Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-06 · Administracinė byla Nr. I3-1375-860/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-06Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
I3-1375-860/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03865-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Saulius Jakaitis (pirm.)
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1375-860/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03865-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) 2019-10-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde teigia, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau ji buvo paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbas organizuojamas vadovaujantis ne tik Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Darbo reglamentas), bet ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-02-04 įsakymu Nr. 48VĮ-215-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo“. Pastarajame įsakyme nurodyta, kad užduotys ir pavedimai nagrinėjami (duomenys neskelbtini) pagal jiems priskirtas kadastro vietoves. Pagal minėtą įsakymą (1.10 punktas) jam priskirta atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal priskirtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves. Jam skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis laiku neišnagrinėjo pilietės J. B. 2018-10-25 ir 2019-04-16 skundų. Pirmuoju skundu J. B. teikė paklausimą dėl buvusių žemės savininkų (duomenys neskelbtini) ir V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, t.y. vietovėje, kurią kuravo (duomenys neskelbtini) K. K. ir vėliau – (duomenys neskelbtini) A. K.. Antruoju skundu J. B. kreipėsi dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2018-11-07 gavo tarnybinį raštą Nr. TR-10455-(5.34E) „Dėl pavedimo įvykdymo ir skundo nagrinėjimo“ iš Nacionalinės žemės tarnybos. Teigia, kad minėtas tarnybinis raštas buvo pavestas vykdyti (duomenys neskelbtini) K. K., kuruojančiai (duomenys neskelbtini) vietovę, ir jam, kaip pavaduojančiam asmeniui. Jis gavęs raštą, nedelsdamas pradėjo vykdyti paskirtą užduotį ir ėmė rinkti reikalingus dokumentus, tačiau ne visus rado. Tuomet paskambino atostogaujančiai K. K., pastaroji negalėjo atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pasiūlė palaukti, kol ji pati grįš iš atostogų. Apie iškilusias problemas jis nedelsiant žodžiu informavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją ir vedėjos pavaduotoją. Jos nurodė paruošti J. B. tarpinį atsakymą. Jis 2018-11-16 paruošė raštą, kuriuo informavo J. B. kad jos 2018-10-25 skundas yra nagrinėjamas ir apie priimtus sprendimus ji bus informuota vėliau; taip pat Vilniaus rajono skyriaus vadovų nurodymu nusiėmė užduotį. Apie tai papildomai elektroniniu paštu informavo tarnybinio rašto rengėją. Minėtą tarnybinį raštą ir tarpinį atsakymą grąžino (duomenys neskelbtini) K. K., vos jai grįžus iš atostogų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti minėtai (duomenys neskelbtini) su įrašu „(duomenys neskelbtini), toliau darys K. K.“. Teigia, kad nuo to momento jis dirbo jam priskiriamus darbus ir šia situacija nebesidomėjo. Pažymėjo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui neatsižvelgdamas į veiksmų aplinkybių visumą, situaciją ištyrė selektyviai, neatsižvelgdamas į užduoties sudėtingumą. Nurodė, kad J. B. skundą, paklausimą teikė dar 2017 metais. NŽT (duomenys neskelbtini) 2017-10-19 pavedimu Nr. 1PAV-408-(1.8 E) (duomenys neskelbtini) pavedė įvertinti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų parengimo teisėtumą dėl buvusių žemės savininkų M. turėtos žemėvaldos ir nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) A. K. tik 2019-06-28 sudarė komisiją J. B. skundui nagrinėti. Pastaroji tik 2019-09-13 išnagrinėjo J. B. skundus ir apie priimtą sprendimą J. B. informavo 2019-09-13 raštu. Kitaip sakant, J. B. skundai ir NŽT direktoriaus pavedimai buvo pradėti nagrinėti tik po 2 metų. Akivaizdu, kad klausimui išspręsti reikėjo teisinių žinių, jis to negalėjo padaryti vienas pagal savo užimamą pareigybę. Pareiškėjo vertinimu, dėl susiklosčiusios situacijos jam nepagrįstai taikyta drausminė atsakomybė, nes jis nėra atsakingas už tai, kad pilietei nebuvo atsakyta teisės aktų nustatytais terminais. Jis pagrįstai turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra tiesiogiai atsakingas už užduoties vykdymą.

Atsiliepimas

2. A. N. žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užima Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas vykdo savo funkcijas pagal Skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pareigybės aprašymas). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019-09-13 įsakymu Nr. 1PS1-636-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems A. K. ir L. K. tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarė komisiją (toliau – Komisija), kuriai pavedė ištirti galimai padarytus pareiškėjo ir kitos (duomenys neskelbtini) tarnybinius nusižengimus. Komisija, tirdama pareiškėjo galimai atliktą tarnybinį nusižengimą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019-09-15 pažymoje Nr. 4D-2019/1-1112 „Dėl J. B. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – Pažyma) nurodytas aplinkybes, J. B. skundus, su jais susijusią medžiagą, pareiškėjo 2019-09-20 pateiktą tarnybinį paaiškinimą, Pareigybės aprašymą ir kitus dokumentus. Komisija, išsamiai atlikusi tarnybinį tyrimą, 2019-10-10 surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K. ir L. K. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ (toliau – Išvada), kurioje NŽT (duomenys neskelbtini) pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vadovaudamasis minėta Išvada, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini), skundžiamo Įsakymo 1 punktu pripažino, kad pareiškėjas, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas pareiškėjos J. B. 2018-10-25 skundą neužtikrino, jog skundas būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Taip pat NŽT (duomenys neskelbtini) Įsakymo 2 punktu pripažino, kad nagrinėdamas J. B. 2019-04-16 skundą, pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Tad, priešingai negu pareiškėjas nurodo skunde, jam drausminė nuobauda buvo paskirta tik už pareiškėjo laiku, teisės aktų nustatytais terminais, neišnagrinėtą J. B. 2018-10-25 skundą, o dėl 2019-04-16 skundo nagrinėjimo drausminė nuobauda nebuvo skirta. Teigia, kad, atsižvelgiant į L. K. Pareigybės aprašymo 1 ir 7 punktus, (duomenys neskelbtini) turėjo teisę ir pareigą taip organizuoti Skyriaus darbą bei skirstyti užduotis Skyriaus darbuotojams, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslais (šiuo atveju – tinkamas administracinių paslaugų suteikimas). Šioje situacijoje nėra svarbi aplinkybė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) 2016-02-04 įsakymu užduotys ir pavedimai nagrinėjami (duomenys neskelbtini) pagal jiems paskirtas kadastro vietoves bei tai, kad pareiškėjui nebuvo priskirta (duomenys neskelbtini) vietovė, nes jis, nagrinėdamas J. B. 2018-10-25 skundą, vykdė (duomenys neskelbtini) pavedimą, kuris jam galėjo būti duodamas ir buvo duotas ne tik kaip kitą darbuotoją pavaduojančiam asmeniui, bet ir tam, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai. Pažymėjo, kad L. K. turėjo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti jam paskirtas užduotis. Komisijos Išvadoje nustatyta, jog J. B. 2018-10-25 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos centrinį padalinį dėl dokumentų, patvirtinančių jos teisę atkurti nuosavybės teises įvertinimo ir informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą pateikimo. Šis raštas buvo persiųstas nagrinėti Skyriui, kuriame šią užduotį 2018-11-09 buvo pavesta vykdyti (duomenys neskelbtini) L. K., o užduoties vykdymą kontroliuoti – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šią užduotį suformulavo (duomenys neskelbtini) N. S.. Pareiškėjas 2018-11-16 parengė J. B. raštą, kuriame nurodė, jog jos prašymas nagrinėjamas ir apie priimtus sprendimus ji bus informuota, o (duomenys neskelbtini) Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti specialistei su įrašu „(duomenys neskelbtini) toliau darys K. K.“. Atsakovė pažymėjo, kad nepaisant to, jog buvo paruoštas tarpinis atsakymas J. B., prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas nebuvo; prašymo nagrinėjimo terminas baigėsi 2018-11-23. Pažymėjo ir tai, kad L. K. 2018-11-29 Dokumentų valdymo sistemoje užduotį pažymėjo kaip įvykdytą ir nurodė, jog užduotį toliau vykdys A. K.. Tačiau (duomenys neskelbtini) N. S. 2019-01-01 užduoties įvykdymą atmetė, nurodydamas, kad „Vykdyti nukreipta Jums“. Tuomet pareiškėjas 2019-02-26 užduotį vėl pažymėjo kaip įvykdytą. Tačiau užduoties įvykdymas vėl buvo atmestas 2019-03-03. Pareiškėjas 2019-03-12 užduotį dar kartą pažymėjo kaip įvykdytą, tačiau (duomenys neskelbtini) N. S. 2019-03-24 ir vėl atmetė užduoties įvykdymą, nurodydamas, kad „buvo pavesta K., kuris privalo atsakyti“. L. K. 2019-03-25 užduotį vėl pažymėjo kaip įvykdytą, tačiau užduoties įvykdymą (duomenys neskelbtini) 2019-04-28 atmetė, nurodydamas, kad „sudaryti komisiją ir išnagrinėti“. 