Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54054-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atliko 2016 m. lapkričio 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2017 m. spalio 16 d., apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – tėvu A. M. metu, tyčia dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį jam į smakrą, dėl to nukentėjusysis A. M. nukrito, o krisdamas dešiniu žandu atsitrenkė į duris, tuo padarė poodines kraujosruvas dešiniame žande ir smakre ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

L. M. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino ir paaiškino, jog A. M. yra jo tėvas. Tėvo atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, dėl to jis jau buvo nuteistas. Paskutiniu metu jis gyveno tėvui A. M. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 16 d. namuose buvo jis ir tėvas, jie buvo neblaivūs. Vakare, apie 19-20 val., tėvas A. M. jam ėmė reikšti pretenzijas, kad jis neprisideda prie mokesčių mokėjimo, kad paėmė jo pakelį cigarečių, dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tėvas pirmas jam sudavė smūgį ranką į veido sritį, dėl ko jis supykęs sudavė tėvui smūgį atgal. Dėl tėvo jam suduoto smūgio fizinio skausmo nejuto, pretenzijų dėl to tėvui neturi. Abu buvo kambaryje, jis supykęs dešinės rankos alkūne sudavė smūgį tėvui į smakrą, dėl ko tėvas pargriuvo prie durų. Po konflikto jis išėjo iš namų, kad nereikėtų pyktis su tėvu, toliau vartojo alkoholį. Kitos dienos vakarą jis grįžo į namus, tuomet atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė (b. l 69, 80).

Nukentėjusiojo A. M. apklausos protokolu nustatoma, kad L. M. yra jo sūnus, kuris paskutiniu metu gyvena kartu su juo ir motina. L. M. ne pirmą kartą smurtauja jo atžvilgiu. Sūnus blaivus būna ramus, tačiau kai išgeria alkoholio, tampa agresyvus. 2017 m. spalio 16 d. namuose jis buvo su L. M.. Sūnus buvo neblaivus. Apie 19 val. jis priekaištauti L, kad tėvams nepadeda, neprisideda prie mokesčių mokėjimo. Sūnus supyko, dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis stovėjo priešais sūnų, tuomet sūnus L. M. dešinės rankos alkūne prieš jį užsimojo ir sudavė vieną smūgį, pataikė tiesiai į smakrą, nuo smūgio jis pargriuvo ant dešinio šono ir veidu atsitrenkė į grindis, ar tai į durų šoninę staktą. Įvykio metu juto stiprų fizinį skausmą smakro ir veido srityse. Po įvykio medikų pagalbos jam nereikėjo, policijos iš karto nekvietė dėl to, kad sūnus L. M. pabėgo iš namų ir jam likti savo namuose buvo saugu. L. M. grįžo į namus 2017 m. spalio 17 d., apie 17.30 val. Sūnus L buvo neblaivus, todėl jo bijojo ir nubėgo pas kitą sūnų, kad jis iškviestų policiją. Anūkė iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 22).

Liudytojos R. M. apklausos protokolu nustatoma, kad A. M. yra jos senelis, kuris atėjo į jų namus 2017 m. spalio 17 d., ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes, kaip pats sakė, jis buvo sumuštas savo sūnaus L. M.. Senelis pats išsikvietė policijos pareigūnus iš jos telefono. Prisimena, kad senelis telefonu kalbėdamas sakė, jog jį sumušė sūnus, todėl jį reikia išprašyti iš namų. Atvykę policijos pareigūnai L išsivežė. Matė, kad senelio viena veido pusė buvo ištinusi, daugiau sužalojimų ant jo veido ir kūno nepastebėjo (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3047/2017902) nustatoma, kad A. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žande ir smakre, poodinės kraujosruvos veide, padarytos kitais bukais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant rankos alkūne ir atsitrenkiant į durų staktą. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28).

Asmens blaivumo testais nustatoma, kad 2017 m. spalio 17 d., 18.26 val., patikrinus L. M., jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, o 2017 m. spalio 17 d., 18.47 val., patikrinus A. M., jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 31, 61).

2017 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš BPC, kuriame nukentėjusysis A. M. kalba su operatore, kviečiasi pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodydamas, kad smurtauja sūnus (b. l. 43–44).

2017 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatoma, kad 2017 m. spalio 17 d., 17.49 val., policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), kvietė A. M., kuris nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. prieš jį smurtavo sūnus L. M.. Užfiksuotas smurtą galintis nurodyti požymis – kraujosruva dešiniame skruoste (b. l. 17–20).

2017 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus namą (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkamų identifikuoti neužfiksuota (b. l. 11-16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad L. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. M. smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą A. M., naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, sukėlusį fizinį skausmą, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis L. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis L. M. praeityje teistas , baustas administracine tvarka (b. l. 50–57), nedirbantis (b. l. 48,49), VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje nuo 2003 m., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 47). Kaltinamojo L. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas kaltinamajam BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu.

L. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. spalio 17 d., 18.23 val. (b. l. 64), paleistas iš laikino sulaikymo 2017 m. spalio 19 d., 14.33 val. (b. l. 65), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamasis L. M. pageidauja jam paskirtą bausmę atlikti dalimis, per kelis kartus (b. l. 84–85).

Bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais. BK 49 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju L. M. skirtina galutinė 50 parų arešto bausmė, baudžiamasis įstatymas draudžia atlikti tokio dydžio bausmę savaitgaliais, o kitų alternatyvų, kaip arešto bausmės atlikimas dalimis įstatymas nenumato, todėl kaltinamojo prašymas netenkintinas.

Kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pradėjimo vykdyti L. M. paliktina paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M., gim. 1956 m. sausio 20 d., gyv. (duomenys neskelbtini), draudimas lankytis nukentėjusio gyvenamojoje vietoje, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju (b. l. 74, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena su garso įrašu iš BPC ir elektroninė laikmena su nepilnametės liudytojos R. M. apklausa, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu L. M. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (2 paros) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę L. M. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, draudimą lankytis nukentėjusio gyvenamojoje vietoje, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus – elektroninę laikmeną su garso įrašu iš BPC ir elektroninę laikmeną su nepilnametės liudytojos R. M. apklausa, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.