Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-19 · Administracinė byla Nr. eI3-3338-809/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
eI3-3338-809/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00788-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Karolis Kurapka, Edita Stepanenkovaitė, Aušra Mudėnaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3338-809/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Karoliui Kurapkai bei advokato padėjėjai Editai Stepanenkovaitei,

atsakovo atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. (L. K.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2021 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1468- (14.49.2E) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E) ,,Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei NŽT 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-78-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), prašydamas įtraukti laisvą neužstatytą valstybinį žemės sklypą esantį Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,2786 ha, kitos paskirties (toliau – ir Žemės sklypas), į piliečiams grąžintinų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. 2020 m. rugsėjo 24 d. pranešimu Nr. A51-119592/20(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Pranešimas) Savivaldybė pasiūlė kreiptis pagal kompetenciją į NŽT Vilniaus miesto skyrių.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu (toliau – ir Prašymas) dėl Žemės sklypo įtraukimo į piliečiams grąžintinų sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Pareiškėjas dėl Žemės sklypo analogiškai pasikreipė ir į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių (toliau – ir KPD), kuris 2020 m. spalio 29 d. pranešimu Nr. (1.29-VE)2V-2565 informavo pareiškėją, jog sutinka, kad Žemės sklypas būtų įtrauktas į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą ir būtų perduotas neatlygintinai piliečiams, pageidaujantiems gauti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste. 2020 m. gruodžio 7 d. NŽT raštu Nr. 49SF-3073-(14.49.104.) informavo, jog: „2020 m. gruodžio 2 d. pasikreipė į Savivaldybę raštu Nr. 49SDP-121(14.49.139.E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų informaciją ar naujas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gali būti perduodamas piliečių nuosavybės teisėms atkurti perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, rašte nurodant, kad apie priimtus sprendimus informuotų Jus ir Vilniaus miesto skyrių“. 2021 m. rugpjūčio 9 d. el. paštu buvo gautas Savivaldybės raštas Nr. A51-70998/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, tačiau pareiškėjui pasikreipus į Vilniaus apygardos administracinį teismą, administracinėje byloje Nr. eI3-5126-1047/2021, Savivaldybė atsiliepime nurodė, jog 2021 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo 2021 m. spalio 12 d. pasitarime Vilniaus miesto plėtros, transporto ir ūkio klausimais, įvertinus naujų švietimo įstaigų pastatų projektavimui keliamus reikalavimus, nuspręsta atsisakyti koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-772 patvirtintą teritorijos (duomenys neskelbtini) sankirtoje detalųjį planą ir tikslinti valstybinės Žemės sklypo sprendinius nustatant visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdą. Tuomet 2021 m. spalio 21 d. raštu Nr. A51-102779/21(3.3.15.4E-AD24) Savivaldybė informavo, jog šio Žemės sklypo nenumatoma naudoti visuomenės poreikių tenkinimui, todėl NŽT buvo pasiūlyta toliau spręsti dėl šio Žemės sklypo įrašymo į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą. NŽT vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) Žemės sklypas 528 punktu buvo įrašytas į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). 2021 m. lapkričio 22 d. buvo gautas NŽT vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-1968-(14.49.2 E.) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pakeistas Sąrašas, patvirtintas NŽT vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.), iš šio Sąrašo buvo išbrauktas 528 punktas – Žemės sklypas.

Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka, yra įsitikinęs, jog šis Įsakymas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, kurie buvo suformuoti anksčiau priimtais Savivaldybės, KPD, NŽT veiksmais.

Pažymi, jog NŽT Sprendime teigia, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. liepos 3 d. aktu Nr. KPD-VL-1301 (toliau – ir KPD aktas) nustatė, kad Vilniaus senasis miestas su priemiesčiais yra kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504), t. y. šiuo aktu patikslino Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vertingąsias savybes bei nustatė šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą – iš kompleksinio objekto (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 3 straipsnio 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) į kultūros paveldo vietovę (NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė.

Anot pareiškėjo, sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą su NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti atkuriamos žemės sklypuose, kurie patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, išskyrus minėto Atkūrimo įstatymo 2 dalies 3 punkte numatytas išimtis (kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba).

