Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-2414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2-2414/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
V. V., J. V., A. V., Ž. V., R. U.
Atsakovas
P. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2414/2013Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V., J. V., A. V., Ž. V. ir R. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1472-265/2013 pagal ieškovų V. V., J. V., A. V., Ž. V. ir R. U. ieškinį atsakovams P. V. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų P. V. ir Lietuvos valstybės po 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 4 000 000,00 Lt, o ieškovas R. U. prašė priteisti iš atsakovo P. V. 4 800,70 Lt turtinės žalos atlyginimo. Žala patirta vaikams (ieškovams) netekus motinos L. V.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškinį, pareikštą atsakovui P. V., atsisakė priimti tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byla Nr. 1-168-380/2013, kurioje P. V. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus, yra pareikštas tapatus civilinis ieškinys įtariamajam P. V. Atsisakymą priimti ginčo ieškinį, teismas pagrindė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai V. V., J. V., A. V., Ž. V. ir R. U. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.

Atskirojo skundo argumentai: jie (ieškovai) 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą, kuriuo atsiėmė baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00101-13 pareikštą civilinį ieškinį P. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pateikiant šį pareiškimą dar nebuvo žinoma apie skundžiamos teismo nutarties priėmimą, bei nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų (ieškovų) ieškinį, pareikštą vienam iš atsakovų (P. V.) CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes tų pačių šalių ginčo ieškinys ir civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-380/2013, yra tapatūs, pareikšti tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Tapatūs ieškiniai gali būti tokie ieškiniai, kuriuose visiškai sutampa visi trys ieškinio elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustačius ieškinių tapatumą, pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir taip prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Jis (ieškovas) negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Paminėta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo ieškinio ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje tapatumą, tačiau iš teismo nutarties turinio nėra aišku kokių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą dėl ieškinių tapatumo. Motyvuose apsiribota formaliu pareiškimu, kad „P. V. baudžiamojoje byloje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pareikštas analogiškas ieškinys“, iš esmės netiriant ir nevertinant abiejų ieškinių turinio, pareikštų reikalavimų identiškumo, jų faktinio pagrindo. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir tuo iš esmės pažeidė procesinės teisės normas bei nepagrįstai užkirto ieškovų (apeliantų) galimybę įstatymų nustatyta tvarka ginti jų pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str., 327 str. 1 d. 2 p.), todėl ginčo ieškinio priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Atskirajame skunde apeliantai (ieškovai) nurodė, kad jie atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Šią faktinę aplinkybę grindė pareiškimu, 2013 m. rugsėjo 13 d. priimtu Klaipėdos apygardos teisme, tačiau teismo sprendimo dėl šio pareiškimo nepateikta. Apie teismo priimtą sprendimą nėra informacijos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje (CPK 179 str. 3 d.). Teismas sprendžia, kad apeliantų nurodyta nauja faktinė aplinkybė yra ginčui reikšminga, ir pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas ieškinio dalies priėmimo klausimą, privalo apeliantų nurodytas aplinkybes ištirti ir jas įvertinti (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigali. 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-41260) redakcija), apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos, darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai ieškiniu prašo priteisti 4 800,70 Lt turtinės ir 4 000 000 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad reikalaujamas turtinės žalos dydis neviršija 150 000 Lt, o reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo apygardos teismuose nenagrinėtini – tokie ieškiniai teismingi apylinkės teismui. Taigi Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio dalies priėmimo klausimą, turi įvertinti ne tik ieškinių tapatumo klausimą, bet ir spręsti dėl šios bylos teismingumo (CPK 26, 27 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. V., J. V., A. V., Ž. V. ir R. U. ieškinio atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolė Piškinaitė