Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, 5 kartus teistas:

1) 2012-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2012-02-13 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 2012-03-07 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 10 dalimis, 2012-01-31 ir 2012-02-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

3) 2013-02-21 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

4) 2014-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų areštu;

5) 2014-12-09 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 mėnesiams. Bausmę atliko 2015-03-12;

turintis teistumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., 2015 m. gegužės 21 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,58 prom.), namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia griebė ranka už plaukų savo sutuoktinei M. L. ir pradėjo tampyti ją, tada stvėrė rankomis jai už drabužių ir tampydamas bei pargriovęs ją ant grindų, kojomis spyrė ne mažiau 4 kartus į dešinės pusės šoną, po to stvėrė ją už dešinės rankos ir pradėjo tampyti ją po grindis, tebelaikydamas už rankos, pakėlė ir metė sutuoktinę ant lovos. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai dešinio dilbio abiejų kaulų išnirimą su dilbio nervų potrauminiu pakenkimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes M. L. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau 10 dienų. Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gegužės 21 d. jis namuose su žmona gėrė alų. Pradžioje konflikto nebuvo, o abu susipyko. Jis atsimena, kad barėsi, o kas buvo po to – neprisimena. Atsimena tik tai, kad jį iš kambario išvedė policijos pareigūnai. Jis neneigia, kad galėjo mušti žmoną, bet dėl girtumo nieko neprisimena ir negali papasakoti, kaip viskas buvo. Dėl savo poelgio gailisi, jam gėda ( 24, 31 b. l.).

Nukentėjusioji M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 21 d., apie 19.30 val., ji su savo sutuoktiniu T. L. buvo kambaryje, kai jis pradėjo reikalauti pinigų alui. Jai pasakius, jog pinigų neduos, T. priėjo prie jos, griebė ranka už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldamas jai skausmą, po to stvėrė rankomis už drabužių ir pradėjo tampyti, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Ji norėjo pabėgti, tačiau nespėjo atsikelti ir T. kojomis pradėjo ją spardyti. Spyrė ne mažiau kaip 4 kartus, pataikydamas į dešinės pusės šoną, po to stvėrė jai už dešinės rankos, pradėjo tampyti už rankos po grindis, tebelaikydamas už rankos, pakėlė ją ir metė ant lovos. Ji pradėjo šaukti iš skausmo, sakė, kad kviestų greitąją ir tada T. nustojo ją mušti. Išgirdusi ją rėkiančią, atbėgo duktė E. ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (7 b. l.).

Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 21 d., ji buvo namuose. Namuose buvo ir jos tėvai M. L. ir T. L.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19.30 val. ji išgirdo motinos pagalbos šauksmą. Nubėgusi į kambarį ji pamatė ant lovos gulinčią motiną, kuri prašė iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą, nes jai labai skaudėjo ranką. Matėsi, kad ranka sužalota, buvo ištinusi, atrodė kaip lūžusi. Ji tuoj pat iškvietė medikus. Kai atėjo į kambarį, tėvas jau buvo apsiraminęs. Motina jai teigė, kad tėvas ją mušė, tampė po kambario grindis paėmęs už rankos (11 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. G 1920/15(01), konstatuota, kad M. L. padarytas dešinio dilbio abiejų kaulų išnirimas su dilbio nervų potrauminiu pakenkimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-05-21), paveikus ranką tempimo-sukimo jėgai. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų laikotarpiui (13 b. l.).

2015 m. gegužės 21 d., 20.59 val., T. L. nustatytas 2,58 promilių girtumo laipsnis (14 b. l.).

Tarnybiniame pranešime Dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 21 d., apie 19.41 val., atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įvyko konfliktas tarp sutuoktinių M. L. ir T. L.. Marijos dešinė ranka ties alkūne buvo sužalota, jos palaidinė buvo suplėšyta, ji jaudinosi, verkė (4–5 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nekėlė versijos, kad jo sutuoktinę galėjo sužaloti jų namuose buvęs kitas asmuo. Kaltinamasis pripažįsta tarp sutuoktinių kilusį konfliktą ir aplinkybę, jog jo metu, galėjo nesunkiai sutrikdyti sutuoktinės sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir jos dukters parodymai buvo nuoseklūs, nesikeitė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nesunkų nukentėjusiai sveikatos sutrikdymą padarė būtent T. L.. Taigi, kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo, nukentusiosios, liudytojos E. L. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos specialisto išvada Nr. G 1920/15(01), alkotesterių parodymų kvitas dėl neblaivumo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kadangi kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktinei, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas, T. L. skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra baigtas. Bylos medžiaga liudija, kad kaltinamasis už smurtą prieš sutuoktinę buvo teistas net 5 kartus (55–59 b. l.), išvadų nedaro. Teistumas neišnykęs. Pažymėtina ir tai, kad visus nusikaltimus T. L. padaro neblaivus. T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei, veiką padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). VĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveiktos centro duomenimis, kaltinamasis įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (81 b. l.). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra 34 kartus baustas administracine tvarka (71 b. l.). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR BK 61 straipsnių 1,2 dalių nuostatomis, mano, jog LR BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. L. kaltu prisipažino, bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2015 m. gegužės 21 d. (21.30 val.) iki 2015 m. gegužės 22 d. (14.45 val.) (33, 36 b. l. ) (LR BPK 140 straipsnis). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam T. L., 2015 m. gegužės 22 d., buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (37–38 b. l.) ir įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. L. iki bylos nagrinėjimo pabaigos (44–45 b. l.). Šios kardomosios priemonės paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 792,44 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiosios gydymo išlaidos. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusioji sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (112 b. l.), todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Byloje kaltinamajam buvo skirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – ir VGTPT) LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. VGTPT pateikė informaciją apie advokato užmokestį ir prašo iš kaltinamojo valstybei priteisti 185,28 eurus teisinės pagalbos išlaidų. Minėtas prašymas gautas 2015-10-23 po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (2015-10-21), todėl VGTPT prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2015 m. gegužės 21 d. (21.30 val.) iki 2015 m. gegužės 22 d. (14.45 val.) (vieną parą). Laikinajame sulaikyme išbūtą laiką įskaityti į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. L. iki bylos nagrinėjimo pabaigos, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš civilinio atsakovo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 792,44 eurą žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gydymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš nuteistojo T. L. priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.