Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam R. U., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai R. G., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį 35 MGL (4375 Lt) bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, uždraudžiant vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį – 20 MGL (2500 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę- 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą ir uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Iš nuteistojo R. U. nukentėjusiajai R. G. priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį R. U. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. 50 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus, apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,25 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prienų mieste, (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuokalnėje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu, partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją R. G. ir ją sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio šeivikaulio galvutės ir dešinės blauzdos abiejų kaulų artimojo galo persąnariniais skeveldriniais lūžiais.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį R. U. nuteistas už tai, kad jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio sukėlęs eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta pėsčiosios R. G. sveikata, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja ir galimybę suteikti pagalbą, nukentėjusiajai R. G., kai grėsė pavojus jos gyvybei, pagalbos nesuteikė, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad R. G. būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, šios pagalbos neiškvietė, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato.

Apeliantas savo skundą argumentuoja tuo, kad teismas, svarstydamas jo prašymą taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netinkamai aiškino šio baudžiamojo įstatymo turinį. Netaikydamas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio, teismas nurodė, jog su tokia bylos baigtimi nesutinka nukentėjusioji, taip pat nurodė, kad jam nustatytas gan didelis girtumo laipsnis, kad savo veiksmais jis sukėlė pavojų kitiems asmenims. Visas šias teismo nurodytas aplinkybes nuteistasis traktuoja kaip teismo iškeltas papildomas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo sąlygas. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme įvertino tą aplinkybę, kad jis atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos-3000 litų.

Apelianto nuomone, netaikydamas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio ir neatleidęs jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir paskyrė per griežtą bausmę. 40 MGL dydžio bauda yra aiškiai per didelė, nes jo šeimos pajamos yra mažos, jis turi kreditorinių įsiskolinimų, dėl ko visas šeimos turtas yra įkeistas bankui, be to, moka draudimo kompanijai įmokas už nukentėjusiosios gydymą, išlaiko moksleivį sūnų ir studijuojančią dukrą. Teismui atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis praras dar ir darbą, dėl ko paskirtos baudos sumokėjimas bus dar labiau apsunkintas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas taip pat neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo klausimą. Neturtinė žala gali būti priteista, jeigu ji įrodyta, savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Nuteistojo teigimu, nei nukentėjusioji, turėjusi pareigą įrodyti žalos dydį, nei teismas neatskleidė nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos turinio. Teismas pasirėmė nieko nepagrįstais nukentėjusiosios teiginiais apie tai, kad dėl sužalojimo ji nebegalėjo krūtimi maitinti 6 mėnesių amžiaus dukros, nors jokių duomenų apie nukentėjusios dukrą byloje nėra. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis susiformavusia teismų praktika, kai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama 1000 Lt neturtinė žala, už sunkų sveikatos sutrikdymą- 3000 litų neturtinė žala. Pripažindamas, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, 3000 litų jis atlygino jai geranoriškai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusioji pareiškė norą susitaikyti ir taikiai išspręsti civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo klausimą. Tęsiant teismo posėdį po pertraukos, nukentėjusiosios atstovė pateikė teismui nukentėjusiosios prašymą bylą R. U. nutraukti, nurodydama, kad nuteistasis jai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Bylą susitaikius su nukentėjusiąja nutraukti prašė ir nuteistasis, jo gynėjas bei prokurorė.

Pasikeitus bylos aplinkybėms ir kaltininkui su nukentėjusiąja susitaikius, nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyta tvarka, kuria asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis baudžiamasis įstatymas numato, kad toks asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ar juridinio asmens, kuriam padaryta žala, atstovu., o taip pat kai yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis R. U. prisipažino kaltu, padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atlygino dalį neturtinės žalos, tačiau toje proceso stadijoje baudžiamoji byla negalėjo būti nutraukta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji nesusitarė dėl žalos atlyginimo ir nesusitaikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nenutraukė ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, tai yra, pagal laidavimą. Nuteistasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės laiduojant žmonai, tačiau teismas pagrįstai tokio prašymo netenkino. Nors iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamojo žmona yra charakterizuojama teigiamai, to nepakako, kad ji turėtų nuteistajam tiek įtakos, kad jis nevairuotų transporto priemonės, apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius iki priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o taip pat nuteistajam atlyginus nusikaltimu padarytą žalą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas, jei teismas padaro išvadą, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę, nuteistasis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra, naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, todėl, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis ). Baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams - buvo paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu, dėl uždraudimo termino proceso dalyviai skundų nepateikė, todėl šis terminas nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuosprendį panaikinti. Baudžiamąją bylą, kurioje R. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnį, nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Taikyti R. U., a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemonę.