- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-14
- Bylos Nr.
- N-575-1308-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. kovo 21 d. L. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Lavarija“ įmonės vadovė L. B., būdama darbdavė, 2008 m. kovo 13 d. susitarė su I. K. dėl padavėjos – barmenės darbo įmonei priklausančiame restorane „Lukomorje“ pagal savo pobūdį atlygintiną darbą (sutartas darbo užmokestis – 750 Lt už mėnesį), darbo sąlygų užtikrinimo, nesudarė su I. K. darbo sutarties, leido I. K. dirbti nelegalų darbą įmonės restorane „Lukomorje“ 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. kovo 14 d. Tuo L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutarimu L. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 3000 litų baudą.
Teismas nurodė, kad nors pažeidėja savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažymomis, liudytojų paaiškinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad I. K. laikotarpiu: 2008 m. kovo 13 d. ir 2008 m. kovo 14 d., 14.20 val., dirbo UAB „Lavarija“ esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudariusi darbo sutarties. Pažymėjo, kad bylos duomenys rodo, jog tarp UAB „Lavarija“ ir I. K. susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, o tokie santykiai turėjo būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi. Konstatavo, kad už nelegaliai dirbantį darbuotoją atsako darbdavys, t. y. UAB „Lavarija“ direktorė L. B. Teismas rėmėsi pačios I. K. surašytais parodymais 2008 m. kovo 14 d., taip pat L. G. (2008-03-17), A. P. (2008-03-14) tuoj pat po mokesčių inspekcijos darbuotojų patikrinimo duotais parodymais bei kita bylos medžiaga. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, tai, kad UAB „Lavarija“ restorane „Lukomorje“ nelegaliai dirbo vienas darbuotojas tik dvi dienas.
III.
L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad bylos medžiagoje yra UAB „Lavarija“ darbo sutarčių registravimo žurnalo, pradėto 2008 m. sausio mėnesį nuorašas, iš kurio matyti, kad I. K. dirbo restorane „Lukomorje“ anksčiau, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2008 m. vasario 18 d. ir nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva. I. K. panorėjus grįžti į darbą 2008 m. kovo 13 d. pasikvietė ją tam, kad parašytų prašymą dėl priėmimo į darbą ir susipažintų su valgiaraščio naujovėmis bei darbu su atnaujintu elektroninių kortelių skaitytuvu. Kadangi I. K. pažįsta daugelį restorano darbuotojų, bendraudama su jais išbuvo restorane apie 6 valandas. Per tą laiką neatliko barmenės pareigų, tik ruošėsi rytdienos darbui. Paaiškina, kad pasirašė darbo sutartį 2008 m. kovo 14 d., apie 11 val., kai ją pasirašė I. K., ši sutartis buvo kabinete, tačiau pareigūnai nebandė su ja susisiekti ir pareikalauti sutarties bei sutarčių registravimo žurnalo, todėl teismas turėjo įvertinti tokį pareigūnų neveikimą kaip asmens teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo pažeidimą. Nurodo, kad abu darbo sutarties egzemplioriai buvo pasirašyti, tačiau I. K. 2008 m. kovo 14 d. dirbo viena ir nespėjo pasiimti savo darbo sutarties. Atkreipia dėmesį, kad I. K. turėjo darbuotojo pažymėjimą. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai nevertino I. K., E. S. ir A. P. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į L. B. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais ir priėjo pagrįstos išvados, kad L. B. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą yra pilnai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. B. padarė jai inkriminuojamą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės iškeltą versiją, kad jos vadovaujamoje bendrovėje I. K. pradėjo dirbti jau būdama pasirašiusi darbo sutartį, o 2008 m. kovo 13 d. nedirbo, tik pateikė prašymą dėl priėmimo į darbą. Iš 2008 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 185-351/2-1 matyti, kad 2008 m. kovo 14 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog įmonės direktorė L. B., būdama atsakinga už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2008 m. kovo 14 d. leido įmonėje dirbti I. K. nesudarius su ja darbo sutarties. Be to operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad operatyvaus patikrinimo metu įmonės restorane buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu I. K. priėmė 31 litą, apskaitė pinigus elektroniniu kasos aparatu ir išdavė kvitą su grąža (b. l. 7-9; 10-12). I. K. 2008 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodė, kad pradėjo dirbti ir dirbo barmenės-padavėjos pareigose (aptarnavo klientus, priimdavo užsakymus, užsakymus suvesdavo į kasą, dirbo su kasos aparatu) 2008 m. kovo 13 d. 10.30-23.00, kovo 14 d. nuo 10.30 val., planavo dirbti iki 18.00 val., žinojo koks yra darbo užmokestis, 2008 m. kovo 13 d. parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau 2008 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties dar nepasirašė (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. K. nurodė, kad buvo išsigandusi, netiksliai surašė paaiškinimą Institucijai, vėliau nurodė, kad pareigūnas jai diktavo ką rašyti, o ji tik pasirašė (b. l. 46-47). Šiuos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. K. duotus prieštaringus parodymus bei apeliantės teiginį, jog Institucijos pareigūnai patikrinimą atliko naudodami spaudimą, paneigia pareigūnų E. K. ir Ž. G. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 56-58), kuriame jie parodė, kad nediktuoja, ką žmogus turi rašyti paaiškinime, detaliai nurodė paaiškinimo surašymo procedūros tvarką, pažymėjo, kad įmonėje patikrinimą atliko pirmą kartą, darbuotojų nepažinojo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad tarp Institucijos pareigūnų ir L. B. yra asmeninių nesutarimų, konfliktų, teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymais. Apie tinkamą pareigūnų funkcijų atlikimą paaiškinimo surašymo procese taip patvirtina L. G. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad Institucijos pareigūnas siūlė paaiškinimo nerašyti, jeigu nežino ką rašyti, tačiau ji parašė kaip suprato (b. l. 48), bei A. P. duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad paaiškinimą surašė pati, jai Institucijos pareigūnai nediktavo (b. l. 47).
2008 m. kovo 17 d. paaiškinime L. G., dirbusi įmonės vyriausiąja buhaltere, patvirtino, kad I. K. pradėjo dirbti 2008 m. kovo 13 d., šią dieną buvo surašyta darbo sutartis, tačiau direktorė ją pasirašė 2008 m. kovo 14 d., o I. K. pasirašė ir gavo darbo sutarties nuorašą 2008 m. kovo 15 d. (b. l. 14). 2008 m. kovo 14 d. paaiškinime įmonėje virėja dirbusi A. P. nurodė, kad I. K. dirbo 2008 m. kovo 13 d., patvirtino, kad Institucijai duotą paaiškinimą rašė pati (b. l. 15). Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 45-48) I. K., A. P. ir L. G. paneigė savo duotus detalius paaiškinimus, surašytus pirminiame paaiškinime Institucijai iš karto po atlikto patikrinimo ir kurių nebuvo prašoma patikslinti, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai. Taip pat teismas pagrįstai kritiškai įvertino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus E. S. parodymus, nes jie yra prieštaringi palyginus su pažeidėjos bei I. K. parodymais. E. S. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad I. K. 2008 m. kovo 13 d. buvo restorane gal valandą (b. l. 47), kai tuo tarpu I. K. pirminiame paaiškinime Institucijai nurodė kovo 13 d. atėjusi į restoraną 10.30 val., o baigusi darbą 23.00 val. (b. l. 14), pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad restorane buvo ilgai, gal iki 21 val. (b. l. 47), L. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė nežinanti kiek laiko I. K. buvo restorane 2008 m. kovo 13 d. (b. l. 46), tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad I. K. restorano patalpose išbuvo apie 6 valandas.
Nors byloje yra darbo sutartis, sudaryta su I. K. 2008 m. kovo 13 d. (b. l. 23-24), darbo sutarčių registravimo žurnalas, iš kurio matyti, kad darbo sutartis Nr. 166 su I. K. sudaryta 2008 m. kovo 13 d., (b. l. 19-22), tačiau iš L. G. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad L. B. 2008 m. kovo 13 d. darbo vietoje nebuvo, teismo posėdžio metu pati pažeidėja patvirtino, kad darbo sutartį su I. K. pasirašė ne 2008 m. kovo 13 d., bet kovo 14 d. (b. l. 45-48). Taip pat abejones dėl byloje esančių darbo sutarties Nr. 166 ir darbo sutarčių registravimo žurnalo duomenų patikimumo kelia I. K. 2008 m. kovo 14 d. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2008 m. kovo 14 d. darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi (b. l. 13), L. G. 2008 m. kovo 17 d. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad I. K. antras darbo sutarties egzempliorius buvo įteiktas bei duota pasirašyti darbo sutartį tik 2008 m. kovo 15 d. (b. l. 14). Iš E. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, jog I. K. Institucijos pareigūnams vykdant patikrinimą susisiekė telefonu su administracija, tačiau iš jos žodžių pareigūnė suprato, kad įmonės vadovė bus tik vakare. Dėl to suprantama, kad Institucijos pareigūnai, nesant įmonės vadovės ar buhalterės, galinčios pateikti reikiamus dokumentus, šiuos dokumentus paprašė pateikti kitą dieną.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.