. R. paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir taip įsitikinti skambinančiojo tapatybe. Nors teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigūnu, šią aplinkybę patikrinti skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą (tokio teisės akto teismo posėdžio metu nežinojo ir A. R.), visgi N. R. padarė kaip palieptas – jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau, kaip matyti iš skambučio garso įrašo, Bendrojo pagalbos centro operatorius ne tik nepatvirtino pareigūno tapatybės, tačiau N. R. paaiškino, jog šiam galėjo skambinti apsimetėliai, bei pasiūlė pateikti pranešimą apie telefoninių sukčių skambutį, ką N. R. ir padarė. Ši aplinkybė taip patvirtina tyčios N. R. veiksmuose nebuvimą. Dar daugiau, teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad įsitikinti, ar skambina policijos pareigūnas, N. R. galėjo apsilankęs tinklalapyje www.policija.lt. Nors teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigūnu, šią aplinkybę patikrinti tinklalapyje www.policija.lt (tokio teisės akto teismo posėdžio metu nežinojo ir A. R.), teismo posėdžio metu teismas pabandė šią aplinkybę patikrinti, apsilankydamas minėtame tinklalapyje, tačiau bandymai įsitikinti, ar policijoje dirba A. R., buvo nesėkmingi, kadangi minėtame tinklalapyje tokie duomenys neskelbiami. Be abejonės, egzistuoja teorinės galimybės sužinoti skambinančiojo tapatybę ir kitais būdais, tačiau bet kokiu atveju, kaip teismas jau ne kartą yra kartojęs, teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigūnu, šią aplinkybę patikrinti visais įmanomais būdais. Policijos pareigūnai, baudžiamojo proceso veiksmus atlikdami pagal savo suvokimą, savaip interpretuodami BPK procedūras, veikia savo rizika ir negali pagrįstai tikėtis ir reikalauti, kad, proceso dalyviui suabejojus skambinančiojo tapatybe, šis privalo, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ar apsilankydamas tinklalapyje, tikrinti, kas jam skambino. Teismas pakartoja, kad, jeigu A. R. būtų veikęs taip, kaip tai yra numatyta BPK 182-183 straipsniuose, t. y. N. R. į apklausą būtų šaukęs šaukimu, taip pat N. R. būtų apklausęs pagal BPK aiškiai reglamentuotas procedūras, nagrinėjamos situacijos būtų buvę galima išvengti.
11. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos veikla grindžiama, be kita ko, profesinės etikos ir teisėtumo principais. To paties įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Įstatymai nenumato galimybės pareigūno tapatybę pavesti nustatyti pačiam asmeniui, su kuriuo pareigūnas bendrauja, o pareigūno tapatybės identifikavimas leistinomis priemonėmis yra pareigūno pareiga.
12. Teismas mano esant pagrindą pasisakyti ir apie pačią administracinio nusižengimo teiseną: ANK 567 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 569 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Taigi pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas (šiuo atveju T. Š.) privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų surinkti įrodymai, pagrindžiantys N. R. kaltę, ir tik tada surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei pastarąjį siųsti į teismą, kuriame nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą aktyviai dalyvauti įrodinėjant administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir N. R. įkaltinamas aplinkybes. Tuo tarpu šią administracinio nusižengimo teiseną vertinant minėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas tik administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nenurodyti net policijos pareigūno, kurio garbę ir orumą galėjo pažeminti N. R., duomenys, ir vienas šiame protokole nurodytas aplinkybes policijos pareigūno nuomone grindžiantis dokumentas (įrodymas) – N. R. paaiškinimas, kuriame N. R. nurodė neprisipažįstantis su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Teismo įsitikinimu, šis vienintelis įrodymas, kurį pateikė administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, yra ne kaltinimą grindžiantis, bet kaltinimą paneigiantis įrodymas. Nors teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas buvo įpareigotas pateikti daugiau administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir N. R. įkaltinamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nors ir žadėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė, taigi administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas visiškai neįrodinėjo jo paties surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylą tiriančiam teismui keliamas nešališkumo reikalavimas, taigi ne teismas, o administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas privalo įrodinėti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Minėta, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas šios pareigos nevykdė, administracinio nusižengimo protokole nurodyto kaltinimo N. R. neįrodinėjo.
13. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šios administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių būti pripažintais įrodymais, pagrindžiančių N. R. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, taigi, N. R. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių, ši administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, N. R. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.