Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant Irenai Ivanovienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3, 6 p., 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. J. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, t. y. 2013 m. naktį iš sausio 6 d. į sausio 7 d., tikslus laikas nenustatytas, D. P. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tarpusavio konflikto su savo sugyventiniu A. A. metu, tyčia smogė sėdinčiam ant kėdės A. A. žarstekliu ne mažiau kaip 10 kartų į rankų, kaktos, nugaros ir kojų sritis, taip padarydama nukentėjusiajam A. A. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abejose nugaros pusėse, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia peiliu ne mažiau kaip 76 kartus dūrė savo sugyventiniui A. A. į veido, kaklo, rankų, krūtinės, pilvo, nugaros, sėdmenų, kojų sritis, taip padarydama jam durtines-pjautines žaizdas dešiniame antakyje, abiejose kaklo pusėse, krūtinėje, abejose pilvo pusėse, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kiaurymines durtines-pjautines kairės krūtinės ląstos pusės žaizdas su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo kiauryminių durtinių-pjautinių kairės krūtinės ląstos pusės žaizdų su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes A. A. įvykio vietoje mirė, taip ji ir itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinį A. A.,

Be to, ji žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2013 m. naktį iš sausio 6 d. į sausio 7 d., tikslus laikas nenustatytas, D. P. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia peiliu ne mažiau kaip 2 kartus perpjovė savo namuose auginamai katei kaklo sritį, taip padarydama katei gilius odos ir poodinių audinių, išorinių jungo venų, stemplės bei trachėjos pjautinius pažeidimus kaklo trečio ir ketvirto slankstelių srities ventralinėje pusėje, dėl to įvyko kraujo aspiracija į plaučius ir katę ištiko ūmus hipovoleminis šokas ir katė įvykio vietoje nugaišo (mirė).

Kaltinamoji E. J. kalta prisipažino, tačiau atsisakė duoti parodymus nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus ir jais prašė vadovautis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. A. kaip sugyventiniai kartu gyveno ketverius metus jos motinai D. P. priklausančiame vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-01-06 ji kartu su A. A. dirbo padienius darbus pas žmones. Po to nusipirko vyno ir vakare, laiko tiksliai nepamena, dviese namų virtuvėje gėrė minėtą alkoholį. Išgertuvių metu ji su A. A. susikivirčijo dėl jų namuose auginto katino, kadangi sugyventinis ketino gyvūnui nusukti sprandą, nes katinas kambaryje nusituštino. Jai pagailo katino, dėl to pradėjo bartis ir konfliktuoti su A. A.. Atėmė iš jo katiną. Pasiėmė prie krosnies virtuvėje buvusį žarsteklį, kuriuo sudavė ant kėdės sėdinčiam A. A. per rankas, ar ji sudavė į kitas kūno vietas, ji tiksliai nepamena. Tada pastarasis pradėjo ant jos pulti, sugriebė jai už rankos. Tada ji dar smogė žarstekliu keletą kartų jam per rankas. Tebesėdint ant kėdės virtuvėje, ji nuo virtuvinio stalo paėmė peilį, kurį laikydama dešinėje rankoje, sėdinčiam ant kėdės A. A. smeigė į įvairias kūno vietas, kur tiksliai ir kiek kartų smeigė, ji nepamena. Jai badant peiliu A. A., jis nuslydo nuo kėdės ant žemės ir sėdėjo ištiestomis kojomis atsirėmęs į kėdę. Jis dar buvo gyvas. A. A. po jos dūrių peiliu, jai pasakė, kad jam skauda ir prašė, kad ji galutinai jį pribaigtų. Tada ji paskutinį kartą peiliu smeigė jam į krūtinės sritį ir A. A. nuo to jos dūrio numirė. Ji pati jam užmerkė akis ir prilaikė žandikaulį, nes jis buvo prasižiojęs. Po kurio laiko ji A. A. lavoną už pažastų, nutempė iš virtuvės į gretimai esantį kambarį. Lavoną ketino įkelti į lovą, bet to nesugebėjo padaryti, nes buvo per sunkus, todėl paliko A. A. lavoną gulėti ant žemės kambaryje ant nugaros ir jį užklojo užklotu. A. A. dūrė vieninteliu minėtu virtuviniu peiliu. Ar įvykio metu ji taip pat užmušė ir katiną, ji to tiksliai nepamena, tačiau neneigia, kad tai galėjo padaryti, nes tuo metu daugiau nieko namuose nebuvo. Konflikto metu iš A. A. rankų ji paėmė gyvą katiną. Be to, katinas buvo rastas paguldytas negyvas prie A. A. lavono ir taip pat užklotas. Po nužudymo iškruvintus savo vilkėtus rūbus ji nusivilko ir paliko kambaryje, o pati persirengė, nusiprausė ir apie 6 val. ryte, dviračiu nuvažiavo į Joniškio m., ten aplankė du barus, juose vartojo alkoholinius gėrimus. Sutiktam pažįstamam T. R. prisipažino nužudžiusi A. A., tačiau pastarasis ja nepatikėjo, nes manė, kad ji juokauja. Palikusi dviratį bare, ji ėjo link namų, kai prie jos sustojo automobiliu važiuojantis pažįstamas S., pavardės nežino, kuris ją parvežė į kaimą. Pastebėjusi, kad pametė raktą nuo laukųjų durų spynos, ji į namus pateko pro namo sienoje esantį langą be stiklo. Namuose ji viena pati gėrė vyną ir užmigo virtuvėje ant suoliuko. Pabudusi iš miegų, ji pastebėjo namuose esantį sūnų E. J., kaip jis pateko į vidų, ji nepamena. Sūnui ji iš karto prisipažino, nužudžiusi A. A.. Su sūnumi buvo atvažiavę jo draugai D. L. ir V. V.. Gyvenant kartu su A. A., jie tarpusavyje nuolat konfliktuodavo, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo. Nužudyti A. A. ji neplanavo, tai įvyko susinervinus ir spontaniškai. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (1 t., 193, 194–196, 197–198 b. l., 2 t., 1–3, 7–8, 56 b. l.).

2013-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji E. J. parodė, kur ir kaip ji nužudė savo sugyventinį A. A. (2 t., 9–19 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. A. parodė, kad jos sūnus A. A. su E. J. apie 4 metus gyveno (duomenys neskelbtini). Sūnus kartu su kaltinamąja dažnai girtaudavo. Žinojo, kad tarp jos sūnaus ir E. J. dažnai vykdavo konfliktai. Yra mačiusi sūnų sužalotu veidu. Paskutinį kartą gyvą savo sūnų matė 2013-01-04, apie 14 val., prie parduotuvės Joniškio m. Sūnus pasakė, kad ėjo į miestą ieškoti E. J., kuri jau kelias dienos buvo išėjusi į miestą girtuokliauti. Tą pačią dieną, apie 16 val., ji paskambino sūnui, jis nurodė, kad eina su E. J. į namus. Tuo metu E. J. neturėjo mobiliojo ryšio telefono. 2013-01-06, apie 16 val., ji skambino sūnui, jis jai pasakė, kad šeštadienį ir sekmadienį, t. y. sausio 5 ir 6 dienomis, jis kartu su E. J. talkino pažįstamam D., kuris už pagalbą duodavo jiems maisto, taip jie lengviau išgyvendavo. 2013 m. sausio 7 d. naktį, apie 1.30 val., jai iš sūnaus telefono skambino E. J.. Jai atsiliepus, E. J. pasakė tokius žodžius: „o bliamba, ne čia pataikiau“ ir padėjo ragelį. Iš E. J. balso suprato, kad ji buvo neblaivi. 2013-01-07, po pietų, ji vis bandė susisiekti su sūnumi telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. 2013-01-08, apie 1.30 val., pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad sūnus rastas nužudytas. Su sūnumi ji dažnai bendraudavo. Byloje dėl savo sūnaus A. A. nužudymo reiškia 44171 Lt civilinį ieškinį, jį sudaro 4171 Lt turtinė ir 40000 Lt neturtinė žala. Gautos 1040 Lt laidojimo pašalpos sumos ji iš ieškinio sumos neatėmė.

