- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1663-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22625-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., G. B., R. Č.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., G. B., R. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės J. P. mirties, pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad santuokos metu buvo įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausė abiem sutuoktiniams. Po sutuoktinės mirties jis toliau prižiūrėjo šį butą, mokėjo mokesčius, jį tvarkė ir pan. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus. Paaiškino, kad santuokos metu įgytas butas buvo registruotas jo vardu, todėl jis nežinojo, kad reikia tvarkyti dokumentus dėl palikimo. Po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius, remontavo, dukros į turtą pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimais su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad jų tėvas ieškovas rūpinosi paveldėtu turtu, t. y. butu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas G. P. yra J. P. sutuoktinis. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjo vardu. Pagal Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. išduotą raštą matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame name, moka mokesčius.
LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.
Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo minėtas butas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau bute gyveno, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties jo sutuoktinis perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė J. P. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. P. turtą, nėra.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.