Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-06 · Byla Nr. N-756-742-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-06
Bylos Nr.
N-756-742-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16-742/2007Procesinio sprendimo kategorija 32
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kęstučio Sirgedo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties Kęstučio Sirgedo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas Kęstučiui Sirgedui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 6 d. apie 11.50 val. V. Kudirkos, J. Tumo Vaižganto, Goštauto g., Vilniuje, vairuodamas K.Sirgedo personalinei įmonei priklausantį automobilį Lexus SC400, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šešias sankryžas, reguliuojamas šviesoforu, pravažiavo esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą pusę, kirsdamas 1.3 liniją, priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, bei, vairuodamas automobilį, nebuvo prisisegęs saugos diržų. Šiai veiksmais K. Sirgedas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 62, 117.11, 207, 52 ir 65 punktų reikalavimus. K. Sirgedo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 134 straipsnį, 124¹ straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį.

2006 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau - ir Institucija) nutarimu K. Sirgedą pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 134 straipsnyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje. Institucija už pažeidimus K. Sirgedui skyrė šias nuobaudas: numatyto ATPK 134 straipsnyje - 50 Lt baudą; numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje - 200 Lt baudą, remiantis ATPK 130² straipsniu šį pažeidimą įvertindama 4 baudos balais ir paskirdama papildomą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių; numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje - 150 Lt baudą; ATPK 130 straipsnio 1 dalyje - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams. Remdamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Institucija pažeidėjui paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams. Skirdama administracines nuobaudas Institucija atsižvelgė į tai, kad lengvinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nenustatyta ir nustatyta sunkinanti pažeidėjo atsakomybę aplinkybė – pažeidėjas per vienerius metus padarė pakartotinį tokios pačios rūšies teisės pažeidimą.

II.

K. Sirgedas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepadarė administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos nubaustas. Teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. savo įmonės automobiliu važiavo nuo Tauro kalno V. Kudirkos gatve. V. Kudirkos - Pamėnkalnio gatvių sankryžoje, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, jis sustojo antroje eismo juostoje ties „Stop“ linija. Pareiškėjo teigimu, staiga tarp jo automobilio ir į kairę sukančio automobilio, kirsdamas ištisinę liniją, įvažiavo policijos pareigūno vairuojamas motoroleris. Pareiškėjas pro pravirą automobilio langą policijos pareigūnui pasakė pastabą, kad pastarasis pažeidžia KET reikalavimus. Pareiškėjo tvirtinimu, policijos pareigūnas, reaguodamas į pastabą, pagrasino vėliau su pareiškėju susidoroti. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pareiškėjas nuvažiavo. Pareiškėjo manymu, jį nubaudžiant už pažeidimus, kurių jis nepadarė, buvo siekta jam atkeršyti už policijos pareigūnui pasakytą pastabą. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai, nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto, vadovaujantis tik policijos pareigūnų paaiškinimais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu vėliau nei tariami pažeidimai buvo nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, 2006 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų M. Žvinklio ir R. Kulio tarnybinių pranešimų duomenimis, liudytojų M. Žvinklio ir R. Kulio parodymais. Teismas liudytojo G. Leišio, parodžiusio, kad 2006 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. važiavo kartu su pareiškėju jo automobiliu, parodymus atmetė, kadangi policijos pareigūnai kategoriškai tvirtino, kad pažeidėjas pažeidimų padarymo metu automobiliu važiavo vienas, keleivių automobilyje nebuvo. Teismas pareiškėjo išdėstytą versiją dėl 2006 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vertina kaip gynybos poziciją, pasirinktą siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ji nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdama į jas, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą.

III.

Apeliaciniu skundu K. Sirgedas prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai nustatė teisės pažeidimų buvimo faktus, apelianto nurodytus argumentus išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde apygardos administraciniam teismui. Papildomai apeliantas nurodo:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad važiuojant paskui apelianto vairuotą automobilį „Lexus“, objektyviai negalima pastebėti, kiek keleivių yra automobilio salone, nes šio automobilio salono langų stiklai yra gamintojo tonuoti. Todėl liudytojai policijos pareigūnai negalėjo matyti, ar automobilyje yra keleivių ar nėra.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. Tumo-Vaižganto - A. Goštauto gatvių sankryžą, sukant į dešinę, galima pravažiuoti būtent degant raudonam šviesoforo signalui, nes užsidega papildoma žalia šviesoforo sekcija. Be to, ši sankryža turi 3 eismo juostas, kas paneigia liudytojo R. Kulio parodymus, kad apelianto automobilis šioje sankryžoje iš kairės pusės apvažiavo abiejose juostose stovėjusius automobilius, persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą, priversdamas kitas transporto priemones staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krytį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas tinkamai įvertino apelianto veiksmus ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas K. Sirgedas neigia padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus ir tvirtina, kad policijos pareigūnai jam kerštauja už jo padarytą pastabą. Apeliantui inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; šešių sankryžų pravažiavimas esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui; įvažiavimas į priešingos krypties eismui skirtą pusę, kertant 1.3 liniją; kitų transporto priemonių privertimas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį; automobilio vairavimas neprisisegus saugos diržų – turi būti tinkamai įrodyti vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimų fakto ir pažeidimus padariusio asmens kaltės.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nevisapusiškai, neišsiaiškino visų esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, nutartyje rėmėsi iš esmės vien tik prieštaringais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis bei teisme duotais parodymais, dėl ko teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Policijos pareigūnas M. Žvinklis tarnybiniame pranešime (b. l. 11, pirma pusė) nurodė, kad Kudirkos – Jasinskio – Pamėnkalnio gatvių sankryžoje sustojo šalia automobilio Lexus SC, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržų, ir paprašė sustoti (kokiu būdu, nenurodyta). Tačiau pradėjęs važiuoti Lexus SC ėmė didinti greitį, tuomet jis įjungė švyturėlį, susilyginęs su automobiliu, mojo ,,krivule“ ir žodžiu reikalavo sustoti. Policijos pareigūnas R. Kulys (b. l. 11, antra pusė) nurodė, kad nusileidus Kudirkos g. ir sustojus prie automobilio Lexus SC, M. Žvinklis ,,žezlu“ parodė sustoti. Nors vairuotojas reikalavimą suprato, bet atšovė ,,ko nori“. Švyturėlis buvo įjungtas ir jie pradėjo važiuoti. Automobilio vairuotojas stipriai padidino greitį, į Goštauto gatvę dešinėn įsuko iš trečios juostos, sankryžą su Vasario 16-osios gatve pravažiavo prieš eismą. Teismo posėdžio metu M. Žvinklis jau teigė, kad jis automobilį Lexus SC pradėjo stabdyti, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ir iš karto ,,krivule“ parodė, kad vairuotojas sustotų; priešpriešine eismo juosta pareiškėjo automobilis važiavo pasukęs į Goštauto gatvę nuo Baltojo tilto (b. l. 42). Tuo tarpu R. Kulys teisme parodė, kad jo kolega automobilį stabdė ranka, o vytis automobilį Lexus SC su įjungtais švyturėliais pradėjo tik tuomet, kai sankryžoje prie Baltojo tilto Lexus SC kitus automobilius apvažiavo iš kairės pusės, persirikiavęs į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 41). M. Žvinklis tvirtino, kad apeliantas automobiliu Lexus SC degant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo šešias sankryžas, o R. Kulys teigė, kad Lexus SC esant draudžiamam šviesoforo signalui pravažiavo keturias sankryžas. Visi šie policijos pareigūnų pateiktoje informacijoje esantys prieštaravimai nepašalinti. Liudytojo G. Leišio parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė nutartyje nurodydamas, kad policijos pareigūnai teisme kategoriškai tvirtino, jog Lexus SC automobilyje keleivių nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, tokius parodymus teisme davė tik policijos pareigūnas M. Žvinklis. Gi liudytojas G. Leišis apie bylos aplinkybes teisme apklaustas neišsamiai.

ATPK 130 straipsnio dalyje Pastaba ir Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos ,,Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) 69 punkte nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Instrukcijos 77, 77.1 (2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija) ir 77.2 punktuose įtvirtinta policijos patrulio pareiga įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, modelį, spalvą, ypatingus požymius), vairuotojo, keleivių požymius ir pranešti budėtojui; persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti.

Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad policijos pareigūnai būtų aiškiai ir tiksliai vykdę minėtus Instrukcijos reikalavimus.

Policijos pareigūnai nurodė, kad apie pažeidimą buvo pranešta budėtojui, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę patvirtinančių duomenų neišreikalavo, o tai gali būti reikšminga nustatant faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių kelia ir policijos pareigūno M. Žvinklio parodymai, kad visas šešias iš eilės, apelianto važiuojamąja kryptimi esančias, sankryžas šis pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti tikslinga išreikalauti materialius duomenis apie minėto policijos pareigūno nurodytose sankryžose esančių šviesoforų darbo ir signalų keitimosi režimą.

Nagrinėjant bylą iš naujo būtina pašalinti byloje esančius liudytojų policijos pareigūnų M. Žvinklio ir R. Kulio pateiktoje informacijoje esančius prieštaravimus, išsamiai ir detaliai šiuos asmenis apklausiant apie visas įvykio aplinkybes ir Instrukcijos nuostatų vykdymą, surinkti visus galimus papildomus įrodymus, neabejotinai pagrindžiančius apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti, kad jis nėra kaltas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyti pažeidimų faktą ir juos padariusio asmens kaltę.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kęstučio Sirgedo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius