Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1237-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2A-1237-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
Atsakovas
M. D.
Trečiasis asmuo
Prienų rajono savivaldybės administracijai, A. Z. D.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1237-173/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja L.Radzevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVO S RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgitai Šiuparytei-Kekienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolantai Garmuvienei, atsakovės M. D. atstovei advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. D., tretiesiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, A. Z. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, perėmusi Kauno apskrities viršininko administracijos funkcijas, patikslintu ieškiniu (b.l. 2-4, b.l. 18-20, 144-146) prašė įpareigoti atsakovę M. D. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti: 1) savavališkai padidintą pavėsinę vienu metru rytų kryptimi (buvę išmatavimai 3,65 x 2,80 m, dabartiniai - 3,65 x 3,80 m), 2) pastatytą ažūrinę metalo kampuočio virbų tvorą su cokoliu (7 m ilgio, didžiausias aukštis nuo cokolio 1,35 m, cokolio aukštis nuo žemės paviršiaus 0,20 m, storis nuo 12 iki 15 cm), 3) įrengtą baseiną (išmatavimai 2,4 x 4,5 m, pamato storis 0,4 m), 4) pastatytas tris mūrines kolonas ant betoninių pamatų (išmatavimai 0,38 x 0,38 x 2,20 m), esančius V. Kudirkos g. 17, Prienuose, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškant iš jos patirtas išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tvorai su cokoliu, pavėsinei, baseinui bei kolonoms taikomi II-os grupės nesudėtingų statinių reikalavimai, pagal kuriuos nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos tarnautojas. Vietoj jų reikalingi tarnautojų raštiški pritarimai - spaudai, parašai, datos, įskaitant aiškinamąjį raštą. M. D. savavališkai, neturėdama apskrities viršininko, kaip žemės valdytojo, raštiško sutikimo pasistatė tvorą su cokoliu, pasididino pavėsinę, įsirengė baseiną bei neaiškios paskirties kolonas, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str. bei STR 1.01.07:2002 12.4.2 ir 12.4.3 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Laikė, jog savavališkos statybos aktas yra ydingas, nes seniai pastatytų statinių remontas niekieno interesų nepažeidžia. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ne dėl kiekvieno nukrypimo nuo statinio projekto yra taikomos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Nurodė, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o tik esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Ginčo statiniai (nepabaigtas nugriauti garažas, leidimas kurį nugriauti galioja iki 2010-09-27) paremontuota pavėsinė, stoginė ir tvora), esantys atsakovės naudojamame žemės sklype, negali būti laikomi pastatytais statiniais esmingai pažeidus statybos norminių aktų reikalavimus, todėl ieškinį laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodoma, jog Inspekcijos 2008 m. liepos 15 d. specialistai kartu su Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojais bei Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovais pakartotinai atliko patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklype, esančiame V. Kudirkos g. 17, kuriuo naudojasi M. D., pastatyti statiniai: 1) vietoje griaunamo garažo duobės ir neišardytų pamatų įrengtas baseinas (2,4 x 4,5 m, pamato storis 0,4 m, baseinas apdailintas lauko akmenimis); 2) ažūrinė metalo kampuočio virbų tvora su cokoliu (7 m ilgio, didžiausias aukštis nuo cokolio 1,35 m, cokolio aukštis nuo žemės paviršiaus 0,20 m, o toris - 12-15 cm). Nors atsakovė paaiškino, kad tvora pastatyta buvusios senos vielos tinklo tvoros vietoje ir pateikė fotonuotrauką, kurioje neužfiksuota tvoros cokolinė dalis, tačiau iš Z.A. D. