Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Motiejūnienė posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad duomenų, jog tėvas vestų netinkamą gyvenimo būdą ar darytų žalą vaikui, nėra, tačiau paaiškino, kad tėvo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, dėl prastų santykių su vaiko mama, nesusiformavo ryšys tarp tėvo ir dukters. Nurodo, kad uzufrukto teise lėšų tvarkytojais turėtų būti paskirti rūpintojai A. P. ir V. P..

Trečiasis asmuo A. P. posėdžio metu parodė, kad vaikas su tėvu nebendrauja, jos ir vaiko santykiai yra geri, mergaitė klauso, mokosi. Taip pat paaiškino, kad neprieštarauja gyvenamosios vietos nustatymo sąlygoms ir išlaikymo padidinimui.

Trečiasis asmuo V. P. posėdžio metu parodė, kad vaikas su tėvu nebendrauja. Jo santykiai su vaiku yra geri.

Liudytoja V. B. posėdžio metu parodė, kad ji su seneliais sutaria gerai, konfliktų nėra. Paaiškino, kad ją tenkina tiek gyvenimo sąlygos, kurias suteikia seneliai, tiek ir materialinis aprūpinimas. Sutinka, kad rūpintojais būtų paskirti seneliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Ši priemonė skirta vaiko teisių ir interesų apsaugai, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti svarbiausių savo pareigų, o būtent negali užtikrinti nuolatinės ir kasdienės priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi vaiko sveikata, išlaikymo.

Dėl vaiko ir tėvo atskyrimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. AV-769 V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjais (rūpintojais) paskiriant senelius A. P. ir V. P., kartu su jais nustatant ir vaiko gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas. Iš N. P. mirties liudijimo Nr. 364 nustatyta, kad V. B. motina mirė 2012 m. rugpjūčio 22 d. A. B., V. B. tėvas, buvo nusišalinęs nuo savo pareigų vaiko atžvilgiu dėl susiklosčiusių nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių: atsakovo darbas buvo susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis, jis buvo sukūręs kitą šeimą, gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, nesutarė su vaiko motina bei jos seneliais, pas kuriuos gyveno dukra. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. pranešimo Nr. SV-407 (17.1) nustatyta, kad savivaldybės specialistas buvo nuvykęs pas atsakovą, dėl pastarojo supažindinimo su dukros globos planu, norėjo išsiaiškinti tėvo ketinimus dukters atžvilgiu, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti ant globos plano, nurodė, kad neketina dukters lankyti bei ja domėtis. Byloje esantis 2014 m. sausio 3 d. atsakovo paaiškinimas Nr. V6-5 patvirtina, kad jis buvo nuvykęs susitikti su dukra, tačiau susitikimas nebuvo sklandus. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. sausio 13 d. pakartotinio šeimos aplankymo akto Nr. V6-12 nustatyta, kad savivaldybės atstovai buvo nuvykę aplankyti vaiko, siekdami išsiaiškinti, kokia buvo vaiko savijauta po tėvo apsilankymo. Nustatyta, kad vaikas po tėvo apsilankymo buvo išsigandęs, bijojo, kad tėvas ją gali išsivežti gyventi pas save, o ji gerai nepažinojo tėvo ir jo šeimos. Ieškovės atstovė posėdžio metu patvirtino, kad duomenų, jog atsakovas vestų netinkamą gyvenimo būdą ar darytų žalą vaikui, nėra, tačiau dėl atsakovo darbo pobūdžio ir buvusių prastų santykių su vaiko mama, nesusiformavo tėvo ir dukters ryšys.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad dėl darbo pobūdžio – komandiruočių užsienyje, jis negali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Nurodo, kad pasikeitus aplinkybėms, kreipsis į teismą dėl vaiko atskyrimo panaikinimo.

Iš 2017 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimo Nr. (1.10)-D3-18 nustatyta, kad V. B. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokyklą lanko labai gerai, visada ateina tvarkingai apsirengusi, turi reikiamas ugdymo priemones, pažymių vidurkis yra labai geras, lanko dailės būrelį. Mergaitė yra bendraujanti, turi daug draugų, organizuoja klasės renginius, gerai sutaria su mokytojais, patyčių nėra. Globėjai rūpinasi vaiku, visada domisi jos mokymosi pasiekimais, vaikas taip pat apie globėjus atsiliepia gerai, jaučiasi saugi ir aprūpinta.

Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas taip pat įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, grubaus, vaiko garbę ir orumą žeminančio elgesio, kuriuos jis gali patirti iš asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą. Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovas neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą, ugdymą, todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo yra tenkintinas. Atskyrus vaiką nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

V. B. šiuo metu gyvena pas laikinuosius rūpintojus – A. P. ir V. P., kurie yra sudarę gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jos dabartinių laikinųjų rūpintojų gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-867/2011, iš atsakovo buvo priteistas 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ši suma yra akivaizdžiai maža palyginus su šiuo metu vaikui reikalingu išlaikymu, todėl didintina iki 153,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas sutinka su tokiu išlaikymo padidinimu. Teismo sprendimu uzufrukto teise lėšų tvarkytoja buvo paskirta vaiko motina N. P.. Bylos duomenimis N. P. mirė 2012 m. rugpjūčio 22, todėl po jos mirties vaiko lėšas tvarko laikini rūpintojai. V. B. 2018 m. sausio 10 d. paaiškinime nurodė, kad tėvo skiriamą išlaikymą ji naudoja savo interesams, kartu su močiute nusiperka tai, ko jai reikia. Esant nurodytoms aplinkybėms, uzufrukto teise lėšų tvarkytojais paskirtini laikinieji rūpintojai – A. P. ir V. P. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko ir tėvo atskyrimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) bei 18,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ((153-86,89)x12 mėnesių), viso 93,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl V. B. nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinųjų rūpintojų, A. P. ir V. P. (V. P.), gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-867/2011 nepilnametei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 153 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus) kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-867/2011 paskirtą nepilnametės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise lėšų tvarkytoją N. P., mirusią 2012 m. rugpjūčio 22 d., į laikinuosius rūpintojus – A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) 93,00 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-417-1071/2018).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.