Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-223-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
2S-223-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02036-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-223-544/2018

Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02036-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.4.5.12.; 3.5.18.; 3.5.30.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2476-1055/2017 pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis L. J., išieškotoja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) D. V. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) dėl antstolio L. J. veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės jai nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą, kuriuo būtų atšauktos pirmosios pakartotinės jai nuosavybės teise priklausančio buto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavesti atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad pareiškėjos turto vertės nustatymo ekspertizę atliko šios teisės neturintis subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, dėl ko turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai. Mano, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus, galima pagrįstai spręsti, kad antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme patvirtintus reikalavimus. Taip pat pareiškėja nurodė, kad, jos vertinimu, turtas iš varžytynių pardavinėjamas ženkliai per maža kaina, ką patvirtina net ir VĮ „Registrų centro“ duomenys. Kadangi vykdomojoje byloje turto vertinimas nebuvo atliktas objektyviai ir tinkamai, tai turi būti skiriama pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kuri pašalintų esančius neaiškumus.Antstolis L. J. 2017 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė ir jį kartu su priimtu patvarkymu perdavė pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina vykdymo procesą. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 12 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertės nustatymui skyrimo. Tiek skolininkė, tiek išieškotoja buvo supažindintos su paskirtu ekspertu ir jo nušalinimo tvarka, tačiau iki skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo jokių prieštaravimų dėl eksperto tinkamumo nepareiškė. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita” ekspertui apžiūrint ir vertinant turtą, pareiškėja D. V. dalyvavo. Be to, įstatymas nenumato, jog areštuoto turto vertei nustatyti ekspertu antstolis turėtų pareigą kviesti ekspertą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą. Mano, kad teisė skųsti ekspertizės išvadas dėl turto įkainojimo pareiškėjai (skolininkei) buvo suteikta du kartus, t. y. 2017 m. liepos 24 d. jai įteikus Turto arešto aktą, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė 24000 Eur, ir 2017 m. rugsėjo 1 d. jai įteikus antstolio priimtą patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad UAB „Verslavita“ nustatė nepagrįsto dydžio turto vertę, nes nepateikta kitokią turto vertę patvirtinančių įrodymų, dėl kurių galėtų kilti abejonės dėl turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (skolininkės) D. V. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja žinojo apie tai, jog ginčo turtą vertina nekilnojamojo turto vertintojas, dėl ko, nesutikdama su nustatyta turto rinkos verte, turėjo procesinę galimybę ją ginčyti ir pateikti antstoliui tokį nesutikimą patvirtinančias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Antstolis pareiškėjos turtą įkainojo ir ekspertizę jo vertei nustatyti skyrė CPK 681, 682 straipsniuose nustatyta tvarka, o pareiškėja nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise inicijuoti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjos pateikta nuomonė, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis turto kaina ženkliai skiriasi, nepagrįsta, kadangi turtą vertinęs ekspertas butą apžiūrėjo 2017 m. birželio 26 d. ir tik tada įvertino, o valstybinio registro vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2009 m. sausio 8 d. Todėl vien VĮ „Registrų centro“ duomenų banko išrašas, kuris nėra pagrįstas jokiais kitais įrodymais, negali būti objektyvus pagrindas kilti abejonėms dėl antstolio pavedimu UAB „Verslavita“ 2017 m. birželio 26 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės.Teismo nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių vykdomojoje byloje esančius duomenis apie UAB „Verslavita“ kvalifikaciją, ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti UAB „Verslavita“ atitikimu Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, tinkamumu atlikti turto vertinimo ekspertizę, juo labiau, kad teisės aktuose antstoliui nėra nustatyta pareiga skirti ekspertą tik iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo.Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolis L. J., 2017 m. spalio 20 d. gavęs pareiškėjos skundą, 2017 m. spalio 25 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundo prašymai panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, kuriuo būtų atšauktos pirmosios pakartotinės šio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenagrinėtini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) D. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nebuvo aktyvus tiek, kiek reikėjo, nepagrįstai atmetė jos skundą, nes jį išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į jo esmę ir nenagrinėjo, ar antstolis veikė teisėtai, kai turto vertės ekspertizę paskyrė atlikti turto vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Mano, kad pagal CPK 681 straipsnio nuostatas bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus, antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalėjo atlikti vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme patvirtintus reikalavimus. Kadangi turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje buvo atliktas netinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti. Negana to, pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino aplinkybę, jog buto vertė pagal VĮ „Registrų centro“ duomenimis 2017 m. sausio mėnesiui buvo didesnė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis L. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais bei vertina, kad pateiktas atskirasis skundas yra nepagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, nepažeidė civilinio proceso principų ar įrodymų vertinimo taisyklių. Kartu pažymi, jog pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl UAB „Verslavita“ individualaus turto vertinimo metu netinkamai įvertino turtą, juo labiau, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymų galią, dėl ko yra laikoma teisinga iki kol nėra nuginčyta teismo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio L. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5362,06 Eur negrąžinto kredito, 58,36 Eur palūkanų, 123,54 Eur delspinigių, sutartinių metinių palūkanų pagal Kreditavimo sutartį nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. 5362,06 Eur, nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško prievolės įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš D. V. išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 – 4, 7 lapai). 2017 m. birželio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti skyrimo, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 10 lapas). 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės objekto (buto) apžiūros aktu minėto buto vertė nustatyta 24 000 Eur ir 2017 m. liepos 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apribotas disponavimas šiuo turtu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13 – 14, 15 – 17 lapai). 2017 m. liepos 24 d. skolininkei įteiktas Turto arešto aktas, paskelbtos skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 19, 20 lapai). 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini) turto varžytynės atšauktos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 31 lapas). 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolis priėmė papildomą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie nustatytą įkeisto turto vertę, galimybę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, buvo pateikta informacija apie varžytynių skelbimo tvarką, nurodant terminus, pradinės kainos nustatymo tvarką, teisę skolininkui pasiūlyti pirkėją (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 35 lapas). Šis patvarkymas registruotu paštu išsiųstas ir skolininkei įteiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 30 d. paskelbtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 42 lapas), kurios 2017 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atšauktos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 48 lapas).Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, nes aiškiai per mažą turto vertę nustatė netinkamas turto vertinimo subjektas UAB „Verslavita“. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad, vykdomojoje byloje atliekant veiksmus, susijusius su turto vertės nustatymu bei ekspertizę atliekančio subjekto skyrimu, nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka, o taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nepakankamu aktyvumu nagrinėjant šią civilinę bylą ar esminių civilinio proceso principų nesilaikymu. Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamai nustatyta pareiškėjos (skolininkės) buto verte, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, išsamiai ir aiškiai išdėstė argumentus, kodėl ir kokiais įrodymais vadovaudamasis sprendžia, jog pareiškėjos turto vertė yra nustatyta tinkamai bei kodėl tokio vertinimo nekeičia VĮ „Registrų centro“ duomenys. Kaip jau minėta pirmiau, antstolis L. J. 2017 m. birželio 12 d. patvarkymu paskyrė turto ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, o Turto arešto aktas, kuriame nurodyta jau naujai nustatyta areštuoto turto vertė, skolininkei pasirašytinai įteiktas 2017 m. liepos 24 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 10 lapas). Be to, skolininkė 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo, kuris jai asmeniškai įteiktas 2017 m. rugsėjo 1 d., buvo informuota apie nustatytą įkeisto turto vertę, galimybę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 35 lapas). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja žinojo apie vykdymo procese priimtą patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, ekspertizę atlikusį subjektą bei nustatytą turto vertę. Nepaisant to, pareiškėja, nepasinaudojo jai suteikta procesine teise ginčyti ekspertizės išvadas ar prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nors aptariamame 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme buvo nurodyta, kad proceso šalys per nustatytą terminą gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.Atsižvelgiant į nutarties 17 punkte išdėstytas aplinkybes, visiškai sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja nustatytu terminu nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pareikšti prieštaravimus ar inicijuoti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šių aplinkybių neneigia ir pati apeliantė. Pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog duomenys apie minėto buto vertę iš VĮ „Registrų centro“ duomenų bazės nepaneigia UAB „Verslavita“ Išvadoje dėl ekspertizės objekto nurodytos minėto buto rinkos vertės, kadangi išvada dėl turto rinkos vertės parengta 2017 m. birželio 26 dienai kvalifikuoto turto vertintojo, atlikus individualią šio turto apžiūrą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 12 – 14 lapai). Kitokių patikimų ir leistinų įrodymų, kurie galėtų objektyviai paneigti UAB „Verslavita“ nustatytą turto rinkos vertę, pareiškėja nepateikė (CPK 12, 176, 178 straipsniai). Vien apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesudaro pagrindo jas vertinti nepagrįstomis (CPK 178 straipsnis). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad minėto buto vidutinės rinkos vertės paieška buvo atlikta 2017 m. spalio 19 d., o vertė pagal verčių žemėlapius galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. (7 b. l.), o ne nuo 2009 metų, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau byloje yra ir VĮ „Registrų centro“ išrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos turto masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 8 d. dienai buvo 44601 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)6 lapas). Todėl aptartas apsirikimas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės atskirąjį skundą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, minėto buto vidutinė buto rinkos vertė nuo 44 601 Eur 2009 m. sausio 9 dienai sumažėjo iki 31 900 Eur 2017 m. sausio 1 dienai. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariami VĮ „Registrų centras“ duomenys (gauti neatlikus individualios turto apžiūros bei vertinimo) nepaneigia byloje esančios išvados dėl ekspertizės objekto vertės ir neleidžia abejoti joje nurodyta informacija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, jog UAB „Verslavita“ yra netinkamas (nekompetentingas) subjektas nustatyti nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertę. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Verslavita“ bei ekspertizę atlikęs jos darbuotojas nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, pagrindžia išvadą, jog turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje buvo atliktas netinkamai, dėl ko yra neteisėtas. Tačiau toks vertinimas yra nepagrįstas.CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi, apeliantė, nurodydama, kad jos buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti ar atlikta nekompetentingo, nes neįrašyto į teismo ekspertų sąrašą, subjekto, turėjo teisę per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad šia teise skolininkė būtų pasinaudojusi, o prieštaravimus nurodytais motyvais ėmė reikšti antstoliui tik 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmus patvarkymą dėl turto pardavimo iš pakartotinių varžytynių (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog teisės aktuose (CPK 681 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – TVVPĮ)) nėra įtvirtina, kad turto vertei nustatyti skiriamas ekspertas turi būti parenkamas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo.

Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (12 straipsnis). Taigi, vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. UAB „Verslavita“ Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), o ekspertizės aktą parengusiam O. I. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tai paneigia pareiškėjos argumentus, kad šiuo atveju ekspertizę atliko tokios teisės ar kompetencijos neturintis subjektas.

Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomoje teismų praktikoje, priešingai nei ją traktuoja apeliantė, tik pažymimas ekspertizės akto, atlikto pagal Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo reikalavimus, netapatumas vykdymo proceso metu atliekamai ekspertizei turto vertei nustatyti, be to, nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiųjų.Atskirojo skundo argumentai apie tai, kad teismas šioje ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai aktyvus, vertinami deklaratyviais, kadangi apeliantė tik nurodo šį teiginį, tačiau neatskleidžia jo turinio ir nedetalizuoja, kokias aplinkybes nustatyti ir/ar kokius veiksmus, jei būtų buvęs daugiau aktyvus, turėjusius esminės reikšmės teismo išvadoms, teismas turėjo atlikti, bet neatliko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, atskleidė bylos esmę, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė