Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai G. P., pareiškėjos atstovei advokatei Z. K., suinteresuotiems asmenims I. D., V. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D., V. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja G. P. (toliau – pareiškėja) patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos atstovė advokatė Z. K. (toliau – pareiškėjos atstovė) teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po mamos J. A. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog J. A., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybės teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kito paveldimo turto J. A. neturėjo. Po mamos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau nurodytą turtą priėmė faktiškai valdydama ir juo rūpinasi iki šiol. Laiku nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo dėl įstatymų nežinojimo, pareiškimo apie mirusios J. A. palikimo priėmimą niekas kitas notarui taip pat nėra pateikęs. Pareiškėja negali pilnai realizuoti savo teisės į mamos palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė mamos palikimą faktiškai jį valdydama.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

5. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Iš mirties, santuokos nutraukimo įrašo, liudijimų matyti, jog J. A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini) Iš gimimo, santuokos liudijimų matyti, jog J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: G. P., gim. (duomenys neskelbtini), I. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 20 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 31-20589 įrodo, jog J. A. atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Nurodyto turto daiktinės teisės neįregistruotos. Iš byloje pateiktų atsiliepimų matyti, jog suinteresuoti asmenys I. D. ir V. A. į mirusios J. A. palikimą nepretenduoja, nurodo, jog pareiškėja G. P. priėmė savo mamos J. A. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašo pareiškėjos patiklsintą pareiškimą tenkinti.

7. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėja ir jos atstovė, po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja G. P. faktiškai valdydama priėmė visą savo motinos turtą, t. jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, žemę po mamos mirties dirbo, laikė gyvulius, šienavo, sėjo grūdines kultūras, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja G. P. paveldėtą mamos turtą po jos mirties prižiūrėjo, rūpinosi ir mokėjo mokesčius, naudojosi žemės sklypais teisme patvirtino ir suinteresuoti asmenys I. D., V. A.. Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės liudijimo, notarinio registro Nr. 4393, matyti, jog J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas.

8. Aplinkybių, jog pareiškėja G. P. priėmė palikimą faktiškai valdant motinos J. A. turtą neginčija suinteresuoti asmenys, palikėjos kiti vaikai I. D., V. A.. Priešingai, šie suinteresuoti asmenys pateikė teismui atsiliepimą bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po mamos J. A. mirties pareiškėja G. P. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad pareiškėja G. P. priėmė motinos J. A. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

9. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja G. P. 2020 m. kovo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.4.) TP-20-T-549-4110 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Byloje patirtos 7,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų I. D. ir V. A. suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, interesai taip pat nėra akivaizdžiai priešingi, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos G. P. valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė savo mamos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.