Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. nuteistas 2018 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 1 metus 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 13 MGL (489,58 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. liepos 1 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija sprendė, kad nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, galiojančių nuobaudų turėjimas, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, žema motyvacija keisti savo elgesį neteikia pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam M. R. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. R. nustatyta 87 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką priskiriama vidutinės rizikos grupei. Pažymima, kad vien tik nuteistojo priklausymas ne žemai, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei savaime negali lemti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo. Būtina vertinti nuteistojo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, jo daromą pažangą šią riziką mažinant, nusikalstamo elgesio rizikos balo dinamiką, kriminogeninius veiksnius, kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis. Apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

9. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu M. R. nepasižymėjo. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodyta, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus, dvi nuobaudos svarstant lygtinio paleidimo klausimą galiojo. Vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo faktas, galiojančios nuobaudos turėjimas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, taip pat rodo, kad nuteistojo prisitaikymas prie laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir draudimų yra apsunkintas, nuteistasis savo elgesio koreguoti išimtinai tik teigiama linkme nesistengia. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė pagrįstai, kadangi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, o vertinamu atveju M. R. elgesys viso bausmės atlikimo metu, kurio išimtinai teigiama korekcija šiuo atveju vis tik nėra pakankama, sudaro pagrindą abejoti probacijos taikymo galimybe nuteistajam pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. 2020 m. vasario 4 d., taip po Komisijos nutarimo priėmimo 2020 m. birželio 16 d. gauti paskatinimai aukščiau padarytos išvados nepaneigia. Ši aplinkybė yra asmenį charakterizuojanti teigiamai, tačiau tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Todėl paskatinimų faktas, pats savaime, nesant kitų pozityvius nuteistojo elgesio, požiūrio bei mąstymo pokyčius apibūdinančių, efektyvų rizikos veiksnių valdymą rodančių duomenų, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Vertinamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kurios didžiąją dalį sudaro dinaminiai balai (62 balai iš nustatytų 87 balų), dvylika kriminogeninių veiksnių (iš kurių dešimt yra kintantys), didinančių tikimybę nusikalsti pakartotinai tik patvirtina išvadą, kad dalies individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui neturėjo, o pats pataisos procesas nuteistajam vis tik nėra efektyvus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis M. R. vykdo ne visas minėtame plane numatytas priemones – nedirba, savanoriškai dėl gerbūvio darbų būryje nesikreipė, tokių darbų neatlikto; su alkoholio vartojimu susijusių problemų nesprendė (tik vieną kartą pateikė prašymą lankyti programą "Padėk sau“, tačiau nepriėmus dėl vietų stokos, daugiau nebesikreipė, nors grupės sudaromos kas mėnesį); nesikonsultuoja teisiniais, buitiniais, socialiniais klausimais. Nors skunde nuteistasis teigia, kad pataisos įstaigoje niekas nevyksta, nėra jokios veikos, siekė įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo, šie teiginiai jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kurių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nuteistasis neturi galimybės vykdyti dėl objektyvių priežasčių pripažįstant, kad šias priemones jis vykdo. Tačiau dėl aukščiau aptartų priemonių nevykdymo jokios pateisinančios priežastys ar aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodytos ir teisėjų kolegija abejoti išvadoje pateiktos informacijos patikimumu neturi jokio pagrindo.

11. Vertinant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad M. R. anksčiau yra teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, jam taikyta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Paskutiniu 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, tačiau dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimo nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Tuo labiau, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, kaip minėta, išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, o ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikalstamo elgesio modelis, Socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai. Šiuo atveju teismui pateikti duomenys apie ankstesnius teistumus, taikytas bausmes ir jų neveiksmingumą, neefektyvų bausmės vykdymo atidėjimo institutą, savo atsakomybės minimizavimas, jos perkėlimas aplinkai, pastangų spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, įtakojančias nusikalstamą elgesį, nebuvimas, motyvacijos ir valios keisti savo elgesį stoka, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo pačiu leidžia spręsti apie jo gebėjimų vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas neturėjimą bei nenorą pasitaisyti. Šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai juos laikė pakankamais pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas jo neizoliavus nuo visuomenės dar nėra galimas, kadangi atartų aplinkybių visuma neteikia pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tokia teismo išvada nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kaip tai skunde teigia nuteistasis, nepažeidžia. Minėto principo esmė, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vertinamu atveju apylinkės teismo nutartyje nuteistojo kaltumas padarius kokią nors baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nėra konstatuotas, o teismo manymas, kad lygtinai paleistas M. R. gali vėl nusikalsti, yra pagrįstas objektyviais, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo pastangų keistis ir spręsti turimas problemas nebuvimu susijusiais duomenimis, aiškiai rodančiais, kad BVK 157 straipsnio taikymui būtina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamu atveju nėra nustatyta.

12. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, buvo paskatintas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau esant aukščiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio į savo kriminalinį elgesį pokyčiams neturėjo, jų nepakanka daryti išvadai, kad M. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, o jokios kitos aplinkybės, rodančios neabejotinus teigiamus nuteistojo požiūrio į savo nusikalstamą elgesį pokyčius, jo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą, patvirtinančios, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, supranta savo elgesio žalingumą ir tokiu elgesiu sukeltas pasekmes, pateiktoje byloje nėra.

13. Nuteistojo teiginiai dėl siekio įsidarbinti, mokėti mokesčius ir skolas, rūpintis šeima, vertintini kaip deklaratyvūs. Tokį vertinimą visų pirma sąlygoja tai, kad turėdamas nemažą įsiskolinimą (gauti vykdomieji raštai dėl 2 533,91 Eur išieškojimo) nuteistasis savanoriškai jį mažinti nesistengia (nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis yra finansiškai remiamas artimųjų, taigi turi realią galimybę mažinti turimą įsiskolinimą, tačiau nuteistasis prioritetą teikia asmeninių poreikių tenkinimui), būdamas laisvėje įsiskolinimo taip pat nemažino, nors, kaip pats teigė, dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau pinigus išleisdavo kitoms reikmėms, laisvalaikiui. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neįdarbintas dėl darbo trūkumo, tačiau aukšta motyvacija darbui jis nepasižymėjo (dėl nemokamų gerbūvio darbų nesikreipė (tokios informacijos byloje nėra), tuo pačiu nevykdydamas ir vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių). Pateiktos bylos duomenimis nuteistojo nurodomos šeiminės aplinkybės (nepilnamečių vaikų turėjimas) egzistavo ir iki nuteistajam nusikalstant, bet akivaizdu, kad jų buvimas pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams jokios įtakos neturėjo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad M. R. yra nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei, kas tik patvirtina, jog šeiminės aplinkybės nėra reikšmingas kriminalinį elgesį kontroliuojantis veiksnys. Aptarti duomenys kelia pagrįstas abejones nuteistojo siekio vykdyti turimus įsipareigojimus bei keisti savo gyvenimo būdą realumu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas, kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.