Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1150-270/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
1-1150-270/2011
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02882-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1150-270/2011Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02882-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,

kaltinamajam A. B.

nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Promus.Lt“ apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. rugpjūčio 9 d. apie 1.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su A. S. metu, tyčia, pastarajam gulint lovoje, ant kojų uždėjo du fotelius, vėliau ant nugaros užmetė staliuką, po to tris kartus spyrė į nugarą ir vieną kartą spyrė į galvą, taip A. S. padarė stuburo krūtininio 7-o slankstelio suspaustinį lūžimą 1°, specialisto vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 141/11 (01), ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B. apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 49, 50, 53-54) ir parodė, kad A. S. jo buvęs kambariokas. Kartu nuomavosi dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tame bute gyveno trise, tačiau su A. S. gyveno dviese viename kambaryje. 2010 m. rugpjūčio 9 d. su A. S. susiginčijo dėl kambario tarkos ir susimušė. Kodėl A. S. užmėtė baldais paaiškinti negalėjo. Smūgiavo jam ir spyriais, ir ranka, daužė kojomis. Paskui Alfonsas tiesiog išėjo iš buto ir grįžo paryčiais. Iš buto išsikraustė jų prašymu, kai paskambino A. S. brolis ir pareikalavo išsikelti dėl jo veiksmų. Sutinka, kad sužalojo A. S., todėl sutinka atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą.

Nukentėjusysis A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 9,11) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, jog kaltinamasis A. B. jo buvęs draugas. Kartu su juo nuomavosi butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010 m. rugpjūčio 9 d. kilo konfliktas ne dėl tvarkos, o dėl to, kad atsisakė eiti su juo kartu gerti. Kai miegojo, jis priekaištavo, po to užmetė staliuką, trenkė su jo per nugarą. Atsikėlė, tarpusavyje pradėjo ginčitis. Jis spardė su kojomis, buvo tris smūgiai tiesiai, taip pat spardė ir rankomis. Tada išbėgo iš buto, o ryte dėl skausmo nugaroje nuėjo į polikliniką. Jam po poros dienų diagnozavo 7-o slankstelio lūžį. A. B. žadėjo kompensuoti gydimą, bet nekompensavo. Pasakė, jei bus kreiptasi į policiją, dar gaus. Vaistams išleido 100 Lt ir patyrė moralinę žalą, kurią vertina 5000 Lt. Tris mėnesius buvo nedarbingas. Šiuo metu darbingumas irgi mažas, nes negali sunkumų kilnoti, negali ilgai sėdėti, pasilenkus negali dirbti. Kadangi yra statybininkas labai sunku prisitaikyti. Su kaltinamuoju taikytis nesutinka.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 141/11(01) matyti, kad A. S. nustatyti kūno sužalojimai: stuburo krūtinkaulio 7-o slankstelio suspaudimas lūžimas 1°. Toks sužalojimas galėjo atsirasti dėl tiesioginio poveikio (smūgis į stuburą) arba netiesioginio poveikio (sunkaus svorio užkritimas ar užmetimas ant pečių, staigus liemens sulenkimas nušokus ar nukritus iš kokio tai aukščio ar panašiai). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 16-18).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, jog kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta apklausto teisme nukentėjusiojo A. S. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 141/11(01) bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunku nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas tyčinis, smurtinis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pareikšto civilinio ieškinio dydį, į tai, kad kaltinamasis atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasai su A. S. susijusias gydymo išlaidas, į A. B. asmenybę: 22 metų amžiaus, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 93), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 92), neteistas (b.l. 89), baustas administracine tvarka (b.l. 75-76). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios laisvės apribojimo bausmę sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms laisvės apribojimo laikotarpiu; būti namie nuo vakaro 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, lankymusi gydymo įstaigoje; iki 2012 m. sausio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 58-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Šioje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš A. B. prašė priteisti 100 Lt dydžio turtinės žalos ir 5000 Lt dydžio neturtinės žalos (b.l.12).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Jeigu nusikaltimo metu nukentėjusysis patiria fizinį skausmą (sutrikdoma sveikata), dvasinį ar kitokį emocinį sukrėtimą, pažeminimus ar kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), jam neabejotinai padaroma neturtinė žala. Byloje nukentėjusiajam A. S. buvo sutrikdyta sveikata, todėl jis įgijo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį savo ieškinyje nurodo pats.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalotas stuburo krūtinkaulio 7-o slankstelis, tuo neatimant galimybės, bet apribojant visaverčiai atlikti buities ir kitus darbus. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta A. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo motyvus - dėl susiklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių, į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nukentėjusiojo amžių - nusikaltimo padarymo metu - 21 metai amžiaus. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam A. S. atlygintina 5000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusiajam taip pat priteistina 100 Lt turtinės žalos, kurią jis įvardija kaip išlaidos gydymui. Nors nukentėjusysis nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų, tačiau tokio dydžio turtine žala nėra pagrindo abejoti, nes ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė 529.18 Lt civilinį ieškinį. Ieškinio duomenimis, dėl patirtų sužalojimų A. S. buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 529.18 Lt (b.l.38-39). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir jį atlygino, ką patvirtina byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2011 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 3S-4446, iš kurio matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasa atsisako pareikšto civilinio ieškinio Nr. 2706, nes kaltinamasis A. B. atlygino 529.18 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasai patirtą žalą dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo (b.l. 112). Kadangi Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl 529.18 Lt žalos atlyginimo atsisakė, todėl ieškinio klausimas nebesvarstytinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį:

1. be institucijos, prižiūrinčios laisvės apribojimo bausmę, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms laisvės apribojimo laikotarpiu,

2. būti namie nuo vakaro 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, lankymusi gydymo įstaigoje,

3. iki 2012 m. sausio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. B. A. S. naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei ir 100 Lt (šimtą litų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas