Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-116/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-29
Bylos Nr.
2A-116/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
A.A.Tvarkūnui, A. A. T.
Ieškovas
A. G., V. G., R. G.
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-116/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.8; 114.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant atsakovui A.A.Tvarkūnui,atsakovo atstovui adv. A.Šliaupai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. T. apeliacinį skundą dėl dalies Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-116-338/2006 pagal ieškovų A. G. , V. G. , R. G. ieškinį atsakovui A. A. T., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. G. , V. G. ir R. G., remdamiesi CK 6.249, 6.250, 6.263 straipsniais, pareiškė ieškinį atsakovui A. A. T. ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovams A. G. ir V. G. po 74 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui R. G. – 1 180 Lt turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2004-06-11 Panevėžyje, J. Basanavičiaus ir Aukštaičių gatvių sankryžoje, atsakovo vairuojamas automobilis FORD ORION, valst. Reg. Nr. XXX XXX, smarkiai sužalojo J. J. , vienintelę ieškovų dukrą ir seserį, ko pasėkoje ši ir jos 26 savaičių vaisius ligoninėje mirė. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-17-2005 pripažino atsakovą kaltu dėl eismo įvykio pagal BK 281 straipsnio 5 punktą, nukentėjusiųjų A. G. ir V. G. civilinius ieškinius dėl 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir R. G. civilinį ieškinį dėl 7 295 Lt turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtais, palikdamas jiems teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ A. G. ir V. G. sumokėjo po 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o R. G. – 6 114,69 turtinės žalos atlyginimo, todėl jie ir prašo priteisti iš atsakovo likusią civilinių ieškinių dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovams A. G. ir V. G. po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 1 500 Lt žyminio mokesčio ir 39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atmetė R. G. ieškinio reikalavimą atsakovui. Teismas, nustatęs, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovui R. G. jo turėtas ir dokumentais patvirtintas žuvusiosios laidojimo išlaidas, nurodė, kad papildomai prašomos priteisti 1 180 Lt turtinės žalos atlyginimo dydis nepagrįstas įrodymais, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos ieškovui R. G. priteisimo, netenkinamas. Dėl likusios ieškinio dalies teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, teismui atsižvelgus į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo (kaltininko) turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog atsakovo turimo turto vertė 150 000 Lt, pagrindinę turto dalį sudaro atsakovo gyvenamasis namas, atsakovo gaunamos mėnesio pajamos yra nedidelės, o jo padarytas nusikaltimas neatsargus, konstatavo, jog negalima visiškai tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tai neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo nuomone, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovų (A. G. ir V. G. ) dydis pakankamai kompensuoja jų dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją.

Šalies argumentai

Atsakovas A. A. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą, sumažinant priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismo sprendimu priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, nors ir nurodė, jog vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, tačiau jais nesivadovavo. Be to, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi neištyrė visų bylos įrodymų, neįvertino jų įrodomosios galios, nepasisakė sprendime dėl dalies atsakovo pareikštų argumentų, kurie buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais ir kurie sudarė pagrindo sumažinti priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, tarp jų dėl atsakovo kaltės ir jo turtinės padėties. Pažymi, jog teismas nepagrįstai rėmėsi baudžiamosios bylos duomenimis apie jo turtinę padėtį, o ne atsakovo į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktais įrodymais. Teigia, jog teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo nekilnojamojo turto; šiuo metu jis stovi eilėje dėl gyvenamosios patalpos-būsto suteikimo, santuoka tarp jo ir sutuoktinės nutraukta, t. y. po eismo įvyko iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, gyvenimo sąlygos, jis neteko sutuoktinės paramos. Be to, teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad atsakovas, būdamas invalidas, neturi galimybės gauti didesnių pajamų, o gaunama nedidelė pensija ir pašalpa yra vienintelis pragyvenimo bei žalos atlyginimo ieškovams šaltinis. Nurodo, kad teismas pakankamai neįvertino ir baudžiamosios bylos duomenų, būtent neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kurias pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, iš jo pašalinant aplinkybę, kad A. A. T. pažeidė kelių eismo taisyklių 207 punktą, t. y. sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „Stop“ liniją. Pažymi, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, nebent žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.210 str.). Apelianto nuomone, žuvusioji nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, todėl teismas, įvertinęs mirusiosios kaltę, turėjo sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.248 str. 1 d.). Teigia, jog teismas, neįvertindamas atsakovo kaltės, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, būtent civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005. Be to, teismas, įvertindamas ieškovas A. G. ir V. G. padarytos neturtinės žalos dydį, rėmėsi medicininėmis pažymomis, kurios nelaikytinos įrodymu, nes surašytos asmens, neturinčio teisės jas surašyti. Kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį, ieškovai nepateikė, t. y. neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Atsiliepimas

Ieškovai A. G. ir V. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas žmogus, kadangi jis, skųsdamas teismo sprendimą dėl neva netinkamai įvertintos jo turtinės padėties, nenurodo, jog jis su žmona santuokoje įgytą turtą padalijo po teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Pažymi, jog yra iškelta civilinė byla dėl santuokoje įgyto atsakovo ir jo žmonos turto pasidalijimo sutarties panaikinimo, o atsakovo santuokos nutraukimas yra dėl akių.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, kad iš atsakovo ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, o remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, neturtinės žalos ieškovams atlyginimas galėtų siekti keletą tūkstančių litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2-3 d. numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), o apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš jo ieškovams neturtinė žala, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, prisilaikydamas CPK taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarydamas pagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.270 str. 1, 2 d. nustato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Apygardos teismas teisingai nustatė nelaimingo atsitikimo dėl eismo įvykio, kurio metu sunkiai sužalota nukentėjusioji J. J. ir jos 26 savaičių vaisius mirė ligoninėje, aplinkybes, neteisėtą veiką atsakovo (didesnio pavojaus šaltinio valdytojo), kuris atsakingas už žalą, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakingo asmens veikos ir pasekmių, o apeliantas jų iš esmės neginčija, nesutikdamas tik su priteistos iš jo neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, jo nustatymo sąlygomis, tarp jų ir dėl to, kad teismas neįvertino nukentėjusiosios kaltų veiksmų bei jo turtinės padėties.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, sužalojęs fizinio asmens sveikatą ir atsakingas už žalą, privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visuomet, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos sveikatai dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pagrindą ir dydį, visapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Apygardos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka faktines bylos aplinkybes ir įstatymą bei teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-509-2005), taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.).

Bylos duomenimis Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-17-2005 (kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2005-09-15 nutartimi), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 punktą, nustatyta, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 punktą, kuris nustato, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o pagal atsakovo A.A. T. parodymus, jis iš tolo matė jam iš dešinės nukentėjusiąsias, einančias pėsčiųjų perėja, tačiau nestabdė ir nusikalstamai, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti pasekmių, numatytų BK 281 str., neišvengė susidūrimo (kliūties), kurio pagal specialistų išvadas turėjo techninę galimybę išvengti (b. l. 6-12, baudž. b. l. 89- 92, 202-208, 223-227).

Beje, Panevėžio apygardos teismas, 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš jo pašalindamas aplinkybę, kad A. A. T. pažeidė kelių eismo taisyklių 207 punktą, nurodė, jog nėra galimybės pašalinti prieštaravimų tarp lygiaverčių prieštaringų įrodymų, nesant pagrindo teikti prioritetą nei vieniems iš jų, todėl daroma išvada, jog tai neįrodyta (b. l. 10-12, baudž. byla, b. l. 223-227).

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, neištyręs visų bylos įrodymų, neįvertinęs jų įrodomosios galios, nepasisakęs sprendime dėl dalies atsakovo pareikštų argumentų, kadangi bylos duomenys, tarp jų teismo posėdžio protokolo ir teismo sprendimo duomenys, sudaro pagrindą priešingoms išvadoms.

Neturi pagrindo apelianto argumentai, kuriais jis prašo sumažinti neturtinės žalos dydį dėl kaltės nukentėjusiosios, kuri buvusi neatsargi ir neatidi, bei jo turtinės padėties, dėl apygardos teismo nustatytų aplinkybių bei aukščiau išdėstytų argumentų, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys. Nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje nenustatytas nukentėjusiosios didelis neatsargumas ar kiti jos veiksmai, arba aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį. Juo labiau, kad pagal baudžiamojoje byloje pateiktą 2004-12-08 specialisto išvadą Nr. 11-2664-(04) atsakovas, važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti iš dešinės pagal automobilio judėjimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusių pėsčiųjų J. J. ir E. J. partrenkimo, savalaikiai sustabdydamas vairuojamą transporto priemonę (baudž. b. l. 89-92).

Teismas turėjo pagrindo apelianto turtinės padėties nelaikyti esmine neturtinės žalos dydį mažinančia aplinkybe, kadangi bylos duomenimis atsakovas turtą su sutuoktine pasidalijo, visą nekilnojamąjį turtą palikdamas sutuoktinei, ir išsituokė po teismo nuosprendžio Panevėžio apylinkės teisme priėmimo (b. l. 86-89; 2006-01-23), t. y. žinodamas, kad ieškovų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bus nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais atsakovo turtinės padėties duomenimis apie jo turtą iki jo pasidalijimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovams, žuvusios nėščios moters tėvams, nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kurio nėra pagrindo sumažinti (CK 6.245 str., 6.248 str. 1 d., 6.250 str., 6.251 str. 2 d.).

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamo apygardos teismo sprendimo (CPK 302 str., 263 str., 329 str., 330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. A. T. (neskelbtini duomenys) valstybei 9 (devynis) Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Donatas Šernas