- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-452-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Skolininkas
- G. T.
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-452-265/2010
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos
32.5; 122.3; 128.17.
NUTARTIS
2010 m. sausio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės G. T. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės G. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto daikto savininkės. Nurodė, kad skolininkė nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-10-24 kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/27L, laiku nemokėjo įmokų, todėl bankas 2009-10-14 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, apie tai 2009-09-29 registruotu laišku informavo skolininkę. Prašė teismo areštuoti skolininkei ir įkeisto turto savininkei priklausantį ir bankui įkeistą turtą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo skolininkei ir įkeisto daikto savininkei G. T. nuosavybės teise priklausančius daiktus: 534/1067 dalis 0,1067 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti butą (baigtumas 65 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, bei pavedė jai saugoti įkeistą daiktą. Teismas nurodė, kad kaip nurodyta 2007-11-08 hipotekos lakšto Nr. 8342, kodas 03120070015960, 8 punkte, skolininkei pažeidus kredito sutarties sąlygas, kreditorius gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė G. T. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutartį. Teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skolininkė vykdė ne visus savo įsipareigojimus bankui dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, dėl pasaulinės ekonominės krizės, bei 2009-05-25 raštu informavo banką, kaip to reikalauja kreditavimo sutarties 16.2 punktas, tačiau bankas iki šiol nepateikė jokio atsakymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bankas 2009-11-18 kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi skolą sudarė 174 855,74 EUR. Apeliantė neginčija skolos, tačiau nepagrįstai remiasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis kaip pagrindu ją atleisti nuo kredito sutarties vykdymo, bei neteisėtu sutarties nutraukimu, kadangi ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Taip pat apeliantės pateikto 2009-05-25 paaiškinimo nagrinėjimas neturėjo įtakos kreditoriaus teisei priimti sprendimą nutraukti kredito sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-11-23 kreditorius pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš G. T. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 42?43). Teismo 2009-11-24 nutartimi arešuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 62?63). Skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įspėjimas, teismo 2009-11-24 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2009-12-01 (b. l. 70).
Apeliantė teigia, kad teismas priverstinį skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, taip pat pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Hipoteka - tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.
Bylos duomenimis skolininkas tinkamai neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokėjo laiku įmokų pagal sutartį, todėl hipotekos kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ir įkeisto turto savininkė įsipareigojimus bankui būtų įvykdžiusi, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo, areštavęs įkeistą daiktą bei įspėjęs skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.
Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkė manydama, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutarties paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.