Atkreipia dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) nagrinėjant minėtą administracinę bylą Nr. eA- 433-261/2018 pasikeitė faktinės aplinkybės – KPD aktu patikslino Vilniaus senojo miesto vertingąsias savybes bei nustatė tikrąją šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą – iš kompleksinio objekto į kultūros paveldo vietovę, todėl negalima vadovautis šiuo LVAT sprendimu.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus senojo miesto teritorija nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, o ne kultūros paveldo kompleksas. Todėl valstybinės žemės sklypo atžvilgiu yra taikytina Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog būtų pažeista Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatos.

Šiuo atveju Įsakyme ir skundžiamame Sprendime buvo nurodoma, jog toks sprendimas išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, priimtas, nes KPD aktas nustatė Nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) statusą pagal sandarą, pakeisdama iš kompleksinio objekto į kultūros paveldo vietovę, bei į tai, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritoriją (unikalus kodas 25504). Pastebi, jog minimas KPD aktas buvo priimtas dar 2018 m. liepos 3 d., t. y. dar gerokai prieš priimtą 2021 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.), kuriuo Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą 528 punktu. Todėl susidaro įdomi situacija, jog 2021 m. spalio 22 d. priimti įsakymo Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) ir įrašyti Žemės sklypo į Sąrašą netrukdė KPD aktas, tačiau kažkodėl jau 2021 m. lapkričio 22 d. tas pats KPD aktas imamas aiškinti ir imamas interpretuoti taip, jog ima trukdyti šį Žemės sklypą įrašyti į Sąrašą.

Atkreipia dėmesį, jog KPD 2020 m. spalio 29 d. pranešimas Nr. (1.29-VE)2V-2565 yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl turi būti vykdytinas ir NŽT spręsdama dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, privalo juo vadovautis.

Šiuo atveju nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas nei NŽT direktorius priimdami Įsakymą bei Sprendimą nepaisė KPD 2020 m. spalio 29 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo leista Žemės sklypą įrašyti į Sąrašą, negana to jau kartą kompetentingai institucijai (šiuo atveju KPD) dėl to pasisakius, NŽT neturėjo teisės priimti KPD 2020 m. spalio 29 d. priimtam sprendimui prieštaraujančius sprendimus. Šie NŽT veiksmai prieštarauja nusistovėjusiais teisinei tvarkai, KPD priimtam 2020 m. spalio 29 d. sprendimui ir vieningai formuojamai teismų praktikai.

NŽT Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, prieštaraujantis kitų, kompetentingų institucijų priimtiems sprendimas, ir dėl to turi būti panaikintas.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, bei Tvarkos 34 punkto ir kitomis nuostatomis bei iš to sekančiomis teisinėmis bei faktinėmis pasekmėmis ir reikalavimais, susijusiais su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, netaikomi.

Vien tik buvimas registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje ar jos apsaugos zonoje nereiškia, kad konkretus objektas yra priskirtinas prie kultūros paveldo objektų.

Kadangi LVAT dėl analogiškos situacijos jau buvo kartą pasisakęs, todėl mano, jog ir šiuo atveju turi būti vadovaujamasi LVAT 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. EA-433-261/2018 atliktais išaiškinimais. Taip pat nesutinka su NŽT pozicija, jog šios bylos išaiškinimas nebėra aktualus kadangi Žemės sklypo statusas apsaugos prasme nepasikeitė net ir priėmus KPD aktą, nes Žemės sklypas vis dar patenka į Vilniaus senojo miesto vietos ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritoriją.

Žemės sklypas gali būti priskirtas nuosavybės teisų atkūrimui ir į jį gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjo manymu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, akivaizdu, kad Žemės sklypas atitinka visas būtinas sąlygas, t. y. Žemės sklypas nėra numatytas panaudoti visuomenės poreikiams, yra laisvas ir neužstatytas, nėra įregistruotas Kultūros vertybių registre bei nėra niekaip kitaip apsunkintas. Anot pareiškėjo, nėra jokių nei faktinių, nei teisinių kliūčių, įrašyti šį Žemės sklypą į Sąrašą ir piliečiams atkurti nuosavybės teises į jį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog NŽT vedėjas skundžiamu Įsakymu pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjui NŽT nei karto nenurodė, kad šis Žemės sklypas negali būti įtrauktas į Sąrašą nuo pat 2020 m. rugsėjo mėnesio, o kai pareiškėjas gavo KPD ir Savivaldybės pritarimus, tik tuomet NŽT nusprendė, kad neva Žemės sklypas negali būti grąžintas piliečiams pagal Atkūrimo įstatymą. Todėl šie NŽT veiksmai turi būti vertinami kaip pažeidžiantys pareiškėjo teisėtus interesus, suteiktus teisėtus lūkesčius ir atlikti nekompetentingai.

Pareiškėjas nurodo, jog jis jaučia diskriminaciją, kuomet NŽT neleidžia atkurti nuosavybės teisės į šį sklypą asmenims, ir taip jau nukentėjusiems dėl nuosavybės teisių atėmimo ir nuo 1997 metų laukiantiems eilėse, kol pagaliau bus įgyvendintas Atkūrimo įstatymas. Tačiau NŽT vietoje to, jog teisingai atlygintų nuskriaustiems asmenims, iš kurių buvo atimta jiems priklausanti žemė, tiesiog nusprendė Žemės sklypą parduoti privatiems juridiniams asmenims, kurie iš to pasipelnys ir šį Žemės sklypą užstatys išdarkydami kraštovaizdį. Vien dėl to, jog pareiškėjas yra 293 numeriu, tai nereiškia, jog negali (negalėjo) tikėtis, kad šis Žemės sklypas bus įrašytas į Sąrašą ar juolab imtis iniciatyvos bei teikti prašymus.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, jog KPD aktas nustatė, kad Vilniaus senasis miestas su priemiesčiais yra kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504), t. y. šiuo aktu patikslino Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vertingąsias savybes bei nustatė šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą, pakeisdama iš kompleksinio objekto (NKPAĮ 3 straipsnio 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) į kultūros paveldo vietovę (NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė.

Pažymi, jog sistemiškai vertinant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti atkuriamos žemės sklypuose, kurie patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, išskyrus minėto Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas išimtis (kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba).

Negalima vadovautis LVAT 2018 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018, kadangi po šioje administracinėje byloje ginčytų 2015 metais priimtų administracinių aktų pasikeitė esminė aplinkybė - Vilniaus senojo miesto teritorija nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, o ne kultūros paveldo kompleksas, todėl Žemės sklypas, kuris skundžiamu Įsakymu buvo išbrauktas iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo, yra taikytina Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, Tvarkos 34 punkto nuostatomis, NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalis 3 punktu, atsižvelgiant į KPD aktą bei į tai, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504, daro išvadą, kad Vilniaus miesto skyrius skundžiamu Įsakymu pagrįstai išbraukė Žemės sklypą, įrašytą eilės numeriu 528 iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo, nes atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą, kuris patenka į nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomą vietovę, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos paminėtos nuostatos.

Pažymi, jog tiek skundžiamame Įsakyme, tiek Rašte nurodyti institucijos rekvizitai, akto registracijos data ir numeris, faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, administraciniai sprendimai yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, administracinius sprendimus priėmusių asmenų vardas, pavardė ir pareigos, todėl jie visa apimtimi atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, o pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, jog pagal patvirtintą Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašą pareiškėjas buvo įrašytas tik 293 numeriu, o nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai suteikiami tik pagal patvirtintą piliečių eilę t. y. Tvarkos 37 punkte nustatytą eiliškumą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai/ argumentai, kad Vilniaus miesto skyrius suteikė teisėtus lūkesčius, neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl NŽT priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog buvęs savininkas L. K., į kurio valdytą turtą pareiškėjas pretenduoja atsikurti nuosavybės teises, nuosavybės teisėmis žemės sklypą valdė (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

2020 m. lapkričio 9 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 3 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma: (I) įtraukti žemės sklypą, esantį Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,2786, kitos paskirties, į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą; (II) perduoti žemės sklypą, esantį Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,2786 ha, kitos paskirties, neatlygintinai piliečiams, pageidaujantiems gauti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1834-(14.49.2E.) ,,Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą patvirtinimo“ buvo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste. Šiame sąraše buvo įrašytas ir ginčo Žemės sklypas. Vėlesniu įsakymu buvo patikslintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Įsakymu Žemės sklypą išbraukiant iš siūlytinų Sklypų sąrašo.

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pareiškėjas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu buvo įrašytas į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Remiantis Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1819-(14.49.2E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“, pareiškėjas buvo įrašytas į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) 293 numeriu. 2021 m. gruodžio 14 d. vykusiame Naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, skirstymo komisijos posėdyje, pareiškėjas, Piliečių sąraše įrašytą 293 numeriu (pagal atstovavimo sutartį atstovaujantis advokatas Š. M.) pasirinko 0,1200 ha ploto žemės sklypo dalį, 5,2873 ha ploto žemės sklype, esančią (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas prašymu pasirinkto sklypo atsisakė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu 2021 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą, Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą nurodydama, kad <...> vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, Tvarkos 34 punkto nuostatomis, NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalis 3 punktu, atsižvelgiant į KPD aktą bei į tai, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Įsakymu pagrįstai išbraukė Žemės sklypą įrašytą eilės numeriu 528 iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo, nes atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą, kuris patenka į nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomą vietovę, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą) būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos paminėtos nuostatos<..>.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Tvarka, NKPAĮ bei kitų teisės aktų nuostatos.

Atkūrimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos numato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, be kita ko,: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė. Pažymėtina, jog analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Tvarkos 34 punkte.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį, o 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra: 1) pavienis objektas - vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė.

Taigi, iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, jog nuosavybės teisės negali būti atkuriamos žemės sklypuose, kurie patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, išskyrus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nepatenka į minėtą įstatymo leidėjo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą išimtį, todėl teismas turėtų vertinti ar pareiškėjo nuosavybės teisės į norimą atkurti žemės sklypą patenka (ar nepatenka) į kultūros paveldo vietovės teritoriją.

Kaip minėta 2018 m. liepos 3 d. KPD aktu buvo nustatyta, kad Vilniaus senasis miestas su priemiesčiais yra kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504), t. y. KPD patikslino Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vertingąsias savybes bei nustatė šios nekilnojamosios vertybės grupę pagal sandarą, pakeisdama iš kompleksinio objekto (NKPAĮ 3 straipsnio 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) į kultūros paveldo vietovę (NKPAĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog KPD aktas yra galiojantis ir teisėtas. Taigi, nuo 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais archeologinė vietovė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma Nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu Įsakymu pagrįstai išbraukė Žemės sklypą, įrašytą eilės numeriu 528 iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo. Pažymėtina, jog priešingu atveju, tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Tvarkos 34 punkto nuostatoms.

Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose remiasi teismų praktika, nurodydamas aukštesnės instancijos teismo - LVAT nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018. Nagrinėjamu atveju teismas nesiremia pareiškėjo nurodyta teismų praktika, kadangi pareiškėjo nurodytos ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi nesutampa ir iš esmės skiriasi (pasikeitė) faktinės aplinkybės. Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo pozicija, jog po administracinėje byloje ginčytų 2015 metais priimtų administracinių aktų pasikeitė esminė aplinkybė - Vilniaus senojo miesto teritorija nuo 2018 m. liepos 3 d. yra nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, o ne kultūros paveldo kompleksas, todėl Žemės sklypas, kuris skundžiamu Įsakymu buvo išbrauktas iš Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo, yra taikytina Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimų ir naikinti Įsakymą bei Raštą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

2022 m. spalio 4 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, buvo pateiktas UAB „K17“ (atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės) prašymas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir įtraukti minėtą bendrovę į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau šis prašymas nenagrinėjamas, kadangi jis pateiktas pavėluotai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. (L. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė