- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2VP-11226-650/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05143-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- UAB „Pro I. G.“
- Skolininkas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pro I. G.“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – antstolė E. R., skolininkė L. G., suinteresuotas asmuo M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja UAB „Pro I. G.“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad ½ skolininkės L. G. sutuoktinio M. G. piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
2. Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/20/00275 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. G. išieškotojui UAB „Por I. G.“. CPK 667 str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su M. G., nustatymo.
3. Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
4. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
5. Byloje nėra duomenų, kad L. G. ir M. G. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti turto dalį M. G. gaunamose piniginėse lėšose apskritai. Iš 2020-09-22 pasiūlymo dėl turto dalies nustatymo matyti, kad skolininkės sutuoktinis dirba UAB A(-) ir areštuotos skolininko gaunamos piniginės lėšos.
6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas iš dalies, t.y. apibrėžiant turtą, kuriame nustatytina skolininko turto dalis, ją nustatant skolininkės sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje, kitose su darbo santykiais susijusiose pajamose, bei kitokiose gaunamose pajamose ir išmokose. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Pro I. G.“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, yra ½ (pusė) sutuoktinio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, bei kitokių gaunamų pajamų ir išmokų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.