Liudytojas E. J. parodė, kad E. J. yra jo motina, kuri maždaug prieš trejus ar ketverius metus pradėjo gyventi kartu su A. A. močiutei D. P. priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą pas motiną lankėsi 2012-12-22. Po to kurį laiką su motina nebendravo, nebuvo pas ją nuvykęs, nekalbėjo su ja telefonu. 2013-01-07, apie 20 val., jis kartu su draugais D. L. ir V. V. nuvyko pas motiną į namus. Prie namo laukųjų durų pastebėjo, kad jos užrakintos pakabinama spyna, namuose nedegė šviesa, visur buvo tamsu. Jis pabeldė į virtuvės langą. Mama atsiliepė ir liepė į namo vidų įlįsti per langą be stiklo. Pro langą jam patekus į namo vidų, virtuvėje pamatė tamsoje ant suoliuko sėdinčią neblaivią savo motiną. Įjungus virtuvėje šviesą, pastebėjo, kad virtuvės grindys, spintelė, dujinė viryklė yra aptaškytos krauju. Jis nespėjo motinos paklausti, kas čia nutiko, kai ji pradėjo verkti ir pasakė, kad nužudė savo sugyventinį A. A. bei savo naminį katiną, kuris gyveno pas juos namuose. Kaip ji nužudė katiną, jam neminėjo. Gretimame kambaryje pamatė ant žemės gulintį A. A. lavoną. Kūnas gulėjo ant žemės ant nugaros, jis buvo užklotas užklotu, o galva buvo padėta ant pagalvės. Pakėlus užklotą, pastebėjo, kad A. A. krūtinės srityje yra daug durtinių žaizdų, ant rūbų matėsi kraujo žymių. Po tuo pačiu užklotu, prie A. A. dešinės kūno pusės gulėjo negyvas motinos katinas. Motina prisipažino, kad A. A. nužudė peiliu, tačiau kokiu tiksliai, jis nežino. Minėto įvykio pasižiūrėti taip pat į namus buvo atėję kartu su juo atvykę V. V. ir D. L., pastarasis iškvietė policijos pareigūnus. Motina gydėsi psichiatrijos ligoninėje, nes save dažnai žalodavo, pjaustydamasi rankas. Prieš kelerius metus ji bandė pasikarti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas E. J. parodė, kur ir kokioje padėtyje jis rado A. A. lavoną ir nužudytą katiną (1 t., 95–101 b. l.).

Liudytojas D. L. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, vakare, jis kartu su draugais V. V. ir E. J. nuvyko pas pastarojo motiną E. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Lauko durys buvo užrakintos, namuose šviesa nedegė, visur buvo tamsu. E. J. pabeldė į virtuvės langą. E. J. iš virtuvės jam atsiliepė ir liepė į namo vidų įlįsti per sienoje esantį langą be stiklo. Pro minėtą langą jam patekus į namo vidų, jis mėgino iš vidaus atidaryti laukines duris, bet jam nepavykus to padaryti, jis kartu su V. V. į namą pateko taip pat pro langą. Tada E. J. pasakė, kad jo motina E. J. „užbadė“ savo sugyventinį A. A.. Jis kartu su V. V. buvo nuėję į kambarį ir pastebėjo ant grindų paguldytą A. A. lavoną, ant jo kūno matėsi daugybiniai durtiniai sužalojimai. E. J. prašymu jis iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis, D. L. ir E. J. nuvažiavo pas E. J. motiną. Kadangi E. J. namo durys buvo užrakintos su pakabinama spyna, į vidų įlipo pro langelį. Kas pirmas įlipo, neprisimena, o jis įlipo antras. Virtuvėje šviesa degė. Nepamena, ar kambaryje degė šviesa. Namuose, virtuvėje, buvo išgėrusi E. J.. Ant žemės matėsi kraujas. Nuėjus į kitą kambarį pamatė jam nepažįstamo asmens lavoną. Ant lavono matėsi žaizdos. Į policiją paskambino D. L.. Jis su E. J. nekalbėjo. Šalia lavono matė negyvą katiną. E. J. pasakė, jog pribaigė savo sugyventinį.

Liudytojas G. Z. parodė, kad E. J. su sugyventiniu A. A. gyveno gretimame vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini). A. A. jis gerai nepažinojo, bet žinojo, kad jis ir E. J. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. E. J. jam yra sakiusi, kad sugyventinis ją muša, tačiau, kiek žino, policijai apie tai nepranešdavo. E. J. paskutinį kartą matė 2013-01-06, apie 18–19 val., laiko tiksliai nepamena, kai važiuodamas automobiliu sutiko ją kelyje (duomenys neskelbtini), grįžtančią dviračiu iš Joniškio m. Ji jam pasakė, kad buvo parduotuvėje, savaitgalį patalkino pažįstamam, todėl gavusi pinigų, nusipirko maisto. Po to, apie 21 val., tiksliai laiko nepamena, jam būnant namuose, atėjo neblaivi E. J., jai ant lūpos matėsi sumušimo žymė. Pastaroji pasakė, kad ją sumušė A. A., tačiau tiksliai sumušimo aplinkybių neaiškino. E. J. jo namuose pabuvo apie pusvalandį ir vėl išėjo į namus. Daugiau jis nei A. A., nei E. J. nematė. Ar pirmadienį, ar antradienį jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad įvyko tragedija, kad E. J. į „vietą padėjo savo draugą“. Liudytojas suprato, kad nužudė.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2013-01-07, apie 15 val., tiksliai laiko nepamena, būdamas alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini)., pastebėjo ten girtaujančią pažįstamą E. J.. Pastaroji buvo neblaivi, rėkavo ir triukšmavo su kitais baro lankytojais. Pats bare užtruko apie penkias minutes, išgėrė alaus bokalą ir išėjo į namus. Su E. J. nebendravo. Apie A. A. nužudymą sužinojo iš aplinkinių. A. A. pažinojo kaip savo kaimynės I. A. sūnų. A. A. apibūdino kaip ramų, santūrų, nekonfliktišką žmogų, kurį jis pažinojo nuo vaikystės. Žinojo, kad E. J. kartu su A. A. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau, ar jie tarpusavyje nesutardavo, konfliktuodavo, jis nežino (1 t., 108–109 b. l.).

Liudytojas D. Š. parodė, kad E. J. pažįsta seniai, kai ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji paskutiniu metu stipriai išgerdavo, tačiau būdama blaivi, buvo tvarkinga, darbšti moteris. E. J. apie paskutinius trejus metus gyveno su A. A.. Jie vedė asocialų gyvenimo būdą, abu paskutiniu metu nedirbo, nuolat girtuokliaudavo. Kiek jam yra žinoma, E. J. su A. A. nesutardavo, nuolat konfliktuodavo, tarpusavyje susimušdavo, kadangi abu buvo ūmaus būdo. Per bendrą jų gyvenimą dažnai yra matęs sumuštą E. J., ji prisipažindavo, kad ją sumušė sugyventinis A. A., tačiau jis nežino, ar ji apie tai pranešdavo policijos pareigūnams, medikams. Kadangi jis gyvena ūkiškai, turi daug darbo savo sodyboje, todėl kartais E. J. su A. A. ateidavo jam padėti, patalkinti darbuose. Už tai jiems duodavo pinigų, maisto. 2013 m. sausio 5–6 dienomis E. J. ir A. A. padėjo jam dirbti miške. Po talkos jie abu pėsčiomis išėjo ir daugiau jis pastarųjų nebuvo sutikęs. Po kelių dienų iš aplinkinių sužinojo, kad E. J. nužudė A. A..

Liudytojas S. J. parodė, kad E. J. pažįsta, nes ji gyveno kaimynystėje, (duomenys neskelbtini). Iš aplinkinių buvo girdėjęs, kad E. J. su sugyventiniu nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. 2013-01-07, apie 13 val., jis važiavo savo automobiliu iš Joniškio miesto į namus, kelyje pamatė einančią E. J.. Jis sustojo ją pavežti. E. J. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi labai keistai, pokalbio metu ir verkė, ir juokėsi. Paleido E. J. prie namų. Kitą dieną iš aplinkinių sužinojo, kad E. J. įtariama savo sugyventinio nužudymu.

Liudytojas T. R. parodė, kad su A. A. susipažino, kai vienu metu kartu dirbo Joniškio seniūnijoje. Per jį susipažino su jo sugyventine E. J., su j A. A. gyveno sodyboje. 2013 m. sausio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, apie 8–9 val., jis nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Jame buvo ir kaltinamoji. E. J. jam pasakė, kad ji nudūrė A. A., užmerkė jam akis, užklojo jį „kaldra“. Jis nepatikėjo jos žodžiais. Jis jai pasiūlė iškviesti medikus. Daugiau E. J. apie minėtą įvykį nieko nekalbėjo. Apie tai, kad E. J. įtariama savo sugyventinio A. A. nužudymu, jis sužinojo perskaitęs spaudoje.

Liudytoja A. A. parodė, kad ji dirba alaus bare (duomenys neskelbtini) ir E. J. pažįsta iš matymo kaip klientę. 2013 m. sausio 7 d. ryte E. J. atėjo į jos barą, išgėrė apie 3–4 bokalus 7,5 proc. stiprumo alaus ir bendravo su kitais klientais. Kad kaltinamoji būtų sužalota, nepastebėjo.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad E. J. pažįsta kaip baro, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame Ž. P. dirba barmene-padavėja, klientę. 2013-01-07, apie 7–8 val. ryto, tiksliai laiko nepamena, E. J. atėjo į barą, užsisakė kelis 0,5 l talpos bokalus 7,5 proc. stiprumo alaus. Bare ji bendravo su kitais baro klientais. Po kurio laiko ji išėjo. Nepastebėjo ant jos kūno jokių smurto žymių.

Iš 2013-01-08 ir 2013-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Virtuvėje ant rastų peilių, dujinės viryklės matosi raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje matosi avalynės pėdsakų fragmentai. Tarp virtuvės ir kambario ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės. Kambaryje ant grindų matosi lavonas su smurto žymėmis (1 t., 10–30 b. l.) .

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 19/13(04) matyti, kad A. A. mirtis įvyko nuo 3 kiauryminių durtinių-pjautinių kairės krūtinės ląstos pusės žaizdų su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. A. A. mirtis įvyko prieš 1,5–3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios – 2013 m. sausio 9 d. 11 val. Mirusiojo kraujyje rasta 3,66 promilės etilo alkoholio. Mirusiojo A. A. kūne rasti sužalojimai: kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame antakyje, abejose kaklo pusėse, krūtinėje, abejose pilvo pusėse, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose dešinėje plaštakoje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje, abejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejose nugaros pusėse, abejose šlaunyse, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje. Durtinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu (-iais) duriančiu (-iais)-pjaunančiu (-iais) įrankiu (-iais) ar daiktu (-iais), o poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. Kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai, tiek imant jų visumą, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai A. A. padaryti prieš jo mirtį. Atsižvelgiant į mirtį sukėlusių sužalojimų lokalizaciją – širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimai, A. A. po jų padarymo gyveno trumpą laiko tarpą, skaičiuojamą minutėmis. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos ne mažiau kaip 76 trauminių poveikių, iš kurių 3 trauminiai poveikiai sukėlę mirtį, o poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių. Durtinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ar daiktu, o poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kietais bukais daiktais (1 t., 84–86 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 2/13-19/13(04) nurodyta, kad A. A. mirtis įvyko nuo 3 kiauryminių durtinių-pjautinių kairės krūtinės ląstos pusės žaizdų su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Mirusiojo A. A. kūno srityse, kurios buvo pridengtos drabužiais, rasti sužalojimai atitinka jo drabužiuose rastus sužalojimus. Kiekvienam A. A. kūne rastam sužalojimui padaryti užteko vieno trauminio poveikio. Trys kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties sužalojimais padarytos 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Durtinės-pjautinės žaizdos, neturėjusios įtakos mirčiai, padarytos ne mažiau kaip 73 trauminiais poveikiais, o poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas ne mažiau kaip[ 10 trauminių poveikių. Sužalojimai A. A. padaryti prieš jo mirtį. Tikėtina, kad po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo A. A. trumpą laiko tarpą galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje galėjo atsirasti savigynos metu, tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis (1 t., 79–80 b. l.).

Iš 2013-01-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 102 PT 1 matyti, kad atlikus katės gaišenos patologinį anatominį tyrimą, nustatyti pakitimai: gilūs odos ir poodinių audinių, išorinių jungo venų, stemplės bei trachėjos pjautiniai pažeidimai kaklo 3-čio (vienas pjautinis pažeidimas) ir 4-to (antras pjautinis pažeidimas) slankstelių srities ventralinėje pusėje, daugybinės hematomos minkštuosiuose audiniuose pjautinių pažeidimų srityse, ūmi plaučių edema ir hiperemija, kraujo aspiracija į plaučius, paviršinių gleivinių anemija. Įvertinus nustatytus patologinius anatominius pakitimus galima daryti išvadą, kad katei kaklo srityje buvo pjauta mažiausiai du kartus kietu aštriu daiktu. Gyvūnas patyrė sunkiausio laipsnio sužalojimus. Gyvūnas nugaišo per 1–2 minučių po patirtų sužalojimų. Pirmiausia jį ištiko agonija, o vėliau mirtis. Dėl gilių pjautinių pažeidimų kaklo 3-io ir 4-o slankstelių srities ventralinėje pusėje kraujas buvo aspiruotas į plaučius, o gyvūnui staiga netekus daug kraujo, jį ištiko hipovaleminis šokas. Katė nugaišo dėl padarytų pjautinių pažeidimų kaklo srities ventralinėje pusėje (1 t., 88–89 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso D. P. (1 t., 38–41 b. l.).

Iš 2013-01-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus sanitaras G. M. pateikė mirusiojo A. A. rūbus – bliuzoną, marškinėlius, sportines kelnes, apatines kelnes, trumpikes, kojines ir A. A. nagų ir plaukų pavyzdžius (1 t., 123 b. l.).

Iš 2013-01-22 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-01-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo A. A. rūbai ir 2013-01-15 kaltinamosios E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu paimti rūbai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, pridėti prie bylos (1 t., 124–149 b. l.).

Iš 2013-01-24 VšĮ Joniškio rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. S-18 matyti, kad GMP pas E. J. dėl pastarosios patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-01-07 buvo iškviesta 2011 n. liepos 24 d. 22.58 val. adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 156 b. l.).

Iš 2013-03-15 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du garso įrašai, pateikti Bendrosios pagalbos centro Šiaulių skyriaus, kuriuose užfiksuoti du kaltinamosios E. J. skambučiai bendruoju pagalbos telefonu dėl GMP iškvietimo ir atšaukimo A. E.. Iš garso įrašų galima suprasti, kad kaltinamoji E. J. buvo neblaivi. Kompaktinė CD plokštelė pridėta prie bylos (1 t., 162–166 b. l.).

Iš 2013-01-07 asmens blaivumo testo Nr. 7943 matyti, kad E. J. 2013-01-07 21:33:30 val. nustatytas 2,44 promilės girtumo laipsnis (2 t., 21 b. l.).

Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 79TPK-20/2013 matyti, kad E. J. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. J. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jai diagnozuojamas psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės ji gali būti apklausiama, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. E. J. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 85–87 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamoji E. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji nužudė savo sugyventinį, tačiau parodymus duoti atsisakė, nurodydama, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, ir prašė jais vadovautis. Teismas, spręsdamas kaltinamosios E. J. kaltės klausimą, kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertina atsižvelgdamas į tai, kiek jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi jais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamoji E. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino nužudžius savo sugyventinį A. E. ir katę. Kaltinamoji parodė, kad konfliktas su A. A. kilo dėl katino. Atėmusi iš jo katiną, pasiėmė žarsteklį, juo sudavė ant kėdės sėdinčiam A. A. per rankas. Ar ji sudavė nukentėjusiajam į kitas kūno vietas, tiksliai nepamena. Kada nukentėjusysis pradėjo ant jos pulti, sugriebė jai už rankos, ji vėl smogė žarstekliu keletą kartų jam per rankas. Tebesėdint ant kėdės, virtuvėje, ji nuo virtuvinio stalo paėmė peilį, kurį laikydama dešinėje rankoje, sėdinčiam A. A. smeigė į įvairias kūno vietas, kur tiksliai ir kiek kartų smeigė, ji nepamena. Jai badant peiliu A. A., šis nuslydo nuo kėdės ant žemės ir sėdėjo ištiestomis kojomis atsirėmęs į kėdę. Jis dar buvo gyvas, kai A. A. po jos dūrių peiliu, pasakė, kad jam skauda ir prašė, kad ji jį galutinai pribaigtų. Tada ji paskutinį kartą peiliu smeigė jam į krūtinės sritį ir A. A. nuo to jos dūrio numirė. Ar ji perpjovė gerklę katinui, tiksliai nepamena, tačiau neneigia, kad tai galėjo padaryti, nes tuo metu daugiau nieko namuose nebuvo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji parodė, kokiomis aplinkybėmis ji nužudė savo sugyventinį A. E..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta liudytojų E. J., T. R., V. V., D. L. parodymais, kurie parodė, kad jiems E. J. prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį, specialisto išvadų, įvykio vietos apžiūros protokolų, bei kitų surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kurie sudaro tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandinę, leidžiančią nustatyti, kad kaltinamoji E. J. savo sugyventiniui sudavė žarstekliu apie 10 kartų ir apie 76 kartus badė jį peiliu ir taip nužudė A. E..

Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus bei kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji E. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė savo sugyventinį, t. y. savo šeimos narį A. A..

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinas priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Tarp E. J. veiksmų ir įvykusių padarinių – A. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji durdama peiliu į krūtinę, suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Visa tai suprasdama ji numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi teismas visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad A. A. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos kairės pusės žaizdų.

Kaip parodė pati kaltinamoji, savo sugyventinį A. E., su kuriuo pragyveno ir vedė bendrą ūkį apie 4 metus, daužė žarstekliu, badė peiliu. Kiek kartų ji nukentėjusiajam sudavė žarstekliu ir badė peiliu ji neprisimena, bet pripažįsta, kad visus sužalojimus padarė ji.

Nukentėjusiajam buvo suduota žarstekliu apie 10 smūgių ir apie 76 kartus durta peiliu, padarytų kūno sužalojimų pobūdis, smurto intensyvumas ir kitos aplinkybės rodo, kad tikslui pasiekti buvo panaudoti net keletas kūno žalojimo būdų, kur sukoncentruotas didelis kraujagyslių tinklas ir kiti gyvybiškai svarbūs organai, iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamoji E. J. suvokė, jog tokie jos veiksmai nukentėjusiajam A. A. yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, bei fizinį skausmą ir tai rodo jos veikos ypatingą žiaurumą. Dėl suduotų ir durtų peiliu smūgių gausos, nes visi sužalojimai padaryti nukentėjusiajam gyvam, nukentėjusysis turėjo jausti didelius skausmus. Tai, kad nukentėjusysis jautė didelius skausmus, patvirtino ir pati kaltinamoji, nurodydama, kad smurtavimo metu nukentėjusysis šaukė, kad jam skauda ir prašė jį „pribaigti“, t. y. nužudyti. Tada ji nukentėjusiajam peiliu smeigė į krūtinę, ir po šio dūrio nukentėjusysis numirė. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad nukentėjusysis jautė dideles fizines kančias, ir ji tai suvokė. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3, 6 p.

Nors kaltinamoji ir neprisimena, kaip ji peiliu perpjovė katei kaklo sritį, tačiau neneigia, kad tai ji galėjo padaryti, nes iš savo sugyventinio ji katę atėmė dar gyvą ir atėmusi ją, ji pradėjo naudoti smurtą prieš savo sugyventinį. Todėl kolegija sprendžia, kad tik kaltinamoji peiliu perpjovė katei kaklo sritį, ir nuo patirtų sužalojimų katė įvykio vietoje nugaišo (mirė). Todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 310 str.

Bausmės skyrimas

E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte).

