- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- I-6500-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01121-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 14500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl kalinimo sąlygų Ligoninėje, kurioje buvo gydomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažeidimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas gydymo Ligoninėje metu buvo patalpintas kamerose (palatose), kurių plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, taip pat nepatogumų kėlė sanitarinis mazgas „rusiškų“ laikų. Kamerose nebuvo nei kėdžių, nei stalo. Kamerose esantys gultai užėmė didžiąją kameros ploto dalį. Kamerose taip pat nebuvo užtikrintas dieninis apšvietimas, buvo tamsu, drėgna, šalta. Kamerose rūkantieji buvo patalpinti su nerūkančiais.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 10–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Todėl neneigė aplinkybių, susijusių su galimu ploto pažeidimu vienam asmeniui. Nurodė, kad Ligoninės kameros yra minimaliai aprūpintos reikiamais baldais, sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, remontas kamerose atliekamas pagal turimus laiko ir piniginius resursus. Pažymėjo, kad Ligoninė laikosi teisės aktų, reglamentuojančių draudimą rūkyti, nuostatų.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė periodiškai gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2015-11-03.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Neturtinė žala pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Šių Taisyklių 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 10–11) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiais: nuo 2013-09-05 iki 2013-09-12, Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 1 (32,60 kv. m., 8 lovos), nuo 2013-11-14 iki 2013-11-21 Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 1 (32,60 kv. m., 8 lovos), nuo 2014-01-09 iki 2014-01-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 9 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-05-02 iki 2014-05-08 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-02-19 iki 2015-02-26 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-05-14 iki 2015-05-21 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-06-11 iki 2015-06-18 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-07-09 iki 2015-07-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 6 (15.51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-07-30 iki 2015-08-13 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 7 (15,15 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-08-27 iki 2015-09-03 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-10-01 iki 2015-10-08 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-10-22 iki 2015-11-03 Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 2 (24,92 kv. m., 7 lovos).
Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiškėjo naudai ir pareiškėjui tenkantį palatos plotą skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiškėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė šios aplinkybės iš esmės nepaneigė. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai būdamas kamerų tipo palatose viso 130 parų, visą laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatose, kuriose minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiškėjui nebuvo užtikrintas, preziumuojant tai, kad visos kameroje buvusios 6, 7, 8 lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė šių aplinkybių nepaneigė). Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju, neturi teisinės reikšmės dėl valstybės atsakomybės. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Ta aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją Taisyklių reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės.
Pareiškėjo teigimų, kamerose, kuriose jam teko gydytis nebuvo nei kėdžių, nei stalų. Iš byloje pateiktos Pažymos apie kamerų/patalpų plotą ir inventorių (b. l. 30) matyti, kad tik Chirurgijos skyriaus palatose buvo po 1 stalą, kėdžių, kaip nurodė ir pareiškėjas, nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, palatos baldais aprūpintos minimaliai pagal galimybes. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės). Minėtose Taisyklėse nėra reglamentuota, kokie konkrečiai baldai ir kiek vienetų turėtų būti gyvenamosiose patalpose, todėl, kaip nurodė ir atsakovės atstovė, baldais palatos aprūpinamos minimaliai pagal poreikius ir galimybes. Pareiškėjas tik bendrais teiginiais nurodė, kad kamerose trūksta baldų, tačiau šios aplinkybės teisiniais argumentais (t. y. kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos) nepagrindė. Todėl darytina išvada, kad Ligoninės veiksmų neteisėtumas, šiuo aspektu, nėra įrodytas.
Pareiškėjo nurodytą argumentą, kad kamerose esantys gultai užėmė didžiąją kameros ploto dalį, patvirtina jau konstatuotas ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimas.