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad minėta tvora pastatyta naujai, įrengiant jos cokolinę dalį šalia buvusios tvoros; 3) padidinta pavėsinė vienu metru rytų kryptimi (buvę išmatavimai 3,65 x 2,80 m, o dabartinai - 3,65 x 3,80 m), 4) prie ūkio pastatų 211/p ir 311/p vakarinės pusės ant betoninių pamatų pastatytos trys mūrinės kolonos (silikatinės plytos, 0,38 x 0,38 m, aukštis 2,20 m). Šiame patikrinimo akte ieškovė pasirašė ir su visomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis minėtame akte, sutiko. Taigi, apylinkės teismas neįvertino, jog atsakovė neturėdama žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, neturėdama žemės sklypo valdytojo (patikėtinio), Kauno apskrities viršininko raštiško sutikimo, neturėdama statinių supaprastinto projekto su tarnautojų raštiškais pritarimais, atliko savavališkas statybas, dėl ko jai turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 4.103 straipsnį teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, kai statyba yra neteisėta, kad savavališkos statybos padarinių šalinimą numato CK 4.103 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, kuris suteikia asmenims, kurių teisės ir interesai pažeidžiami, teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių pažeidimo ir reikalauti statytoją įpareigoti statinį nugriauti, tačiau kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų pagrindu. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numatė, kad Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant įstatymą ir kitus teisės aktus, vadovaujantis šios dalies pirmu punktu nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku, bei pagal 1 dalies trečią punktą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi buvo numatyta, kad Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vienais šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Šios įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo. Iš pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad CK 4.103 straipsnio nuostatos nenumatė ir nenumato institucijai pareigos įrodyti, kad institucijos teisės ar saugomi interesai savavališka statyba yra pažeidžiami, tą privalo daryti tik fiziniai ar kiti juridiniai asmenys, kurie neatlieka statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Tiek apskrities viršininko administraciją, kuri iki 2009-12-31 atliko statybos valstybinę priežiūrą, tiek Inspekciją CK 4.103 straipsnio 2 dalis priskiria prie įstatymais įgaliotų asmenų, kurie dėl 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, neįrodinėjant, kokios jų teisės ar saugomi interesai pažeidžiami. Savavališkos statybos aktas tai yra administracinis aktas, kurį asmenys, kurių teises šis aktas pažeidžia, gali ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju atsakovė neginčijo jai surašyto savavališkos statybos akto, taip pat neginčijo ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl darytina išvada, kad šie administraciniai aktai negali likti neįgyvendinti, juo labiau, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies formuluotė yra tokia, kad institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą į teismą kreipiasi dėl reikalavimo nevykdymo, bet ne dėl savavališkos statybos akto teisėtumo ar neteisėtumo. Taigi, šioje savavališkos statybos padarinių šalinimo proceso stadijoje, kai statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija yra pateikusi teismui procesinius dokumentus dėl reikalavimo nevykdymo, surašytas savavališkos statybos aktas ar reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebegali būti kvestionuojamas, juo labiau, kad nagrinėti priimtų administracinių aktų teisėtumą ir jų atitikimą galiojantiems teisės aktams yra ne bendros kompetencijos teismų teisė ar pareiga, bet administracinių teismų kompetencija. Dėl to darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas savavališkos statybos akto teisėtumą pažeidė CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl ginčo atveju Inspekcija neprivalėjo įrodinėti, kad savavališkos statybos aktas yra surašytas teisingai, ar kad atsakovė savavališkai pasistatė statinius, ar kad Inspekcijos teisės ar saugomi interesai yra pažeidžiami savavališka statyba, todėl, kad ginčo dalykas byloje yra reikalavimo nevykdymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog 2008 m. rugpjūčio 27d. savavališkos statybos aktas Nr. 11 (t.1. b.l. 11,28), kurį surašė ieškovas neatitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatų bei Aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 9,11, 16.1, 21 punktus reikalavimų, todėl teismas pagrįstai savo sprendime nurodė, kad tokio akto pagrindu negalima konstatuoti savavališkos statybos fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2004m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 3 punkte teismams yra nurodyta, kad turėtų būti nepripažįstami įrodymais dokumentai, valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti, pažeidžiant šiems dokumentams keliamus formos reikalavimus. Šio nutarimo 6.2 punkte yra aiškiai nurodoma, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Dėl to, atsakovės nuomone, apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Šalies argumentai

Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi nebegaliojančiais įstatymais, t.y. nesivadovavo CK 4.103str. bei Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28str. įtvirtintomis normomis, kuriose, apelianto nuomone, savavališkos statybos atveju statytojui turi būti taikoma tik viena sankcija - savavališkų statinių nugriovimas. Apeliantas pats netinkamai aiškina šį Civilinio kodekso straipsnį, kuriuo jis rėmėsi pareikšdamas ieškinį dėl neva savavališkų statinių nugriovimo. CK 4.103str. 3dalyje (2006 m. spalio 17d. įstatymo Nr. X-858 redakcija), reglamentuojančioje teismo teises, sprendžiant dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, yra nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti nustatytą statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką netgi ne dėl kiekvieno nukrypimo nuo statinio projekto yra taikomos CK 4.103str. 3 dalyje numatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl ginčo statinių(pavėsinės, ažūrinės metalo kampuočio virbalų tvoros su cokoliu, įrengto baseino, trijų mūrinių kolonų ant betoninių pamatų) statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu.

Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. rugsėjo 10 d. nurodė, kad nuvykus į vietą V. Kudirkos g. 17, Prienų m., Prienų rajono savivaldybėje, ir patikrinius bei surinkus informaciją buvo nustatyta, kad pastatui 4G1P(II gr. nesudėtingas statinys unikalus Nr. 69/972-0014-04-5, 2007 m. rugsėjo 27 d. išduotas leidimas nugriauti statinį Nr. L-92, statinio savininkė-M. D.. M. D. namų valdoje savavališka statyba nenustatyta(b. l. 115, t.1).

Statinių, esančių V. Kudirkos g.17, Prienuose, 2008 m. liepos 15 d. patikrinimo aktu nustatyta: 1) Garažas 4G1/p, kurio užstatymo plotas 34 kv.m., dalinai nugriautas. Liko nenugriauta siena rytinėje dalyje ir pamatai. Jų vietoje ir garažo duobėje įrengtas dekoratyvinis vandens baseinas 2,4x4,5 m., apdailintas lauko akmenimis. Garažas griaunamas pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007 m. rugsėjo 27 d. išduotą leidimą statinį griauti Nr. L-92, kuris galioja iki 2010 m. rugsėjo 27 d.; 2) 2007 m. rugsėjo mėnesį vietoje vielos tinklo, kuris buvo surūdijęs ir metalinių stulpų, ant esamų pamatų įrengta 1, 35 m aukščio metalinė ažūrinė metalo kampuočio tvora. Tvoros ilgis-apie 7 m, vienu galu remiasi į kaimyniniame sklype esantį ūkinį pastatą; 3) Pavėsinė prie gyvenamojo namo (6J 1/ž, 3,65x 2, 80m)yra teisiškai registruota.Tikrinimo metu rasta, kad ji prailginta 1 metru, dabar jos išmatavimai-3, 60 x 3,8 m; 4)Žemės sklypo V. Kudirkos g. 17, Prienuose, tikslios ribos nenustatytos, nes dėl jų vyksta teisminiai ginčai su kaimyne Z. A. D.. Žemės klypo nuosavybės ir nuomos dokumentai nesutvarkyti; 5) Prie ūkinio pastato įrengtos, nenustatyta kada, trys 38 x38 cm kolonos ant stulpinių pamatų, kurių aukštis-2, 20 cm, baltų silikatinių plytų(b. l.7, t.7). Šio akto pagrindu 2008 m. rugpjūčio 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-1/2008-PR(b. l. 11, t.1). Kauno apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-530 pareikalavo, M. D. savo lėšomis iki 2008 m. rugsėjo 27 d. likviduotų savavališkos statybos padarinius-nugriautų savavališkai pastatytą pavėsinę, tvorą, baseiną ir kolonas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ginčo objektai yra pastatyti laike tarp 2007 m. rugsėjo 10 d. ir 2008 m. liepos 15 d., todėl ginčo santykiams taikytina 2006 m. spalio 17 d. CK 4. 103 straipsnio redakcija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad visi patikrinimai atsakovės M. D. namų valdoje atlikti tiriant Z. A. D., gyv. V. Kudirkos g. 17, Prienuose, prašymus(skundus). Ji Prienų rajono savivaldybės administracijai skirtame prašyme nurodžiusi, kad atsakovė M. D., savavališkai statydama statinius jos naudojamame sklype elgiasi neteisėtai, nesilaiko įstatymu nustatytos tvarkos(b. l. 126. t.1). Tai reiškia, kad ieškovas siekia apginti trečiojo asmens Z. A. D. teises.Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl šio straipsnio 1 dalyje įvardintų pažeidimų. Pagal CK 4. 103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendimus ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio(jo dalis) pažeidžiamos teisės ir teisėti interesai(CPK 178 straipsnis). Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Tretysis asmuo parengiamajame teismo posėdyje parodė, kad atsakovės tvora pastatyta pažeidžiant jos sklypo ribas, atsakovė pastatė pavėsinių, yra trys baseinukai. Lyjant užsemia baseinukus, todėl jos garažas būna pilnas vandens. Nuo pavėsinės stogo lietaus vanduo bėga į jos sklypą.(b. l. 102, t.1). Šių aplinkybių nei ieškovas, nei tretysis asmuo Z. A. D. neįrodė, tarp atsakovės ir trečiojo asmens vyksta ginčai dėl žemės sklypų ribų.

Savavališkos statybos aktas yra ydingas.

Ginčo atsiradimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinti Statybos techniniai reglamentai STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1. 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai. Šie reglamentai negalioja nuo 2010 m. spalio 1 d.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodęs, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi(tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo bendrų pastabų 1 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne privačiame žemės sklype, taikomi II nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, be to, reikalingas žemės savininko (valdytojo) raštiškas sutikimas. Atsakovės pastatytiems statiniams turi būti taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai dar ir dėl to, kad statyba buvo vykdoma mieste. Nesudėtingų statinių sąraše nurodyta, kad pavėsinė, stoginę, prieangis(atskiras pastatas ar priestatas prie gyvenamojo namo), ne aukštesnis kaip 3, 0m ir kurių kiekvieno užimamas plotas ne didesnis kaip 10 kv.m.(1.2.1 punktas). Savavališkos statybos akte nurodyta, kad padidinta pavėsinė 6I1ž rytų kryptimi 1 metru, buvę išmatavimai 3,65 x 2, 80(10,22 kv. m.), dabartiniai- 3, 65 x 3, 80(13, 87 kv. m.). Pavėsinės aukštis nenurodytas. Ši pavėsinė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog tai yra kiemo statinys. Iš išdėstyto matyti, kad iki pavėsinės padidinimo ji užėmė 10, 22 kv. m. žemės plotą, o po padidinimo-13, 87 kv.m žemės plotą. Tai reiškia, kad pavėsinė nėra savavališka statyba, kadangi iki padidinimo vienu metru ji jau užėmė didesnį kaip 10 kv. m. žemės plotą, o jo jos aukštis nežinomas.

Savavališkos statybos akte nurodoma, kad atsakovė savavališkai įrengė baseiną, kurio matmenys yra 2, 4 x 4, 5, pamatai 0, 4 m storio, baseinas apdailintas lauko akmenimis(b. l. 11, t.1). Bet statinių, esančių V. Kudirkos g. 17, Prienuose, patikrinimo vietoje akte fiksuota, kad garažo duobėje įrengtas dekoratyvinis vandens baseinas. Ir tretysis asmuo Z. A. D. parodė, kad atsakovė įrengusi tris baseinukus. Dekoratyvinis baseinas nepatenka į Nesudėtingų statinių sąrašą, todėl nepagrįstai ieškovas nurodo, kad dekoratyvinis baseinas yra savavališka statyba.

Atsakovės pastatyta ažūrinė metalo kampuočio virbų tvora yra nesudėtingas inžinerinis statinys(1.2.2 punktas). Ieškovo teigimu, ji pastatyta be žemės savininko sutikimo. Kaip ir buvo minėta CK 4. 103 straipsnio 3 dalimi nustatytos sankcijos taikomos tik esant esminiams suinteresuoto asmens teisių pažeidimams. Atsakovė, pastatydama ažūrinę tvorą be žemės valdytojo sutikimo esminių suinteresuoto asmens teisių nepažeidė.

Trys mūrinės kolonos, kurios pastatytos prie ūkinio pastato nepatenka į nesudėtingų statinių sąrašą, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės teisingai išspręstai bylai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuta r i a:

apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas