Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Mindaugo Ražausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2024 m. gruodžio 20 d. apie 18.05 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo prieš savo sugyventinę I. M., t. y. miegamojo kambaryje dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną, du smūgius į kairę ranką ir du smūgius į kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 20 d. dirbo Vilniuje. Darbą baigė apie 16 val. ir vyko namo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo sugyventine I. M.. Su ja kartu gyveno apie 4 metus. Vykdamas namo iš darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 3 skardines po 0,5 l alaus. Grįžo namo apie 18 val., įėjęs į butą pamatė, kad I. M. sėdi ant sofos miegamajame susipjausčiusi rankos venas. Ji buvo susiteikusi sau pirmąją pagalbą. Tai ne pirmas kartas, kai I. M. save žaloja, kodėl ji taip elgiasi, nežino. Tarp jų iš karto kilo konfliktas dėl to, kad ji pasakė, jog nori su juo skirtis ir turi kitą vyrą. Jis supykęs paėmė jos telefoną ir patikrinęs telefone esančias žinutes pamatė, kad ji bendrauja su kitu vyru. Per visus jų draugystės metus ji jį buvo išdavusi su kitu vyru ne mažiau 4 kartų. Tai jį dar labiau įsiutino ir jis trenkė jai iš dešinės rankos į šoną. Neatsimena, kiek kartų trenkė ir į kurį šoną. Nebuvo labai neblaivus, bet yra linkęs pamiršti įvykius. Po to, kai trenkė I. M., ji išbėgo į lauką prašyti pagalbos, o jis nieko nelaukęs pasišalino. Tai nebuvo pirmas kartas, kai smurtavo prieš I. M., dėl visko kaltas alkoholis, ji būdama neblaivi prieš jį smurtauja taip pat. Nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą I. M.. Su nukentėjusiąją išsiskyrė, jie nebėra pora, gyvena vienas (duomenys neskelbtini) gatvėje, o I. M. gyvena pas naują sugyventinį, kurio nepažįsta, Panevėžio rajone, tačiau jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, t. y. jie susitaikė dėl to, kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. buvo namuose ir gulėjo lovoje. Apie 18.05 val. grįžo sugyventinis D. Č., kuris iš karto atėjo į svetainę- miegamąjį, kur ji gulėjo, ir šalia jos atsigulė. D. Č. sakė, kad eis greitai miegoti, bet apie 18.20 val. į duris pasibeldė D. Č. draugas Tadas ir jis jį įsileido. D. Č. draugas užėjo į kambarį, D. Č. atsisėdęs šalia jos pasiėmė jos mobilųjį telefoną, pradėjo žiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje išklotinę ir pamatė, kad buvo rašytos jos žinutės draugui G.. D. Č. pamatęs žinutes iš karto atsisuko į ją ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai 2 kartus į kairę koją. Po smūgių D. Č. sėdėjo šalia jos, vėl pradėjo tikrinti jos mobilųjį telefoną ir pamatė tarp jos užblokuotų numerių, kad buvo skambinta Arūnui, kuris buvo jos draugas. D. Č., pamatęs, kad buvo skambinta A., pasisuko į ją ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai 1 kartą į kairės pusės šonkaulius ir 2 kartus dešinės rankos kumščiu į kairės rankos žastą. Tokiais savo veiksmais D. Č. sukėlė jai fizinį skausmą. Tada D. Č. su draugu atsisėdo kambaryje ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Ji lovoje gulėdama bandė užsirišti bintą ant rankos, nes 2024 m. gruodžio 19 d. vakare įsipjovė sau į ranką. Bevyniojant ranką prie jos atėjo D. Č. ir padėjo jai apsivynioti ranką. Apsivyniojusi ranką ji atsistojo iš lovos, apsivilko treningą ir pasakė D. Č., kad eina į miestą iki bankomato. D. Č. atsistojo, priėjo prie jos, paėmė iš jos rankinuką ir pradėjo viską traukti iš jo, radęs piniginę pradėjo tikrinti ją ir rado lapelį su numeriu, kuris priklauso Arūnui. Tada ji pradėjo eiti iš buto, o D. Č. pradėjo vytis ją. Laiptinėje ją D. Č. sučiupo už rankos ir pradėjo traukti atgal į butą, o ji laikėsi už turėklų. D. Č. pasakė, kad pradės rėkti ir iškvies pareigūnus, jeigu jos nepaleis. D. Č. ją paleido ir nuėjo į butą. Beįeinant jam į butą ji pasakė jam, kad jeigu jis neatiduos piniginės su dokumentais, ji tikrai iškvies policiją. Ji išėjo į lauką ir nuėjo link pagrindinio kelio. Sutikusi praeivį paprašė, kad duotų savo telefoną paskambinti policijai. Bekalbant su policija į kiemą išėjo D. Č. su draugu ir priėjo prie jos, atidavė jai mobilųjį telefoną, piniginę ir rankinuką. Atgavusi daiktus ji laukė pareigūnų kieme. Laukdama iš D. Č. sulaukė grasinimų, t. y. kad jeigu ji jam pridirbs problemų, jis daug negaus, tik 30–60 parų, o išėjęs ją užmuš ir ji nebegyvens. Paskui jis išėjo.

Nukentėjusioji I. M. papildomos apklausos metu parodė, kad savo pirminę apklausą tvirtina, naujos informacijos papildyti neturi. Šiai dienai su savo buvusiu sugyventiniu D. Č. susitaikė. Ji jam atleido, jai jokia žala nepadaryta. Su D. Č. kartu negyvena nuo 2024 m. gruodžio 20 d., jis jos neieškojo, nepersekiojo, davė visišką ramybę. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas arba pabaigtas susitaikymu. Dar nori paminėti, kad šiuo metu gyvena su savo vaiko tėvu, jie atnaujino santykius.

Nukentėjusioji I. M. papildomos apklausos metu parodė, kad savo ankstesnes apklausas tvirtina, ikiteisminiam tyrimui naujos reikšmingos informacijos neturi. D. Č. jai sukėlė fizinį skausmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jos kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, kurios padarytos iš seniau. D. Č. kartais naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tačiau ji tame nieko blogo nemato, todėl ir nesikreipė į policiją. Tai ne pirmas jos buvęs vyras, kuris smurtavo prieš ją. Tame nieko blogo nemato, jai tai įprastas dalykas. Jos socialiniame rate tai yra normalu, t. y. smurtauti vienas prieš kitą poroje.

Nukentėjusioji I. M. papildomos apklausos metu parodė, kad su D. Č. yra susitaikę. D. Č. jos atsiprašė, ji jam atleido, jai jokia žala nepadaryta, D. Č. pretenzijų neturi, sutinka ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. dirbant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju Ž. S. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu prie daugiabučio namo laiptinės juos pasitiko I. M., kuri paaiškino, kad į butą patekti negali, nes smurtavęs prieš ją sugyventinis D. Č. iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino, butą užrakino ir raktus pasiėmė su savimi. Sulaikyti įtariamojo D. Č. nepavyko, nes nurodytame bute niekas buto durų neatidarė. I. M. medikų apžiūros atsisakė. Apsilankius antrą kartą (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 20 d. apie 23.00 val. buto durų vėl niekas neatidarė.

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, skambučio pradžia 2024 m. gruodžio 20 d. 20 val. 3 min. Garso įrašo trukmė 01.59 min. Įraše girdėti, kaip paskambinusi pranešėja I. M. prašo policijos pagalbos, nes kažkur prieš 10–20 minučių vyras pakėlė prieš ją ranką.

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į pranešimą dėl įvykio, kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti, kad pranešėja I. M. pokalbio metu su policijos pareigūnais paaiškina, kad šiandien į namus grįžęs sugyventinis trenkė jai per šoną, koją. I. M. teigimu, jai skaudėjo, yra likusios kraujosruvos. Paprašyta patikslinti įvykio aplinkybes I. M. paaiškina, kad panašiai prieš 20 minučių neblaivus sugyventinis kumščiu trenkė čia ir čia (rodo į kairę koją ir kairį šoną). Patikslina, kad ranka trenkė čia (rodo kairio peties sritį), kur liko kraujosruva. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai į įvykio vietą nepatenka, nes nurodyto buto durų niekas neatidaro.

Iš 2024 m. gruodžio 20 d. I. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 20 d. 18.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje sugyventinis D. Č. dešinės rankos kumščiu sudavė penkis smūgius: vieną smūgį į kairįjį šoną, du smūgius į kairį žastą ir du smūgius į kairę koją ir taip sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Dėl smūgio ant kūno atsirado mėlynės. Prašo sugyventinį D. Č. nubausti įstatymo sustatyta tvarka.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio M. V. 2024 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio aplinkybių“ matyti, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės, nes atvykus pagal pranešimą pareiškėja I. M. pasitiko prie laiptinės ir paaiškino, kad į butą patekti negali, nes smurtą vartojęs prieš ją sugyventinis D. Č. iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino, butą užrakino ir raktus pasiėmė su savimi. Dėl to sulaikyti įtariamojo D. Č. nepavyko, nes nurodytame bute niekas neatidarė durų. Apsilankius antrą kartą 2024 m. gruodžio 20 d. apie 23.00 val. buto durų niekas neatidarė.

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo Ž. S. 2024 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra I. M.. Matomi sužalojimai – patinimai, kurie užfiksuoti kairėje kūno pusėje. Smurtą patyręs asmuo jaučia didelį susijaudinimą. Smurtautojo nepavyko surasti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo D. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes kaltinamasis 2024 m. gruodžio 20 d. kažkada tarp 18 val., kai grįžo namo, ir 20 val., kai nukentėjusioji iškvietė policiją, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno kartu su nukentėjusiąja, tyčia naudojo fizinį smurtą prieš tuometę savo sugyventinę I. M., t. y. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairį šoną, du smūgius į kairę ranką ir du smūgius į kairę koją. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad tokiais D. Č. veiksmais jai buvo sukeldamas fizinis skausmas. Dėl to pagal sukeltas pasekmes ir nukentėjusiąją su D. Č. siejusį ryšį (tuo metu buvo sugyventiniai) kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę D. Č. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas smurtinio pobūdžio tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, pasireiškęs smurtiniais veiksmais prieš sugyventinę), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes (sukėlė fizinį skausmą sugyventinei), kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, dirba, baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) bausmę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam skirtini tokie įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nes asmuo artimoje aplinkoje padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir ne pirmą kartą už tai teisiamas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant D. Č. galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.