Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo R. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-98-418/2015, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo R. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“, trečiajam asmeniui antstolei T. G. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir baudinių delspinigių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas atskirųjų skundų argumentus pripažįsta pagrįstais.

CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Tai reiškia, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad CPK 162² straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. Tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad ieškovui apie 2014 04 09 posėdį pranešta tinkamai ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimo priežastis. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenimis, ieškovui apie 2015 04 09 teismo posėdį pranešė teismo posėdžių sekretorė, ieškovui 2015 04 08 paskambinusi telefonu (t. 2, b. l. 158). Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama teismo šaukimais ar pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra numatytas apie teismo posėdžio vietos ir laiko pranešimo telefonu būdas. Ieškovui apie teismo posėdį sekretorė pranešė telefonu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jam apie posėdį pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tinkamai. Todėl pripažintina, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Nustačius šią aplinkybę, ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo aplinkybių, pateisinančių ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, vertinimo neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina.

Taip pat sutiktina ir su atsakovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ skundo argumentais, kad ieškinio, kuriuo siekiama apginti vartotojo teises, palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principų, kadangi ieškinio palikimas nenagrinėtu galimas tik išimtinais atvejais, o šioje byloje yra atlikta daug procesinių veiksmų, ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Pažymėtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl vertintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., tačiau šiuo atveju ieškovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį įstatymo nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju konstatuoti šių sąlygų egzistavimą nėra pakankamo pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl, tenkinant atskiruosius skundus, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskiruosius skundus tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.