Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Gintarui Miknai ir advokatui Romui Jonuškai, atsakovo atstovėms Živilei Gasiulienei ir Kristinai Krivičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Ginmika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nurodė, kad nepalaiko reikalavimo sumažinti patvirtintą mokėtiną sumą iki 6 360,80 Eur, prašo teismo panaikinti Departamento 2015-02-04 sprendimo Nr. VR-17.5-22 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta mokėtina 12 721,00 Eur suma už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento 2015-02-04 sprendimo Nr. VR-17.5-22 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria patvirtinta UAB ,,Ginmika“ mokėtina 12 721,00 Eur suma už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Mokesčių kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė atliko UAB „Ginmika“ planinį specifinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobiliųjų taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2010-2013 metus ir 2014-12-22 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-213 nustatė, kad bendrovė išleido į vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios pakuotės 2010-2013 m. ir iki nustatytų terminų nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis deklaracijų už 2010-2013 metus ir nuslėpė (nedeklaravo) išleistos į vidaus rinką pakuotės per 2010 - 2013 m., tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 str. 2 dalį ir 8 str. 4 dalį (b. l. 37–38).

Bendrovės atstovas 2014-12-22 pateikė rašytines pastabas dėl 2014-12-22 patikrinimo akto Nr. VR-17.7-213, nurodė, kad su pateiktomis išvadomis nesutinka, paaiškino, kad 2014-12-05 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 211 inspektorė įvertino, kad UAB ,,Ginmika“ turi sudarytą prekinių vienetų pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašą bei vykdo pakuotės apskaitą, tačiau patikrinimo akte Nr. VR-17.7-213 padaro priešingą išvadą (konstatuoja nuslėpimo faktą), be to inspektorė priimdama sprendimus vadovavosi išimtinai įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis (b. l. 110).

Departamentas išnagrinėjo rašytines pastabas ir 2015-01-30 raštu Nr. (38-17)VR-1.7-173 paaiškino, kad ekonominė bauda už nuslėptą, t. y. nedeklaruotą pakuočių kiekį sumai 43 925,44 Lt/12 721 Eur apskaičiavo, įvertinęs patikrinimo metu UAB „Ginmika“ buhalterės pateiktus apmokestinamųjų pakuočių apskaitos dokumentus. Nurodė, kad UAB „Ginmika“ atstovas Departamentui pateiktame rašte neginčija patikrinimo metu pateiktų duomenų teisingumo, kurių pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu (b. l. 112).

Departamentas 2015-02-04 sprendimu Nr. VR-17.5-22 patvirtino 2014-12-22 patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-213 ir nurodė bendrovei sumokėti 12 721 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (b. l. 36).

Pareiškėja neginčija patikrinimo metu pateiktų duomenų teisingumo, kurių pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, tačiau nesutinka, kad patikrinimo akte ir sprendime nedeklaruotas pakuotės kiekis traktuojamas kaip nuslėptas. Savo poziciją grindžia aplinkybe, kad mokestis paskaičiuotas didesniu tarifu už medinę pakuotę, kurią išveža energijai gauti, todėl aplinkos neteršia, bet prisideda prie Lietuvoje vykdomos politikos, perorientuojant energijos gamybą nuo dujų prie biokuro.

MUATĮ 1 str. 2 d. nustatyta, jog mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė. MUATĮ 3 str. 3 p. nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra įstatymo 4 priedėlyje nurodyti gaminiai. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 str. 3 d.). Apmokestinamųjų gaminių apskaitą kontroliuoja ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą tikrina Aplinkos ministerija (MUATĮ 9 str. 1 d.). Nustačius, kad fiziniai ar juridiniai asmenys nedeklaravo tam tikro importuotų ar pagamintų apmokestinamųjų gaminių kiekio, t. y. jį nuslėpė, mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas taikant didesnį tarifą, - nuslėptą kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto MUATĮ 4 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 str. 4 d. 3 p.). Pagal MUATĮ 10 str. 4 d., nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.

Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai apmokestinamojo gaminio kiekis nežinomas (nedeklaruotas, (nuslepiamas)), mokestis už aplinkos teršimą šiuo gaminiu mokamas taikant didesnį tarifą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-928/2005).

Minėta, jog pareiškėja neginčija fakto, kad išleido į vidaus rinką apmokestinamos pakuotės 2010-2013 m. ir nesumokėjo nustatyto dydžio mokesčio, tačiau pareiškėja skundo argumentais nesutinka su Departamento išvada, kad bendrovė nuslėpė išleistos į vidaus rinką pakuotės per 2010-2013 m. kiekį. Pareiškėjos teigimu, priešingai nei Departamento daroma išvada, patikrinimo metu ji pateikė Departamentui visus reikalaujamus duomenis apie pakuotės kiekius, pakuotės kiekių nenuslėpė, duomenų neklastojo, visus kiekius apskaitė ir pateikė tikrintojui, o tai reiškia, kad bendrovė nesiekė nuslėpti deklaruotinų apmokestinamosios pakuotės kiekių ir taip išvengti mokestinės prievolės valstybei. Pareiškėjos teigimu, pakuotė, kuriai apskaičiuota mokėtina suma, yra medinė ir panaudojama aplinkos neteršiančiai energijai gauti, todėl Departamentui nebuvo pagrindo, esamoje situacijoje, apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia būti atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą pagal MUATĮ 5 str. 6 d.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja nedeklaravo už 2010-2013 metus į vidaus rinką išleistą apmokestinamąją pakuotę už 12 721 Eur. Departamentas, konstatavęs MUATĮ 7 str. 2 d. ir 8 str. 4 d. pažeidimą (apmokestinamųjų gaminių kiekiai nebuvo deklaruoti), apskaičiuodamas už šiuos konkrečius nedeklaruotus gaminius mokėtiną mokestį, kurio pareiškėja nebuvo sumokėjusi, vadovaudamasis MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punktu, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį taikydamas didesnį tarifą. Pabrėžtina, jog mokestis skaičiuojamas didesniu tarifu būtent dėl to, kad pirmiau nurodyti apmokestinamųjų gaminių kiekiai buvo nuslėpti (nedeklaruoti).

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos yra reglamentuotos MUATĮ 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Norėdami pasinaudoti mokesčio lengvata nustatyta MUATĮ 6 dalyje gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius pakuotės atliekų perdirbimą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pareiškėja nei Departamentui, nei teismui dokumentų, patvirtinančių mokesčio lengvatos taikymą, nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Departamentas, apskaičiuodamas mokestį didesniu tarifu už pareiškėjos nedeklaruotus konkrečius gaminius, t. y. už nuslėptą taršą apmokestinamųjų gaminių pakuotėmis, už 2010-2013 metus, privalėjo vadovautis MUATĮ 5 straipsnio 6 dalimi ir atleisti pareiškėją nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad naikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento 2015-02-04 sprendimo Nr. VR-17.5-22 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta mokėtina 12 721,00 Eur suma už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos UAB ,,Ginmika“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.