Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad S. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – ir deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo S. R., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis ANK 187 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų S. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. R. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti VMI paskirtą 200 Eur baudą.

Skundo pareiškėjas nurodo, kad Metinės pelno mokesčio deklaracijos neteikė, nes 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo įkurta įmonė, kuri nevykdė jokios veiklos bei jokių finansinių operacijų. Gavęs pakartotiną įspėjimą dėl deklaracijų nepateikimo, pasamdė buhalterę, kuri pateikė deklaracijas už visus metus nuo įmonės įkūrimo. Deklaracijos buvo pateiktos iki 2024 m. vasario 21 d. Šių metų vasario 21 d. jam buvo paskirta 200 Eur nuobauda, kuri buvo paskirta automatiškai be žmogiškųjų išteklių įsikišimo. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų ateityje, 2024 m. kovo 3 d. pateikė prašymą VMI laikinai sustabdyti įmonės veiklą, kuris buvo patenkintas 2024 m. kovo 8 d.

Institucija pateikė atsiliepimą į S. R. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalis numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas nebuvo priimti automatiškai. Abu dokumentai buvo priimti ir pasirašyti (duomenys neskelbtini) AVMI darbuotojų. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą. Pareiškėjui 2023 m. kovo 27 d. buvo skirtas įspėjimas už ANK 187 straipsnio 2 dalį pažeidimą. Net Pareiškėjui nepateikus jokio paaiškinimo buvo skirta minimali ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta piniginė nuobauda už pakartotinį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. R. nurodė, kad skundą palaiko. Įmonė buvo įkurta prekybai su (duomenys neskelbtini) importuojant (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Bet, kadangi susiklostė tokia situacija kaip Covid-19, pandemija, vėliau politiniai įvykiai, tai nebuvo galimybės veiklos pradėti, todėl įmonė jokios veiklos nevykdė, neturėjo darbuotojų, finansinių operacijų. Gavęs pirmą įspėjimą, nesureagavo, nes pasikonsultavo ir gavo klaidinantį patarimą, o gavęs antrą įspėjimą ėmėsi veiksmų pasamdė buhalterę, kad deklaracija užpildytų, pateiktų. Ir deklaracijos buvo pateiktos iki proceso svarstymo dėl veiklos nevykdymo. Dėl baudos neautomatinio paskyrimo, susisiekė su VMI atstove D. M., ji paaiškino, jog bauda buvo paskirta automatiškai, be žmogiškų išteklių įsikišimo. Įmonės vadovu yra nuo jos įkūrimo. Buvo dviese akcininkai, įkuriant įmonę buvo laikinas vadovas, jei įmonė būtų pradėjusi vykdyti veiklą būtų paskirtas kitas vadovas. Įmonė nuo pat pradžių nevykdė jokios veiklos, nebuvo laikotarpio, kad veikla būtų pradėta vykdyti, buvo bandoma tik sertifikuoti tuos (duomenys neskelbtini), bet kadangi buvo Covid, sertifikavimo atstovai negalėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl Covid, o po to dėl politinių įvykių. Gavęs įspėjimą iš VMI, negalvojo, jog tai yra privaloma, nes neteisingai buhalterė pasakė. Buvo suklaidintas, kadangi tokios praktikos neturėjo, o jei įmonė būtų pradėjusi vykdyti veiklą nebūtų likęs įmonės vadovu. Po antro įspėjimo kreipėsi į kompetentingą asmenį ir tada sutvarkė visus dokumentus, po to kai gavo protokolą. Galvojo, jog kadangi įmonė veikos nevykdė, todėl nėra privaloma pateikti deklaraciją. Deklaracijas pateikė vėliau, kad nebūtų jokių nesusipratimų, jog įmonė veiklos nevykdo. VMI informuota, jog įmonė nevykdo veiklos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

S. R. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Atsakomybė už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarkos pažeidimus kyla asmenims, privalantiems pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis. t. y. atsakomybė nustatyta ne bet kokiems, o privalantiems pateikti deklaracijas asmenims. Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas subjekto vadovas užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kadangi pareiškėjas S. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiga pateikti šio juridinio asmens ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis būtų deleguota kitam asmeniui, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už metinių pelno mokesčių deklaracijų nepateikimą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų ataskaitinį laikotarpį.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojo pareiga laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos <...>.

S. R. veika buvo kvalifikuota pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai. Administracinio nusižengimo registro duomenimis S. R. nepateikė deklaracijos PLN204 – skirtas įspėjimas. Nutarimas toje byloje buvo priimtas 2023 m. kovo 26 d. ir įsiteisėjo per 20 kalendorinių dienų t. y. 2023 m. balandžio 15 d. ANK 40 straipsnis numato, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. S. R. aptariamą administracinį nusižengimą įvykdė 2023 m. birželio 16 d. t. y. dar nepraėjus metų laikotarpiui po paskutinio jo nubaudimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.

S. R. skundžiamu institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. iki 2023 m. birželio 15 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija padarytą nusižengimą, nurodydamas, kad jo vadovaujama įmonė nevykdė veiklos nuo pat jos įsteigimo dienos, todėl galvojo, jog deklaracijos teikti neturi.

Iš VMI byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2024 m. vasario 12 d. pateikęs VMI Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. –2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpius (b. l. 16). S. R. VMI pateikė informaciją, jog įmonė laikinai nevykdys veiklos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (sprendimas priimtas 2024 m. kovo 3 d.) (b. l. 15). Prašymas VMI dėl laikino veiklos nevykdymo buvo pateiktas po to, kai terminas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 m. buvo praleistas (2023 m. birželio 15 d.), vadinasi nusižengimo padarymo metu ši įmonė buvo veikianti ir neatleista nuo pareigos pateikti pelno mokesčio deklaraciją MAĮ 77 straipsnyje nustatyta tvarka.

Aplinkybė, kad S. R. deklaraciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 ataskaitinį laikotarpį pateikė pavėluotai (2024 m. vasario 12 d.), jo atsakomybės, dėl administracinio nusižengimo padarymo, nešvelnina. Kaip minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalis numato tokią pačią administracinę atsakomybę ir už deklaracijų nepateikimą ir už pavėluotą duomenų pateikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad įmonė veiklos nuo pat jos įsteigimo dienos nevykdė, todėl galvojo, jog deklaracijų teikti neprivalo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ įvairiuose punktuose nustatyta, kad jei apskaičiuojamas rezultatas lygus nuliui (0), tai laukelyje turi būti įrašomas 0 (nulis) (pvz. 28 punktas, kuriame teigiama, kad Deklaracijos 37 laukelyje įrašomas vieneto mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelno (nuostolių) suma. Jei rezultatas lygus nuliui (0), tai 37 laukelyje turi būti įrašomas 0 (nulis)). Pareiškėjas numatytais terminais turėjo teikti deklaracijas atitinkamose skiltyse nurodydamas nulius (0), jeigu tokie buvo veiklos rezultatai. S. R. pavėluotai užpildė ir pateikė VMI metines pelno mokesčio deklaracijas, kuriose veiklos rezultatai ir buvo nurodyti su nuliais (b. l. 37-40). Visgi tokius veiksmus jis atliko pavėluotai – praleidęs įstatyme numatytą terminą ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą.

Taigi anksčiau aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad administracinių nusižengimų padarymą nulėmė S. R. netinkamas teisės aktų išmanymas, žinių, kaip tinkamai turi elgtis įmonės vadovas trūkumas. Pažymėtina, jog ANK 2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl netinkamas teisės aktų išmanymas negali paneigti jo padarytų administracinių nusižengimų ar panaikinti jam taikytiną administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Teismo posėdžio metu S. R. teigė, kad bauda buvo skirta automatiškai, be žmogiškų išteklių įsikišimo, tačiau šis pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas, taip pat neturi jokios įtakos jo veiksmų kvalifikavimui ir nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą. 2024 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija siųsdama 2024 m. vasario 4 d. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) el. dokumento nuorašą pranešime nurodė, jog atsižvelgiant į ANK 616 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą, taigi bylos nagrinėjime Jums dalyvauti nebūtina. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, gavus Jūsų reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkos, kurį galite pateikti institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą (b. l. 11). Šiuo atveju priimtas nutarimas ir juo skirta bauda buvo priimti ne automatiškai. S. R. buvo tinkamai informuotas apie galimybę surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo. Institucijos atsiliepime taip pat nurodyta, kad sprendimai buvo priimti ir pasirašyti (duomenys neskelbtini) AVMI darbuotojų (b. l. 7, 10).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu, Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu S. R. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 200 Eur bauda, net ir esant pareiškėjo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – o būtent tai, kad jis tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigė kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjas už analogišką administracinį nusižengimą buvo baustas 2023 m. kovo 26 d. nepateikė deklaracijos PLN204 – skirtas įspėjimas, taip pat 2024 m. balandžio 16 d., buvo skirta 80 Eur bauda už deklaracijos GPM311 nepateikimą (b. l. 26-32). Šio administracinio nusižengimo vertinimo kontekste, minėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja S. R. ir leidžia teismui daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo skyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad už pasikartojantį analogiško pobūdžio nusižengimą skirti įspėjimą būtų netikslinga ir neproporcinga, tai formuotų pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą, todėl Institucija pagrįstai S. R. paskyrė baudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 padarymą S. R. paskirta galutinė bauda – 200 Eur, neperžengia administracinių nusižengimų sankcijos ribų. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.