- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-373-175/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo 2014-11-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-08 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad minėti sprendimai yra priimti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl juos naikinti pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Nuteistojo nuomone, tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetencijoje yra spręsti klausimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o administracijos funkcijos yra gavus tokį prašymą jį ir socialinio tyrimo išvadą perduoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Pats teismas nurodo, kad jokia teisės norma nedraudžia nuteistajam asmeniui kreiptis į komisiją su prašymu. Teismo nurodyto teisinio prasmingumo principo nei BVK, nei teisės teorija nenumato, todėl juo vadovautis negalima. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas savo sprendimus turi priimti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. Teismas savo nutartį pagrindė prielaidomis nurodydamas, kad komisija negalės priimti jokio kito sprendimo, kaip tik atmesti prašymą taikyti lygtinį paleidimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad komisija priims būtent tokį sprendimą. Be to, teismas šiuo atveju net neanalizavo, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, ar ne. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad teisės pateikti prašymą lygtinio paleidimo komisijai ribojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų. BVK 158 str. numato atvejus, kada lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas.
Nuteistasis R. K. Vilniaus apygardos teismo 1998-06-15 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 str. 2 p., 7 p., 12 p., 235 str., 278 str. 2 d. laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2003-09-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš BK 105 str. 2 p. 7 p. 12 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 5 p., 11 p., iš BK 235 str. į BK 258 str. 2 d., iš BK 278 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Priešingai, negu skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė, kad priimti nuteistojo prašymą ir teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo nebuvo teisėto pagrindo, todėl toks prašymas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai. BVK 158 str. 3 p. imperatyviai nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. R. K. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, todėl lygtinio paleidimo institutas jo atžvilgiu iš viso negali būti taikomas.
Nepagrįstai nuteistasis skunde nurodo, kad jo teisė teikti prašymą lygtinio paleidimo komisijai yra nepagrįstai ir neteisėtai ribojama. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. savo teise teikti prašymus pasinaudojo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijai pateikė prašymą svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo, toks prašymas buvo išnagrinėtas ir nutarta jo netenkinti. Administracijos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir pripažinta, kad procesinių pažeidimų padaryta nebuvo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad sprendimas nepriimti nuteistojo prašymo dėl jo svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo pateikimo tvarka, kuria pataisos įstaigos administracija turi vadovautis. Šių taisyklių 325² p. nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija priima šių taisyklių 325¹ p. nurodytus nuteistųjų prašymus likus vienam mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. nustatytą terminą. Pagal BVK 158 str. 3 p. nuteistojo R. K. lygtinis paleidimas nėra galimas nepriklausomai nuo to, kokią paskirtos bausmės dalį jis yra atlikęs, todėl pataisos namų administracija neturėjo pareigos nuteistojo prašymą priimti ir rengti dokumentus jo svarstymui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Paminėtos aplinkybės buvo nurodytos tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo raštuose. Nuteistasis šiuo atveju neteisus teigdamas, kad tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija gali nuspręsti, ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ar ne. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija svarsto klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tokiu atveju, kai nuteistasis turi teisę į lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str. Šiuo atveju nuteistasis R. K. teisės į lygtinį paleidimą pagal BVK 158 str. iš viso neturi, kadangi, kaip minėta, pagal šio straipsnio 3 p., iki gyvos galvos nuteisti asmenys negali būti paleidžiami lygtinai, todėl jo prašymas spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant nustatyto teisinio reguliavimo, atmestas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d.1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.