- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 1N-79/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Pareiškėjas
- T. Ž., T.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
T. Ž. privataus kaltinimo tvarka teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorą K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Skunde T. Ž. nurodo, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-22-659/2013 protokole užfiksuota, kad K. G. viešoje vietoje, t. y. teisme, esant nemažai žmonių, tyčia ir kryptingai apšmeižė ir viešai įžeidė ją (T. Ž. ) tokiais žodžiais: „...charakterizuojama kaip asmuo linkęs daryti nusikalstamas veikas, <...> be to, pažymėtina, kad T. Ž. sistemingai rašo nepagrįstus ir klaidinančius skundus įvairioms institucijoms dėl policijos pareigūnų bei kitų valstybės pareigūnų veiklos, siekdama, kad būtų pradėti neteisėti baudžiamieji persekiojimai minėtų pareigūnų atžvilgiu“. Vėliau, siekiant kuo daugiau pažeminti, apšmeižti, apjuodinti ir įžeisti T. Ž. , K. G. viešai pareiškė, kad „siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, bei įvertinus tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė, T. Ž. skirtina su laisvės atėmimu <...> bausmė“. T. Ž. teigia, kad tokiais savo veiksmais K. G. tyčia viešai ją apšmeižė ir įžeidė. Jis siekia paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir padaryti T. Ž. kuo daugiau skriaudos, žalos, įbauginti, padaryti psichologinį spaudimą ir priversti liautis ginti savo pažeistas teises, nesikreipti su prašymais ir skundais į aukštesnes institucijas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad privataus kaltinimo bylų procesas K. G. atžvilgiu negali būti pradėtas dėl to, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnis įtvirtina prokurorų neliečiamumą, o šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro nusikalstamos veikos gali generalinis prokuroras.
Pareiškėja T. Ž. , nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prokurorui K. G. . Pareiškėjos teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo suinteresuotas ir nepagrįstai atmetė jos prašymą pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prokurorui K. G. . T. Ž. nurodo, kad prokuroras nėra išskirtinis asmuo, kuriam negali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas, o ji, kaip privatus kaltintojas, turi teisę kaltinti jį savo vardu, nesant jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos T. Ž. skundas atmestinas.
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Klaipėdos apygardos teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą, konstatavęs, kad privataus kaltinimo bylų procesas prieš prokurorą, kaip specialų subjektą, negali būti pradėtas.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada. Iš T. Ž. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo matyti, kad ši prašo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš K. G. , kaip prieš prokurorą, dėl jo frazių, pasakytų palaikant kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiama T. Ž. , t. y. darbo metu, atliekant savo tarnybines pareigas. Tokiu atveju, dėl galimai nusikalstamos K. G. , kaip prokuroro, nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu užtikrinamas prokuroro, kaip specialaus subjekto, turinčio valstybės pareigūno statusą, neliečiamumas.
Skundžiama nutartimi, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą, teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Viena iš šiame skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių yra profesinių pareigų vykdymas. BK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Taigi, nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėtų spręsti, ar vykdydamas savo profesines pareigas, pasisakydamas teisiamajame posėdyje, prokuroras K. G. viršijo įstatymų įgaliojimus.
Dėl to, kas išdėstyta aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagrįstai atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal T. Ž. skundą, naikinti ją pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos T. Ž. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.