- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-392-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04429-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- SIA „Alfa Development“
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo SIA „Alfa Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Alfa Development“ ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo gautas ieškovo SIA „Alfa Development“ prašymas dėl termino ieškiniui dėl Lietuvos advokatų tarybos 2012-08-02 sprendimo Nr. 847 paduoti atnaujinimo. Ieškovas nurodė, kad apie skundo svarstymą Lietuvos advokatų taryboje ieškovas nebuvo informuotas, nagrinėjime nedalyvavo, apie sprendimą sužinojo tik gavęs jį paštu. Kadangi ieškovo atstovas buvo išvykęs į komandiruotę, ieškovas neturėjo galimybės įstatyme nustatytu terminu pateikti teismui ieškinį, todėl prašė praleistą terminą atnaujinti. Ieškovo atstovas D. V. nuo pat pradžių atstovavo įmonei, geriausiai susipažinęs su ginčo esme, kito įmonės atstovo Lietuvoje nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė ieškovo SIA „Alfa Development“ prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, atsisakė priimti ieškovo SIA „Alfa Development“ ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo ir grąžino jį ieškovui. Teismo vertinimu, vien pateikti įsakymai dėl komandiruočių, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo atstovo išvykimą nurodytais laikotarpiais, nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovo atstovas buvo išvykęs į komandiruotes. Įvertinęs savo užimtumą kito juridinio asmens (UAB „Alfa Property“) veikloje, ieškovo atstovas galėjo pavesti kitiems asmenims atstovauti ieškovo interesus. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas terminą pateikti ieškinį praleido ne dėl svarbių priežasčių
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą ir atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodo, kad Lietuvos advokatūros 2012-08-02 sprendimo paskutinė apskundimo diena turėtų būti laikoma 2012-09-02. Sprendimą ieškovas gavo 2012-08-13, apie sprendimo priėmimo datą ieškovui nebuvo pranešta, todėl realiai teisė apskųsti sprendimą ieškovui atsirado tik 2012-08-14. Skundą apylinkės teismui ieškovas išsiuntė per mėnesį nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos. Terminas praleistas neženkliai (11 dienų). Lietuvos advokatūros sprendimas yra individualus administracinis aktas, skirtas ieškovui, tačiau jame nenurodyta apskundimo tvarka. Teismas išreiškė abejonę dėl galimybės įsakymus pasirašyti pačiam direktoriui D. V., bei pačių įsakymų nelaikė objektyviais, termino praleidimą pagrindžiančiais, įrodymais. Teisę pasirašyti įsakymus, tame tarpe ir dėl komandiruočių, suteikia įmonės direktoriaus statusas ir tik jam nesant, įsakymus pasirašyti galėtų kitas asmuo, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti priežastimi netenkinti ieškovo prašymo dėl termino atnaujinimo. Jokių sienos kirtimo dokumentų ieškovas negali pateikti, nes D. V. vyko savo transportu bei tuo laikotarpiu gyveno ne viešojo pobūdžio apgyvendinimo sektoriuje. Į komandiruotę vyko verslo reikalais, todėl derybos su verslo partneriais nebuvo niekur fiksuojamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Ginčo esmė – ar skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti apelianto ieškinį.
Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. numatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui. Šiame įstatymo straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio senaties terminas Lietuvos advokatūros organų sprendimams apskųsti. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė teismui ieškinį dėl atsakovo - Lietuvos advokatūros sprendimo panaikinimo ir atskiru prašymu prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti teismui ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 75 str. 1 d., atmetė apelianto prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir kartu išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad išnyko teisė ieškovui pateikti ieškinį dėl to, kad praleistas terminas procesiniam veiksmui atlikti. Teismas nepagrįstai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisę atlikti procesinius veiksmus, o ne ieškinio senatį reglamentuojančias normas, todėl nutartis naikintina.
CK 1.126 str. 1 d. numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o 2 d. - ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodyta, jog ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškininės senaties terminą, tačiau iš nurodytų argumentų suprantama, kad būtent dėl šio termino pateiktas prašymas. Ieškinio senaties termino institutas yra ne procesinės teisės, o materialinės teisės norma, todėl sprendžiant šio termino praleidimo klausimą turi būti taikomos Civilinio kodekso normos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį gali būti atsisakyta priimti svarstant ieškinio priėmimo klausimą tuo pagrindu, kad praleistas ieškininės senaties terminas. Teismas turėjo vadovautis CK 1.126 str. 1 ir 2 dalimis ir ieškinio senaties klausimą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės ir esant kitos šalies prašymui. Teismas savo iniciatyva taikydamas ieškinio senatį, pažeidė CK 1.124-1.131 straipsnių reikalavimus.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.