Pareiškėjo teigimu, kamerose esantis sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, buvo „rusiško“ tipo, nuo kurio pastoviai sklisdavo nemalonus kvapas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 su pakeitimais, V skirsnio „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35.5 punkte nurodyta: „Sanitarinio mazgo patalpos įrengimas. Patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“. Atsižvelgiant į minėtą teisės nuostatą, tai, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios vietos yra atskirtas tik 1,5 metrų tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad sanitarinis mazgas būtų uždaroje patalpoje.
Pareiškėjo teigimu, Ligoninės kamerų tipo palatose jam nebuvo užtikrintas dieninis apšvietimas. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje, pastarasis turėjo galimybę dėl pablogėjusio regėjimo kreiptis medicininės pagalbos, tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui regėjimas pablogėjo būtent dėl dieninės šviesos trūkumo jam būnant Ligoninės patalpose.
Kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ligoninės patalpos yra bendrojo gyvenamoji patalpos, taigi Ligoninė turinti pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į sveikatai saugią aplinką. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad jo orumas buvo pažeistas jį, kaip nerūkantį, patalpinus į vieną kameros tipo palatą su rūkančiais, tačiau iš byloje pateiktų oficialių medicininių dokumentų (b. l. 14–26) matyti, kad juose pareiškėjas apibūdintas, kaip rūkantis. Duomenų, kad būtų priešingai, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti žymėjimais (pildyta med. personalo) medicininiuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas savo orumo pažeidimo šiuo aspektu neįrodė.
Pareiškėjas prieštaravo, kad jam atvykus į Ligoninę asmens ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Pažymėtina, kad Higienos normos 76:2010 54 punktas numato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 145 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi būti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, pareiškėjas skunde šių argumentų detaliau nenurodė, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose konkrečiai patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien tik tokių abstrakčių domenų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę asmens krata (tame tarpe ir pareiškėjo asmeninių daiktų dėjimas ant purvinų grindų) buvo atliekama pažeidžiant tam tikrą tvarką. Be to, asmenų bei daiktų apžiūros yra trumpalaikės procedūros, atliekamos ne kiekvieną dieną, todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiškėjui negalėjo viršyti neišvengiamai kalinimui būdingų nepatogumų, todėl žalos patyrimo faktas šiuo atveju nevertintinas, kaip įrodytas.
Pareiškėjo teigimu, kamerų tipo palatos taip pat neatitikimo higienos reikalavimų (tamsu, drėgmė, šaltis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 46 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimą-higienos pasą. Tai, be kita ko, įtvirtinta ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 dalies 2 punkte. Šio įstatymo 21 str. 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad Ligoninei, kurios veiklai būtina turėti leidimą-higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 28) tvirtina, kad Ligoninėje asmenys gydomi sąlygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, kad Ligoninės patalpose gyvenimo sąlygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo tik deklaratyviai pareikštų argumentų dėl higienos sąlygų neužtikrinimo, negalima vienareikšmiškai vertinti vien tik pareiškėjo naudai.
Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, Darbų priėmimo aktų (b. l. 106–109), kuriais buvo priimti atlikti darbai (sienų, lubų dažymas ir glaistymas, grindų dažymas, langų, durų dažymas, sanitarinio mazgo remontas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas) tiek Chirurgijos, tiek Psichiatrijos skyrių kamerose, o tai tik patvirtina Ligoninės teiginius dėl nuolatinio patalpų gerinimo atsižvelgiant į poreikį ir finansinius resursus. Atkreiptina, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nehigieniškų sąlygų kameros tipo palatoje, raštu ar žodžiu būtų kreipęsis į administraciją.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo gydymu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Nors pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo patalpintas kamerose (palatose), kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo gydomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisti 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, kad gydymasis higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus tai, kad į Ligoninę pareiškėjas ginčo laikotarpiu atvykdavo tik periodiškai (2013 m. 2 kartus po 8 paras, 2014 m. 3 kartus nuo 7 iki 8 parų, 2015 m. 9 kartus nuo 8 iki 15 parų), kas atitinkamai reikštų, kad patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir intensyvūs, taip pat kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 850 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.