- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-10736-905/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06051-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. (D. Ž.), kuriam atstovauja atstovė pagal įstatymą A. Ž., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. Ž. (J. Ž.).
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. (S. Ž.), t. y. pareiškėjo senelis, priėmė po savo sutuoktinės J. Ž. mirties jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po J. Ž. mirties jos sutuoktinis S. Ž. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti – ir toliau gyveno šiame bute, jį tvarkė, rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Anot pareiškėjo, šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjo teises į palikimą.
Suinteresuotas asmuo J. Ž. neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl nagrinėjamo pareiškimo.
Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad ji galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad S. Ž. ir J. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. Ž. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); teisių įregistravimo pagrindas 1992 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Gyventojų registro tarnybos duomenimis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su S. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai – pareiškėjo tėvas V. Ž. (V. Ž.), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo J. Ž. 2013 m. rugsėjo 20 d. S. Ž. ir J. Ž. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą paveldi vaikaitis D. Ž. (Duomenys neskelbtini) mirus S. Ž., jo palikimą pagal testamentą 2024 m. kovo 21 d. priėmė pareiškėjas D. Ž. Po J. Ž. mirties neužvesta paveldėjimo byla.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1928 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, kad S. Ž. po savo sutuoktinės J. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (duomenys neskelbtini), nuolat jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad S. Ž. po savo sutuoktinės J. Ž. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl jis laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl S. Ž. veiksmų priimant J. Ž. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant J. Ž. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip S. Ž. įpėdinis pagal testamentą, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad S. Ž. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. (S. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.