- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 1-271-543/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2019 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
2) 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus;
2019 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus;
3) 2019 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
4) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus;
5) 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2020 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiais, 2019 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2020 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pritaikius BK 641 straipsnį, 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi subendrinta bausme, prie nutartimi subendrintos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį; šiuo metu atliekantis bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. M. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, 2019 m. rugpjūčio 9 d. 09.41 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudojant mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskambinus nukentėjusiajai S. M. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs Butų ūkio darbuotoju ir pranešęs, kad ji mokesčius sumokėjo padirbtais pinigais ir, kad atvyks policijos pareigūnas paimti patikrinimui likusių pinigų, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklaidinus S. M., kaltinamasis E. M., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 10.20 val. atvyko į S. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir iš nukentėjusiosios paėmė apgaulės būdu išviliotus 655 eurus, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – S. M. priklausančius 655 eurus, tuo nukentėjusiajai S. M. padarydamas 655 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį į jo mobilųjį telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris neprisistatė, bet nurodė, kad Alytaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Jam sutikus, susitarė, kad nuvažiuos į Alytų paimti pinigus. Jis sutiko ir laukė tikslesnių nurodymų. Iki įvykio tas pats asmuo dar kelis kartus jam skambino ir teiravosi, ar jis nepersigalvojo. Prisimena, kad visą laiką skambino iš to pačio numerio, bet koks tiksliai tai buvo numeris, nepamena. Iš vakaro, prieš įvykį jam paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad ryte jis turi nuvykti į Alytų. Vyko savo automobiliu. Važiuojant į Alytų, jam dar kartą paskambino tas pats asmuo ir pasakė adresą, kurį suvedė į navigaciją. Nuvykęs į vietą, automobilį paliko stovėjimo aikštelėje netoli nurodyto namo. Išlipęs iš automobilio, nuolat kalbėjo telefonu su asmeniu, kuris jam vis duodavo nurodymus, ir laukė, kada jam reiks užeiti į butą. Kalbėdamas telefonu ir laukdamas rūkė, greičiausiai cigaretę Winston. Nuorūką numetė ant žemės. Sulaukęs nurodymo eiti į butą, užlipo į antrą aukštą. Jam buvo pasakyta, kad priėjęs prie buto durų, paskambintų į duris ir kai jį įleis į butą, prieitų prie laidinio telefono. Paskambino į buto duris, duris atidarė senyvo amžiaus moteris, įsileido jį į vidų. Jis pasisveikino, prie ausies laikė telefoną ir kalbėjo su asmeniu, kuris davė nurodymus. Priėjo prie laidinio telefono, paėmė telefono ragelį. Telefonu kalbėjo jau kitas asmuo, kuris pasakė, kad tuoj atneš pinigus ir paduos. Bute dar buvo senyvo amžiaus vyras. Netrukus moteris atnešė pinigus ir padėjo ant stalo. Visą laiką jis bendravo telefonu su asmeniu, kuris jam nurodydavo, ką reikės daryti. Minėtas asmuo paklausė, ar jau atnešė pinigus, ir kai jis pasakė, kad mato pinigus, jie padėti ant stalo, tada jam liepė pasakyti, kad buto gyventojai atneštų savo dokumentus. Kai jie abu išėjo dokumentų, tada jam telefonu liepė paimt pinigus ir ramiai išeiti. Jis tą ir padarė, paėmė pinigus ir ramiai išėjo pro duris. Tuomet sėdo į automobilį ir išvažiavo. Visa tai darydamas suprato, kad paimtus pinigus kažkam turės perduoti ir už atliktą darbą pusė sumos liks jam. Jam pažadėjo vėliau paskambinti ir pasakyti, kaip ir kokiu būdu turės perduoti pinigus, tačiau jis skambučio nesulaukė, jam niekas nepaskambino. Dabar tikslios pinigų sumos neprisimena, bet tikrai buvo daugiau nei 600 eurų. Kadangi vis nesulaukė skambučio, kam perduoti pinigus, juos leido savo reikmėms. Tą dieną buvo apsirengęs mėlynais džinsais, tamsia striuke, dėvėjo juodą sportinę kepurę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad 1500 eurų yra per didelė suma neturtinei žalai atlyginti, visiškai sutinka atlyginti 655 Eur turtinę žalą.
Kaltinamajam E. M. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. protokolo pareiškimo matyti, kad S. M. tą pačią dieną kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2019-08-09 apie 10.00 val. į namuose esantį laidinį telefoną, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino vyras, kuris prisistatė darbuotoju iš „Butų ūkio” ir pasakė, kad už mokesčius ji sumokėjo padirbtais pinigais, vietos, kur tai padarė ir kokia suma tai buvo, asmuo neįvardijo. Nurodė, kad pas ją atvyks kitas darbuotojas paimti patikrinimui likusių pinigų. Ji sutiko ir atidavė patikrinimui 655 eurus atvykusiam nepažįstamam vyriškiui (1 t., b. l. 1-4).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2019-08-09 apie 10.00 val. į namuose esantį laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė darbuotoju iš „Butų ūkio”, pasakė, kad ji už mokesčius sumokėjusi padirbtais pinigais ir, kad atvyks policijos pareigūnas paimti patikrinimui likusių pinigų. Apie 10.20 val. į duris paskambino jaunuolis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė parodyti turimus pinigus namuose, kad jis galėtų patikrinti, kurie pinigai yra netikri. Ji pasitikėjo ir patikėjo asmeniu, kad jis yra iš policijos ir nuėjo į kitą kambarį paimti pinigų, tuo metu galimas pareigūnas laukė kitame kambaryje, kol ji atneš pinigus. Namuose tuo metu buvo ir jos sutuoktinis P. M., kuris stovėjo koridoriuje. Sugrįžusi atnešė 655 eurus, kuriuos padėjo ant stalo kampo. Kai pinigai buvo padėti ant stalo, vyriškis jų paprašė atnešti asmens dokumentus, todėl jie išėjo į kitą kambarį pasiimti dokumentų ir paliko nepažįstamą vyriškį vieną kambaryje su pinigais. Jai nuėjus į kitą kambarį ir paėmus asmens dokumentą, pastebėjo iš kambario išbėgantį asmenį, bet nesuprato, kas atsitiko. Grįžusi į kambarį, kuriame buvo palikusi nepažįstamą asmenį su pinigais, pinigų ant stalo neberado. Ji pagalvojo, kad vyriškis išėjo į kiemą, į automobilį patikrinti pinigų, bet jai išėjus į lauką, kieme nematė nei minėto vyro, nei automobilio. Tada ji suprato, kad tai buvo sukčiai, kurie iš jos išviliojo 655 eurus, todėl apsiverkusi paskambino savo sūnui, papasakojo visą situaciją, kuris iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 119-121, 123-125).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad S. M. yra jo sutuoktinė, jie gyvename kartu. 2019-08-09 apie 10 val. į jų laidinį telefoną paskambino vyriškis ir prisistatęs darbuotoju iš „Butų ūkio” nurodė, kad jie už mokesčius sumokėjo netikrais pinigais. Tas asmuo pasakė, kad greitu metu atvažiuos policijos pareigūnas ir paims patikrinti grynuosius pinigus, kuriuos laiko namuose. Jam kalbant telefonu, jokių įtarimų nekilo. Paskambinęs asmuo jo gyvenamosios vietos adreso neklausė, daugiau apie jį duomenų jokių neklausinėjo. Po šio skambučio praėjus maždaug 4-5 minutėms, į duris kažkas paskambino. Atidaręs duris jis pamatė, kad už durų stovi vyriškis, kuris mūvėjo pilkomis kelnėmis, dėvėjo juodos spalvos švarkelį, per petį buvo užsidėjęs rankinę, dėvėjo pilkos spalvos kepurę su snapeliu. Kai jis atidarė duris, laiptinėje buvęs vyriškis greitai pašvietė į jį kažkokia šviesa ir prisistatė, kad yra policijos pareigūnas, pasakė, kad atėjo paimti pinigų. Jis vyriškį įsileido į namus ir su juo tuomet pradėjo bendrauti jo sutuoktinė, nusivedė jį į svečių kambarį. Tuo metu, kai jo sutuoktinė su juo bendravo svečių kambaryje, jis stovėjo koridoriuje. Kol jis stovėjo koridoriuje, jo sutuoktinė iš miegamojo atnešė turėtus grynuosius pinigus ir juos padėjo ant stalo. Tuomet vyriškis pareikalavo jų abiejų asmens tapatybės dokumentų, todėl jis kartu su sutuoktine nuėjo ieškoti savo dokumentų. Jam beieškant dokumento, jo sutuoktinė pasakė, kad tas asmuo dingo, jo bute nebėra. Jo sutuoktinė greitai išbėgo į lauką, tačiau jokių žmonių aplinkui nebuvo. Grįžusi namo, jo sutuoktinė paskambino sūnui A. M., o jis paskambino policijai. Išvykus policijos pareigūnams, iš gretimo namo atėjo kaimynas, jiems jis parodė nuotrauką, padarytą iš vaizdo stebėjimo kameros. Šioje nuotraukoje jis iš karto atpažino asmenį, kuris juos apvogė (1 t., b. l. 146-148).
Iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė du vaizdo įrašus ir dvi nuotraukas (1 t., b. l. 52-53).
2019-08-14 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos dvi vaizdo medžiagos, kuriose nufilmuota prie (duomenys neskelbtini) namų automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmojoje vaizdo medžiagoje matyti asmuo, mūvintis šviesiomis kelnėmis, dėvintis tamsios spalvos megztinį, šviesios spalvos kepurę su snapeliu, 00:06 matyti, kad asmuo rankoje laiko tamsios spalvos piniginę, avi juodos spalvos batelius, per petį užsidėjęs tamsios spalvos vyrišką rankinę. Jis rūko, galimai kalba telefonu. Vaizdo įraše matyti, kaip jis užsideda akinius nuo saulės. Vaizdo įrašo 01:07 laiku matyti, kad minėtas asmuo numeta cigaretės nuorūką ir pradeda judėti link tunelio, skiriančio du namus, vaizdo įrašo 01:29 laiku asmuo kalba telefonu, eina link tunelio ir dingsta iš kameros stebėjimo zonos. Vaizdo medžiagos 02:43 laiku matyti, kad minėtas asmuo kalbėdamas telefonu išeina iš tunelio, eina automobilių stovėjimo aikštele link Šaltinių mokyklos, iš asmens galinės kelnių kišenės matyti baltos spalvos galimai guminė pirštinė. Antrojoje vaizdo medžiagoje matyti, kad pirmajame vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis 01:41 kalbėdamas telefonu įeina į pirmąją gyvenamojo namo laiptinę, 02:02 išeina iš laiptinės ir stovi prie suolelio toliau bendrauja telefonu, 02:41 dingsta iš filmavimo zonos, o 03:13 vėl įeina į pirmąją namo laiptinę; 05:53 matyti, kad asmuo išeina iš laiptinės, vis dar kalba telefonu, išeina iš filmavimo zonos ir daugiau į filmavimo perimetrą negrįžta. Pastabose dėl protokolo nurodyta, kad šviesios spalvos kelnės - galimai šviesiai pilkos spalvos, o šviesios spalvos kepurė - galimai mėlynai - pilkos spalvos (1 t., b. l. 55-66).
Iš 2019-08-14 aplinkraščio teritorinėms policijos įstaigoms (1 t., b. l. 67-70) dėl asmens atpažinimo ir 2019-10-01 pareigūnės I. P. elektroninio laiško matyti, kad minėta pareigūnė iš pateiktos informacijos atpažino nuotraukose/vaizdo įraše užfiksuotą vyrą, nurodydama, kad tai E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71).
Iš 2019-08-20 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio AB „TELIA“ išankstinio apmokėjimo „Ežys“ SIM kortelei analizę matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-08-05 23:59:59 val. iki 2019-08-19 23:59:59 val. buvo naudojamas telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nukentėjusiai S. M., skambinta du kartus: 2019-08-09 09:41:11 val. telefono bokštas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini).; 2019-08-09 09:41:12 val. telefono bokštas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini). 2019-08-09 08:50:21 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su telefono aparatu IMEI (duomenys neskelbtini) skambinta į telefono nr. (duomenys neskelbtini), bei jungtasi prie telefono bokšto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau skambučių iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išanalizavus šio numerio pateiktą skambučių išklotinę, neužfiksuota (1 t., b. l. 98).
Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios S. M. pareiškimu dėl sukčiavimo, nukentėjusiosios S. M. ir liudytojo P. M. parodymais, pateikta filmuota medžiaga, kitais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad kaltinamasis E. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimus pinigus, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prisistatydamas policijos pareigūnu, paaiškindamas, kad atvyko paimti padirbtų pinigų, suklaidino nukentėjusiąją S. M., tokiu būdu savo ir kito asmens naudai įgijo S. M. priklausius 655 eurus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad apgaudinėja nukentėjusiąją, pranešdamas jog yra policijos pareigūnas ir vykdo nurodymą paimti padirbtus banknotus, tokiu būdu siekė apgaule įgyti svetimus pinigus, kuriuos, suklaidinęs nukentėjusiąją, užvaldė. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam E. M.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis veikė tiesiogine tyčia. E. M. nusikalto būdamas teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis (2 t., b. l. 33-51) E. M. sistemingai darė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (vairuodamas transporto priemonę, pažymėtą klaidingais valstybinio numerio ženklais, degalinėse prisipildavo kuro, už kurį nesumokėdavo), nesumokėtų administracinių nuobaudų suma yra 5729 eurai. Šios aplinkybės rodo, kad E. M. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, buvo nuoširdus, gailėjosi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iki priimant 2020 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, kuriuo paskirtoji bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, remiantis BK 63 straipsnyje 9 dalyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš E. M. priteisti 655 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad kaltinamasis apgaule pasisavindamas jos turtą - 655 Eur, padarė jai turtinę žalą, be to, dėl tokių kaltinamojo veiksmų t. y., sužinojusi, kad yra apgauta, patyrė dvasinį sukrėtimą, ko pasekoje pašlijo fizinė sveikata, kamuoja nuolatiniai galvos skausmai, negalinti užmigti.
Kaltinamasis E. M. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad sutinka visiškai atlyginti 655 Eur turtinę žalą, tačiau mano, kad neturtinei žalai atlyginti 1500 Eur suma yra per didelė, sutinka atlyginti iki 355 Eur dydžio turtinę žalą.
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 655 eurų sumai yra pagrįstas, įrodytas aukščiau aptartais įrodymais, todėl visiškai tenkinamas, nes fizinis asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.279 str. 1 d.).
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais atvykęs į nukentėjusiosios namus ir prisistatęs policijos pareigūnu, apgavo nukentėjusiąją S. M., pranešdamas, kad jos turimi pinigai yra padirbti, užvaldė jai priklausantį turtą. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji, būdama garbaus amžiaus, dėl tokių kaltinamojo neteisėtų veiksmų, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto streso sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas, nerimas, tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 1500 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes nukentėjusioji teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jos sveikatai būtų atsiradę ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kad dėl to būtų vartojusi medikamentus, ar jai būtų buvęs paskirtas medicininis gydymas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir tai, kad nukentėjusioji elgėsi rizikingai ir nesiėmė visų privalomų saugumo priemonių apsaugoti savo turtą, pati įsileido nepažįstamą asmenį į butą, bendravo su juo, kaltinamąjį vieną paliko kambaryje, kur prieš tai ant stalo buvo padėjusi 655 Eur. Tuo pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiosios patirtą skriaudą ir dvasinius išgyvenimus atitiktų 300 Eur dydžio kompensacija.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vnt. kompaktinių diskų, paliekami saugoti byloje, lyginamasis seilių pavyzdys ir cigarečių nuorūkos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 str., 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinai skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gegužės 11 d.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę visiškai įskaityti E. M. bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį.
Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti : 2 vnt. kompaktinių diskų, palikti saugoti byloje, lyginamąją seilių pavyzdį ir cigarečių nuorūkas, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Civilinės ieškovės S. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. M. S. M. 655 (šešis šimtus penkiasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.