Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-08
Bylos Nr.
1A-757-193-2011
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00027-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
M. B., ir A
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-193/2011

Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00027-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasiulaičiui,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams, bei pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirtas areštas trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš M. B. solidariai su A. R. priteista 2678,68 Lt UAB „P“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. B. nuteistas už tai, kad jis kartus su A. R. 2010 m. sausio 13 d. apie 03.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadindami svetimą, UAB ,,P“ priklausantį turtą bendros 226,25 Lt vertės, t. y. išlauždami išorinių parduotuvės ,,Cento“, esančios Panevėžio raj., Ramygalos sen., Ramygalos mstl., Dariaus ir Girėno g. 1, įėjimo į sandėlį durų spyną bei išdauždami administracijos durų stiklo paketą, įsibrovė į patalpą – UAB ,,P“ priklausančią parduotuvę ,,Cento“, esančią Panevėžio raj., Ramygalos sen., Ramygalos mstl., Dariaus ir Girėno g. 1, iš kur slapta pagrobė svetimą, UAB ,,P“ priklausantį 2764,23 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nenurodydamas kokiais įrodymais remiasi, atmetė jo parodymus, netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius duomenis – tik iš dalies tomis, kurios pagrindžia jo kaltę, rėmėsi specialistų išvadomis, dėl ko padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apelianto manymu, byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepagrįstai atmetė A. R. parodymus, kad vagystę iš parduotuvės įvykdė vienas, taip pat jo, M. B., parodymus, jog jis vagystės nepadarė, kad būdamas svečiuose pas A. R. sumaišė striukes, apsirengė svetimą. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad jo šiuos parodymus paneigia liudytojų I. Š., A. P., Z. V. parodymai. Teigia, kad šių liudytojų parodymai nelaikytini jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, kad jo kaltės įrodymais laikytini nepaneigti byloje įrodymai, jog ant iš jo paimtos striukės rastos stiklo mikrodalelės, kurios pagal specialisto išvadą yra iš parduotuvės „Centas“ administracinių patalpų durų stiklo. Apeliantas teigia, kad specialisto išvada nėra kategoriška, joje nurodyta, kad yra tikėtina, jog stiklo mikrodalelės, rastos ant jo striukės yra iš parduotuvės „Centas“ administracinių patalpų durų stiklo. Pažymi, kad jis iš vakaro prieš sulaikymą buvo pas A. R. namuose, kur jo striukė kabėjo prie A. R. rūbų, be to suklydęs jis buvo apsirengęs svetimą striukę, todėl stiklo mikrodalelės nuo A. R. rūbų galėjo patekti ant jo rūbų. Tai, kad pašalinės mikrodalelės nuo A. R. rūbų pateko ant jo patvirtina tas faktas, kad ant jo rūbų rasta porolono mikrodalelių, kurios, apelianto manymu, yra iš B. K. priklausančio automobilio, su kurio vagyste jis niekaip nesusijęs. Nors teismas porolono mikrodalelių buvimą ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, paimtomis nuo parduotuvės „Centas“ išdaužto stiklo angos kraštų ir ant jo striukės bei bliuzono, vertino kaip neabejotinus jo kaltės įrodymus, tačiau tokias išvadas teismas padarė neatsižvelgdamas į kitą byloje dėl B. K. automobilio vagystės esančią specialisto išvadą. Vertinant jo parodymus teismas nurodė, kad jo versija apie stiklo mikrodalelių atsiradimą ant jo striukės yra neįtikėtina. Apelianto manymu, tokia formuluotė apkaltinamajame nuosprendyje nėra pakankamas jo kaltės motyvas, todėl buvo pažeistas BPK 305 str. 1 d. 1 p. Teismas visiškai nesiaiškino jo nurodytų aplinkybių, ar A. R. bute buvo dar viena ruda, panaši į jo odinė striukė ir kam ji priklausė, tačiau atmetė jo parodymus formaliai nurodęs, kad jie neįtikėtini. Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad jis negalėjo paaiškinti, kaip jo striukės pluošto dalelės galėjo atsirasti ant parduotuvės išdaužto stiklo. Apeliantas teigia, kad specialisto išvadai nesant kategoriškai galima daryti tik prielaidą, jog šios įvykio vietos apžiūros metu rastos mikrodalelės yra nuo jam priklausančios striukės, nes jo striukė nėra nei individuali, nei išskirtinė, todėl dalelės gali būti paliktos tiek nuo jo, tiek nuo bet kurios kitos rudos odinės striukės. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino nurodytų prieštaravimų, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Apelianto manymu, teismas tinkamai neišanalizavęs įrodymų ir tinkamai jų neįvertinęs, nelyginęs tarpusavyje, sąmoningai iš parodymų ir specialisto išvadų atrinkęs tik jį kaltinančius duomenis ir nekreipdamas dėmesio į jį teisinančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės. Todėl laikytina, jog Panevėžio m. apylinkės teismas buvo šališkas, su išankstine, neobjektyvia jo kaltumo nuostata byloje. Be to, teismas nenurodė jokių motyvų, kokiais įrodymais vadovaujantis jį pripažino kaltu pagal BK 187 str. 3 d. Iš teismo nuosprendžio neaišku, dėl kokių veiksmų atlikimo (objektyvinės veikos pusės), jis pripažintas kaltu padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., bei paskyrė teisingas bausmes už juos. Nors apeliantas ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, įvykio vietos, patalpų bei daiktų apžiūrų, kratos protokolų duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo M. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. sausio 13 d. apie 03.20 val. kaltinime nurodytu būdu buvo įsibrauta į kaltinime įvardintą parduotuvę ir iš ten pagrobti kaltinime nurodytieji daiktai. Nors M. B. neigia įsibrovęs į kaltinime nurodytas patalpas bei pagrobęs iš ten turtą ir sugadinęs ten buvusį tam tikrą turtą, tačiau tai patvirtina byloje esantys ir nuosprendyje aptarti duomenys. Įvykio vietos apžiūros metu rasti bei specialisto išvada konstatuoti dviejų skirtingų avalynių pėdsakai rodo ne vieno asmens dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad kaltinime nurodytoje parduotuvėje paimtas vienas mikrodalelių pavyzdys, kuriame sutinkamai su specialisto išvadomis (t. 2, 11-22 b.l.), rasta pavienių rudos odos dalelių ir pilkšvai rudos polimerinių dalelių, kurios vienodos su M. B. rudos striukės oda ir jos paviršiaus apsaugine polimerine medžiaga, todėl tikėtina, kad šios dalelės yra iš M. B. striukės; ant M. B. odinės striukės yra stiklo mikrodalelių; tikėtina, kad ant M. B. striukės rastos stiklo mikrodalelės yra iš parduotuvės CENTO administracinių durų stiklo; ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, paimtomis nuo parduotuvės išdaužto stiklo angos kraštų ir ant M. B. striukės ir bliuzono yra vienodų šviesiai geltonos spalvos porolono mikrodalelių. Netikėti specialisto išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes jas pateikė kompetetingi specialistai. Nuteistasis nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų apie ant jo rūbų rastų dalelių atitikimą įvykio vietoje rastoms, o teiginiai apie jo striukės buvusį kontaktą su A. R. bute buvusiais drabužiais nepaneigia jo paties dalyvavimo inkriminuotose nusikalstamose veikose - nei pats apeliantas, nei kitas nuteistasis A. R. neparodė, kad įvykio dieną M. B. lankantis pas A. R. bute ir ten išgerinėjant kuris nors iš ten buvusių asmenų būtų išėjęs ar kas nors dar būtų atėjęs, todėl, atsižvelgiant į įvykdytų nusikalstamų veiksmų laiką bei paties apelianto nurodomą išėjimo iš A. R. buto laiką, M. B. striukės mikrodalelių atsiradimas įvykio vietoje jo samprotaujamomis aplinkybėmis nebuvo įmanomas, jų atsiradimas įvykio vietoje buvo įmanomas tik pačiam M. B. dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme įsibraunant į parduotuvę CENTO.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis M. B. nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tinkamai kvalifikavo jo veikas. Skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir M. B. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas. Kadangi turto pagrobimas ir sugadinimas padaryti idealiąja sutaptimi, bendrais tyčiniais veiksmais siekiant vieningo tiklo, kaltę patvirtinantys įrodymai yra tie patys. Taigi apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliantas skunde teigia, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė teismo šališkumo principą, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apelianto, nei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas neleidžia konstatuoti teismo šališkumo principo pažeidimo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė