Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. R. dėl tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ir jo giminėms (E. R.) be ieškovės sutikimo bendrauti su vaiku, pasiimti vaiką iš mokyklos, bei artintis prie vaiko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-25 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovė T. Ž. nurodė, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jo auklėjime, visiškai neteikia išlaikymo, atsakovo bendravimas su sūnumi kenkia sūnaus psichikai. Iš byloje esančio 2013-01-16 Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro išrašo matyti, jog Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologė savo išvadoje (b.l. 35) tėvo elgesį vaiko atžvilgiu įvardijo, kaip emocinę prievartą, nurodė, kad dėl tokios emocinės prievartos, vaiko tėvų konfliktų vaikas yra emociškai nestabilus, jam reikalinga psichologinė pagalba.

Taip pat pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-27 sprendimu ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tenkino ir neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui I. R. nepilnamečio sūnaus M. R., gimusio 2004 m. balandžio 30 d., atžvilgiu. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendime nustatytos aplinkybės yra svarbios ir reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Teismas 2013-12-27 sprendime nustatė, kad nepilnamečio vaiko M. R. tėvas I. R. tinkamai nesirūpina sūnumi M., neteikia jam materialinės paramos, nevykdo savo kaip tėvo pareigų, o tam tikrais savo veiksmais daro žalą vaiko vystymuisi, jo psichologinei būsenai, jo sveikatai. Teismas sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovo netinkamas elgesys su vaiko motina (ieškove), vaiko vertimas blogai kalbėti apie savo mamą, tėvo bendravimo su sūnumi pobūdis atsiliepia vaiko emocijoms, jo elgesiui. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad vaikas ne kartą buvo gydytas, 2009 m. buvo hospitalizuotas vaiko raidos centre, buvo konsultuotas psichologų, vaikui buvo reikalinga ir neuropatologų pagalba.

Pažymėtina, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę sutuoktinio ar vaiko interesams, nes visapusiškas aplinkybių tyrimas atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui pakanka įsitikinti, kad tėvo bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti žalingas vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje pateiktais ieškovės paaiškinimais, byloje esančių duomenų visuma, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog atsakovo I. R. elgesys bei bendravimas su sūnumi M. R. gali daryti ir daro žalą nepilnamečio sūnaus sveikatai ir gerovei.

CK 3.65 str. numato veiksmingas poveikio ir apsaugos priemones, kad būtų galima reaguoti į netinkamą šalies elgesį ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį. Šių priemonių tikslas yra taip pat maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėjo įvertinti, ar yra reali grėsmė vaiko neturiniams interesams konkrečioje byloje, ypatingai – užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios esamos ar galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai. Kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, kol sprendžiamas ginčas, teiktinas prioritetas mažo vaiko saugios aplinkos užtikrinimui. Šiuo atveju laikinai ribojant vaiko bendravimą su vienu iš tėvų, sumažinama ir konflikto didėjimo tarp šalių grėsmė, kuris neišvengiamai neigiamai veikia vaiko asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui bendrauti su sūnumi – geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nutartį pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nutartį dalyje, kurioje atmestas ieškovės T. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo I. R. atžvilgiu, ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui I. R. bendrauti su sūnumi M. R..

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog E. R. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl asmenų, kurie nėra įtraukti į bylą, teisių ir nustatyti jiems kokių nors suvaržymų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. R. atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas ieškovės T. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo I. R. atžvilgiu, panaikinti ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) be ieškovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo bendrauti su sūnumi M. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 nutartį dalyje, kurioje atmestas ieškovės T. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. R. atžvilgiu, palikti nepakeistą.