Iš ekspertizės akto Nr. 79TPK-20/2013 matyti, kad E. J. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. J. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jai diagnozuojamas psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės ji gali būti apklausiama, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. E. J. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Esant tokiai ekspertų išvadai, teismas sprendžia, jog kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama, todėl turi būti baudžiama už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai E. J. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamoji E. J. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 129 str. 2d. 3, 6 p.) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ( 310 str.), teismo neteista, daug kartų bausta administracine tvarka (2 t., 60–66 b. l.), Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai (2 t., 89 b. l.).

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamosios E. J. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jos asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai E. J. pagal BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. terminuotą laisvės atėmimo šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. A. pareiškė 44171 Lt civilinį ieškinį (1 t., 53–57 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 407,12 Lt civilinį ieškinį (1 t., 63–69 b. l.).

Teismas nustatė, kad tarp kaltinamosios E. J. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. A. priteistinas iš kaltinamosios E. J.. Teismo nuomone, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštas 4171 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti mažintinas, kadangi nukentėjusioji į šią sumą įtraukė ir 1040 Lt gautą laidojimo pašalpą. Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad likusi nukentėjusios ir civilinės ieškovės civilinio ieškinio dalis yra pagrįsta, todėl tenkintina.

Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareikšto civilinio ieškinio, dėl A. A. mirties, jo vaikams – A. A., gim. 1994-08-26, ir A. A., gim. 1995-07-21, išmokėjo našlaičių pensiją nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30: A. A. – 203,56 Lt ir A. A. – 203,56 Lt, iš viso 407,12 Lt. Šis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios E. J..

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Vertindamas nukentėjusios ir civilinės ieškovė I. A. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteko sūnaus, su kuriuo ji nuolat artimai bendravo. Todėl, teismo nuomone, kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. A. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamosios turtinę padėtį.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo pažymos (3 t., 23 b. l.), nukentėjusiajai I. A. už kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį išmokėta 61,78 Lt valstybės lėšų. Kaltinamoji E. J. pripažįstama kalta, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš jos valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti

A. A. rūbus: bliuzoną, marškinėlius, sportines kelnes, apatines kelnes, trumpikes, kojines ir A. A. nagų ir plaukų pavyzdžius sunaikinti. Kaltinamosios E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtus rūbus: kelnes, apatines kelnaites, marškinėlius, liemenėlę - sunaikinti. 2013-01-08 įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus peilį, pakabinamą spyną, tris peilius, reples, degtukų dėžutę, rašiklį, taurelę, stiklinę, 6 nuorūkas, kirvį, 2 plastikinius butelius, 5 plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, tamponą su biologiniai pėdsakais sunaikinti. 2013-01-09 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą metalinį žarsteklį sunaikinti.

CD kompaktinę plokštelę su įvykio vietos nuotraukomis, CD kompaktinę plokštelę su garso įrašais su Bendruoju pagalbos centru, CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu su Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotimi palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299, 301–307 str., teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. ir 310 str. ir nuteisti:

pagal LR BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. ir paskirti laisvės atėmimą 14 metų.

pagal LR BK 310 str. ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. J. galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-01-07 iki 2013-12-16.

Bausmės pradžią laikyti 2013-12-16, t. y. nuosprendžio paskelbimo dieną.

Priteisti iš E. J. civilinei ieškovei I. A. 40.000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3131 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 407,12 Lt. ir 61,78 Lt proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus: nukentėjusiojo A. A. rūbus - bliuzoną, marškinėlius, sportines kelnes, apatines kelnes, trumpikes, kojines bei A. A. nagų ir plaukų pavyzdžius sunaikinti.

E. J. rūbus: kelnes, apatines kelnaites, marškinėlius, liemenėlę sunaikinti.

Daiktinius įrodymus: peilį, 6 nuorūkas, 5 plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, tamponą su biologiniai pėdsakais, metalinį žarsteklį, pakabinamą spyną, tris peilius, reples, degtukų dėžutę, rašiklį, taurelę, stiklinę, 6 nuorūkas, kirvį, 2 plastikinius butelius sunaikinti.

CD kompaktinę plokštelę su įvykio vietos nuotraukomis, kompaktinę plokštelę su garso įrašais su Bendruoju pagalbos centru, CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu su Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotimi palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.