2019-06-28 buvo sudaryta komisija pareiškėjos J. B. nusiskundimams ištirti. (duomenys neskelbtini) 2019-07-01 užduoties įvykdymą patvirtino. Atkreipė dėmesį, kad L. K. net kelis kartus Dokumentų valdymo sistemoje pažymėjo užduoties įvykdymą, kuris (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, tad tikrai žinojo, jog yra atsakingas už užduoties vykdymą, nors skunde teigia priešingai. Pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą (duomenys neskelbtini) yra pavaldus (duomenys neskelbtini), tad pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jis nėra atsakingas už (duomenys neskelbtini) suformuotos užduoties vykdymą. Teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog J. B. skundas ir paklausimas buvo nagrinėjami 2 metus neturi jokios reikšmės šiai bylai. Taip pat nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl to, jog J. B. 2018-10-25 skundas buvo per daug sudėtingas jam vienam išspręsti. Teigia, kad ši aplinkybė nekonstatuota Išvadoje, be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) dėl negalėjimo išnagrinėti minėto skundo dėl pernelyg didelio jo sudėtingumo. Apibendrinant teigia, kad Komisija Išvadoje pagrįstai konstatavo, jog L. K. tarnybinis nusižengimas padarytas 2018-11-26, t. y. kitą darbo dieną po to, kai turėjo būti parengtas atsakymas į J. B. 2018-10-25 skundą. Taip pat Komisija Išvadoje pasisakydama dėl pareiškėjo kaltės, padaryto tarnybinio nusižengimo ir atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2018-10-25 skundą, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir neįvertino, jog teisės aktuose nustatyto skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, ir vertintino, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo. Tokie pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes nebuvo užtikrintas tinkamas Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų funkcijų atlikimas; J. B. kreipusis į Seimo kontrolierių su skundu buvo padaryta žala Nacionalinės žemės tarnybos įvaizdžiui, sumažėjo visuomenės pasitikėjimas šia institucija. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui L. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs J. B. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) neveikimo, kai jai nepateikiami atsakymai į jos skundus, 2019-09-05 surašė Pažymą, kurioje be kita ko konstatavo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) tarnautojų neveikimas, kai pareiškėjos J. B. 2018-10-25 ir 2019-04-16 pateikti skundai iki šiol nėra išnagrinėti, laikytini biurokratizmu, kaip jį apibrėžia Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos; Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, toks skundžiamos institucijos tarnautojų neveikimas negali būti pateisinamas jokiais pagrindais ir laikytinas netoleruotinu. Tuo pagrindu konstatuota, kad NŽT (duomenys neskelbtini) tarnautojų neveikimu buvo pažeistos J. B. teisės į tinkamą viešąjį administravimą, o jos skundas pripažintas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius rekomendavo NŽT direktoriui: įpareigoti NŽT (duomenys neskelbtini) imtis veiksmų užtikrinant, kad Skyrius nedelsiant įvykdytų NŽT (duomenys neskelbtini) duotą pavedimą išanalizuoti ir įvertinti J. B. ir kitų asmenų, pretendavusių atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, dokumentus ir priimti sprendimą dėl parengtų pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų teisingumo ir apie tai informuotų J. B.; spręsti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl NŽT (duomenys neskelbtini) tarnautojų (darbuotojų), atsakingų už J. B. skundų NŽT (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimą, inicijavimo klausimą; užtikrinti, kad ateityje Nacionalinėje žemės tarnyboje pareiškėjų skundai būtų nagrinėjami laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų.

NŽT direktorius, gavęs minėtą Seimo kontrolieriaus Išvadą, 2019-09-13 sudarė Komisiją, kuriai be kita ko buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų.

Pareiškėjui 2019-09-18 buvo įteiktas 2019-09-17 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau - Pranešimas). Minėtame Pranešime buvo nurodyta, kad, remiantis Seimo kontrolieriaus Išvada, pareiškėjas įtariamas galėjęs padaryti tarnybinį nusižengimą, t. y. galėjęs netinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų skundų nagrinėjimo terminų, ir laiku neatsakyti į pareiškėjos J. B. 2018-10-25 ir 2019-04-16 skundus. Minėtais veiksmais galėjo būti pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, numatantys, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavestas užduotis. Pranešimu L. K. buvo prašoma per 5 darbo dienas nuo Pranešimo įteikimo dienos pateikti Komisijai paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas 2019-09-20 pateikė Komisijai tarnybinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Informavo, kad jis yra atsakingas už priskirtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių priskiriamas užduotis. Nurodė, kad Skyrius 2018-11-07 gavo tarnybinį raštą Nr. TR-10455-(5.3E) „Dėl pavedimo vykdymo ir skundo nagrinėjimo“, kuris buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) K. K. (kuri kuravo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę) ir jam, kaip minėtą tarnautoją pavaduojančiam asmeniui. Jis nedelsdamas pradėjo vykdyti gautą užduotį, tačiau negalėjo rasti reikiamų dokumentų. Tad paskambino atostogaujančiai (duomenys neskelbtini) K. K., paklausdamas, kur juos galėtų rasti. Tačiau pastaroji negalėjo atsakyti, pasiūlė laukti kol ji pati grįš iš atostogų. Apie tai informavo Skyriaus vadovus, kurie įpareigojo parengti tarpinį atsakymą J. B.. Tuomet jis nedelsdamas 2018-11-16 raštu atsakė J. B. ir Skyriaus vadovų nurodymu pažymėjo, kad užduotis atlikta. Apie tai papildomai elektroniniu paštu informavo tarnybinio rašto rengėją B. K.. Taip pat minėtą tarnybinį raštą ir tarpinį atsakymą grąžino minėtai specialistei, kai ji grįžo iš atostogų. Skyriaus pavaduotoja toliau priskyrė užduotį vykdyti minėtai specialistei su įrašu: „(duomenys neskelbtini), toliau darys K. K.“. Nuo šio momento jis dirbo jam priskiriamus darbus ir šia situacija nebesidomėjo. Deja, nei skyriaus vadovai, nei kiti specialistai toliau nekuravo ir nevykdė šios užduoties. Dėl J. B. 2019-04-16 skundo nurodė, kad šis pavedimas jam buvo pavestas, nes kiti skyriaus darbuotojai neįvykdė jiems skirtos užduoties. Jis nedelsdamas apie tai informavo vedėją ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę kuruojančią specialistę A. K.; Dokumentų valdymo sistemoje pažymėjo užduotį kaip įvykdytą su pastaba, kad užduotį vykdo A. K.. Nuo šio momento jis papildomai nebuvo informuotas at įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su šia užduotimi.

Komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, 2019-10-10 surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) L. K., vykdydamas savo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti ir dalyvauti rengiant atsakymus į juos, nagrinėdamas J. B. 2018-10-25 skundą, privalėjo užtikrinti, kad jis bus išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 1, 7.1, 7.29 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Taip pat konstatuota, kad jis nagrinėdamas 2018-10-25 skundą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei neįvertino, jog teisės aktuose nustatyto skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, tad vertino, kad jo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo. Komisija pažymėjo, kad tokie veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT vykdomų funkcijų atlikimas; J. B. kreipusis su skundu į Seimo kontrolierių, buvo padaryta žala NŽT įvaizdžiui, sumažėjo pasitikėjimas tarnyba visuomenės akyse. Komisija dar konstatavo, kad ji neturi pagrindo teigti, jog L. K., nagrinėdamas J. B. 2019-04-16 skundą, atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Komisija siūlė NŽT direktoriui: 1) pripažinti, kad Skyriaus vyriausiasis specialistas L. K. vykdydamas savo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas J. B. 2018-10-25 skundą bei neužtikrinęs, jog jis būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 1, 7.1, 7.29 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose; 2) pripažinti, kad nagrinėdamas J. B. 2019-04-16 skundą, L. K. nepadarė tarnybinio nusižengimo; 3) skirti L. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą, už šioje Išvadoje nurodytą tarnybinį pažeidimą.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2019-10-17 priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad Skyriaus vyriausiasis specialistas L. K. vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas J. B. 2018-10-25 skundą bei neužtikrinęs, jog jis būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose; L. K., nagrinėdamas J. B. 2019-04-1 skundą, nepadarė tarnybinio nusižengimo. NŽT direktorius už padarytą tarnybinį nusižengimą L. K. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

6. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis). VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas).

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t.y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t.y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Nustačius, kad valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, LVAT praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (žr., pvz., 2009-09-21 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009-10-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009; 2010-07-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A575-876/2010; ir kt.). Neteisėti atsakovo nurodymai (pavedimai) ir tokių nurodymų (pavedimų) neįvykdymas, - irgi negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti, nes tokiu atveju nėra valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo (2013-06-21 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

8. Kaip matyti iš Išvados ir skundžiamo Įsakymo, pareiškėjui L. K. tarnybinė nuobauda iš esmės paskirta tik už tai, kad jis laiku neišnagrinėjo J. B. 2018-10-25 skundo. Tuo tarpu kitoje dalyje, t. y. pareiškėjui nagrinėjant J. B. 2019-04-16 skundą, pripažinta, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta ir už J. B. 2019-04-16 skundo nagrinėjimą, - atmestini kaip nepagrįsti.

Tad teismas toliau vertins, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nagrinėjant J. B. 2018-10-25 skundą.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad viešojo administravimo institucijoje 2018-10-25 gautas J. B. skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu ir Taisyklių 25 punktu, turėjo būti išnagrinėtas ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo administracinės procedūros pradžios, t.y. iki 2018-11-23. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.

Tačiau J. B. į jos skundus, tame tarpe 2018-10-25 skundą, buvo atsakyta tik 2019-09-13 raštu Nr. 48SS-25-(14.48.45.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (b. l. 47-49).

10. Vertinant pareiškėjo L. K. veiksmus (neveikimą), visų pirma, pažymėtina, kad J. B. su skundu 2018-10-25 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos centrinį padalinį dėl dokumentų, patvirtinančių jos teisę atkurti nuosavybės teises, įvertinimo bei informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą pateikimo. Minėtas skundas NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2018-11-07 raštu Nr. TR-10455-(5.34 E) „Dėl pavedimo įvykdymo ir skundo nagrinėjimo“ buvo persiųstas nagrinėti (duomenys neskelbtini). Skyriuje šią užduotį 2018-11-09 buvo pavesta vykdyti Skyriaus (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui L. K., o užduoties įvykdymą kontroliuoti – (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) Ž. R.. Šią užduotį suformavo (duomenys neskelbtini) N. S.

Taigi, iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjui L. K. 2018-10-25 skundas buvo perduotas 2018-11-09 (penktadienį), t. y. likus tik 10 darbo dienų iki administracinės procedūros sprendimo priėmimo. Ši aplinkybė svarbi, vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybės, ar pareiškėjas objektyviai galėjo įvykdyti jam duotą pavedimą laiku.

11. Išvadoje ir skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė savo Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 punktų reikalavimus. Pareigybės aprašymo (b. l. 79-83) 7.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas rengia sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus ir padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą, projektus. Pareigybės aprašymo 7.29 punkte nurodyta, kad pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos.

NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2016-02-04 priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-215-(14.48.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo“ (toliau – Įsakymas dėl darbo organizavimo) (b. l. 14), kuriuo buvo organizuojamas Skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbas, nurodyta užduočių jiems paskirstymo tvarka pagal kadastrines vietoves ir pan. Šio teisės akto 1 punkte be kita ko buvo nustatyta, kad Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai atlieka jų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas pagal šiuo punktu jiems priskiriamas teritorijas, t. y. vyriausiajam specialistui L. K. buvo priskirtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (1.10 punktas). Pažymėtina, kad J. B. 2018-10-25 skunde kelti žemės klausimai buvo susiję su (duomenys neskelbtini) kadastro vietove (duomenys neskelbtini), kuri pagal Įsakymo dėl darbo organizavimo 1.4 punktą buvo priskirta kuruoti kitam Skyriaus specialistui, t. y. ne pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs minėtus teisės aktus, daro išvadą, kad neabejotina, jog pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.29 punktas turi būti aiškinamas kartu su minėtu Įsakymu dėl darbo organizavimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju J. B. 2018-10-25 skundas galėjo būti pavestas nagrinėti tam Skyriaus tarnautojui ar darbuotojui, kuriam Įsakymu dėl darbo organizavimo, jo 1 punktu, buvo priskirta atitinkama teritorija, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ši kadastrinė vietovė nebuvo priskirta pareiškėjui. Nors Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nustatyta, kad: „atsižvelgiant į Skyriaus darbuotojams tenkantį darbo krūvį, taip pat kitas priežastis (darbuotojo liga, komandiruotė, atostogos ir kt.), užduotys darbuotojams gali būti paskirstomos kitaip nei nurodyta šio įsakymo 1 punkte“, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, jog buvo pagrindas taikyti Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punktą. Tačiau atsakovas teismui nėra pateikęs jokių argumentų ir įrodymų, kad pareiškėjui teisėtai buvo pavesta nagrinėti J. B. 2018-10-25 skundą, t. y. nepateikti įrodymai, kad egzistavo Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nurodytos aplinkybės.

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas pagal savo kompetenciją turėjo vykdyti ir kitus su Skyriaus funkcijomis susijusius nuolatinio pobūdžio Skyriaus vedėjo pavedimus, kad būtų pasiekti Nacionalinės žemės tarnybos strateginiai tikslai ir kt.; tad Skyriaus vedėjas turėjo teisę ir pareigą taip organizuoti Skyriaus darbą bei skirstyti užduotis Skyriaus darbuotojams, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai. Pagal šiuos teiginius išeitų, kad atsakovas laikosi dar tokios pozicijos, jog pareiškėjas laiku neatsakydamas į J. B. skundą pažeidė ir savo Pareigybės aprašymo 7.33 punkto reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui Pareigybės aprašymo 7.33 punkto pažeidimas nebuvo inkriminuotas Išvadoje ir Įsakyme, tad atsakovas atsiliepime nepagrįstai remiasi minėtu punktu.

12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gavęs raštą, nedelsdamas pradėjo vykdyti paskirtą užduotį ir ėmė rinkti reikalingus dokumentus, tačiau ne visus rado; tuomet paskambino atostogaujančiai K. K., pastaroji negalėjo atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pasiūlė palaukti, kol ji pati grįš iš atostogų; apie iškilusias problemas jis nedelsiant žodžiu informavo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją ir vedėjos pavaduotoją; jie nurodė paruošti J. B. tarpinį atsakymą; jis 2018-11-16 paruošė raštą, kuriuo informavo J. B., kad jos 2018-10-25 skundas yra nagrinėjamas ir apie priimtus sprendimus ji bus informuota vėliau; taip pat Skyriaus vadovų nurodymu nusiėmė užduotį; pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti minėtai specialistei su įrašu „(duomenys neskelbtini), toliau darys K. K.“; teigia, kad nuo to momento jis dirbo jam priskiriamus darbus ir šia situacija nebesidomėjo.

Teismas pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai iš esmės yra pagrįsti byloje esančiais duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018-11-16 parengė J. B. raštą Nr. 48SD-12329-(14.48.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 101), kuriame iš esmės nurodė, kad jos skundas bus išsamiai išnagrinėtas ir jai artimiausiu metu bus atsakyta. Taip pat (duomenys neskelbtini) Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti kitai specialistei su įrašu „489D-12329 (14.48.104.), 2018-11-12, toliau darys K. K.“ (b. l. 25-26). Pareiškėjas Dokumentų valdymo sistemoje pažymėjo užduotį kaip įvykdytą. Nors (duomenys neskelbtini) N. S. 2019-01-01 užduoties įvykdymą atmetė, nurodydamas pastaboje, kad „vykdyti nukreipta Jums“ (b. l. 98), tačiau akivaizdu, kad tuo metu (2019-01-01) jau buvo pasibaigęs administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminas.

Esant tokiai situacijai, net ir laikant, kad pareiškėjui pavedimas atsakyti į skundą buvo duotas teisėtai, akivaizdu, jog situacija buvo pakankamai neapibrėžta ir neaiški dėl pavedimo apimties ir jo vykdymo. Visų pirma, pareiškėjui buvo duotas pavedimas, susijęs ne su jam priskirta teritorija, tad natūralu, kad jam reikėjo žymiai daugiau pastangų ir laiko, siekiant laiku atsakyti į skundą; be to, jam buvo likę tik 10 darbo dienų tinkamam skundo atsakymui. Pareiškėjas parengė tarpinį atsakymą, buvo akivaizdu, kad tinkamam skundo atsakymui reikia daugiau laiko; tad pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad užduoties įvykdymą turėtų pabaigti atitinkamą teritoriją kuruojantys ir ginčo situaciją žinantys specialistai. Juo labiau, kad (duomenys neskelbtini) Ž. R. tolimesnį užduoties vykdymą buvo nukreipusi kitam specialistui. Kaip matyti iš bylos, apie esamą situaciją pareiškėjo vadovai žinojo ir anksčiau, su jais buvo derinama pozicija, jie pritarė pareiškėjo veiksmams. Tad akivaizdu, kad pareiškėją esama situacija galėjo klaidinti. Tad šios aplinkybės irgi vertintinos kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų įtaka pareiškėjo galimybei objektyviai laiku įvykdyti duotą pavedimą.

13. Pareiškėjas dar teigia, kad jis tinkamai ir laiku negalėjo įvykdyti pavedimo ir dėl to, kad užduotis buvo sudėtinga, reikalavo teisinių žinių (pareiškėjas nėra teisininkas). Atsakovas savo atsiliepime neigia, kad pareiškėjui duota užduotis buvo sudėtinga. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tokius atsakovo teiginiu atmeta kaip nepagrįstus; pavedimas buvo pakankamai sudėtingas. Tą įrodo esama situacija. Iš J. B. 2018-10-25 skundo (b. l. 20) turinio matyti, kad jos skundo išnagrinėjimas buvo susijęs dar su 2017 m. gegužės mėnesį jos rašytu skundu, kuris buvo pavestas išnagrinėti kitiems specialistams. Tad akivaizdu, kad 2018-10-25 skundo išnagrinėjimas reikalavo žymiai platesnio požiūrio, vertinimo situacijos, kuri prasidėjo dar 2017 metais. Klausimo sudėtingumą iš esmės patvirtina ir paties atsakovo vėlesni veiksmai: NŽT 2019-05-16 raštu Nr. 48SD-6183(14.48.104.) (b. l. 104) informavo J. B., kad atsakyti į jos 2019-04-16 skundą reikalingos papildomos laiko sąnaudos dėl didelės dokumentų apimties ir siekiant išsamiai išnagrinėti bei įvertinti situaciją, tad pratęsė skundo nagrinėjimo terminą. Nors šis raštas buvo susijęs su J. B. 2019-04-16 skundu, tačiau, įvertinus 2019-04-16 skundo turinį, akivaizdu, kad šis skundas buvo susijęs su J. B. ankstesniu, t. y. 2018-10-25, skundu. Taigi, laikytina, kad pats atsakovas yra pripažinęs, jog keliamas klausimas yra sudėtingas; toliau NŽT Skyriaus vedėjas 2019-06-28 įsakymu Nr. 48VĮ-966-(14.48.2.) „Dėl komisijos sudarymo“ (b. l. 41) sudarė 5 asmenų komisiją (į kurią įtraukė ne mažiau kaip du teisininkus), kuriai pavedė iki 2019-07-19 išnagrinėti J. B. skunduose, tame tarpe 2018-10-25 skunde, keliamus klausimus; iš šios komisijos posėdžio protokolo Nr. 48PRT-92-(14.48.6) (b. l. 52 - 53) taip pat matyti spręstų klausimų sudėtingumas. Galiausiai J. B. buvo atsakyta tik 2019-09-13.

Taigi, nėra jokių abejonių, jog J. B. 2018-10-25 skunde kelti klausimai buvo sudėtingi. Esant tokiai situacijai (klausimo sudėtingumui), dar atsižvelgiant ir į kitas anksčiau teismo sprendime nustatytas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo išnagrinėti J. B. skundo per įstatymo nustatytą terminą (net jeigu skundas ir būtų pratęstas 10 darbo dienų); vadovai tinkamai nekontroliavo šio sudėtingo klausimo savalaikio išsprendimo.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog jo duotas pavedimas pareiškėjui, už kurio neįvykdymą laiku jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo teisėtas. Kita vertus net ir laikant, kad pavedimas buvo duotas teisėtai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, minėta, byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pavedimo įvykdyti per teisės aktais nustatytą terminą. O tai reiškia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės.

Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėta ir nepagrįsta, tad ji naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo L. K. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis