Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1622-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
T-1622-935/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-1622-935/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu E. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir E. P. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų.

E. P. bausmės vykdymo pradžia 2008 m. vasario 22 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. vasario 22 d. E. P. 2/3 bausmės dalį faktiškai atliks – 2016 m. vasario 22 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui nustatyti intensyvią priežiūrą.

Komisija nurodė, jog E. P. iki nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo yra teistas du kartus, teistumai yra išnykę. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lygtinio paleidimo sąlygas yra pažeidęs vieną kartą, bausmės atlikimo režimo reikalavimus yra pažeidęs tris kartus, drausminę tvarka baustas vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas. Nuteistasis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę. E. P. nusikalstumo rizika žema – 30 balų.

Komisijos nutarime pažymima, kad E. P. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie susiję su nusikalstama veika ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti ateityje. Nuteistasis linkęs viską apgalvoti, numatyti galimas pasekmes ir jas įvertinti. Vengia konfliktinių ir įtemptų situacijų. Stengiasi efektyviai susidoroti su neigiamomis emocijomis ir spręsti kilusius sunkumus. Kritiškai vertina kriminalinę subkultūrą, turi teigiamą požiūrį į įstatymus ir tvarką. Turi suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslius, susijusius su studijų baigimu, vaikų priežiūra bei auklėjimu, darbine veikla.

Be to, Komisija nurodo, kad nuteistasis būdamas laisvėje vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau pataisos įstaigoje reguliariai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Taip pat dalyvauja ir kitose teisinio ir švietimo programose.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pataisos įstaigoje E. P. įgijo tris specialybes: avalynės gamintojo, suvirintojo elektra rankiniu būdu, elektros įrengimo remontininko. Šiuo metu jis dirba – prižiūri koplyčią. Nuteistasis, jei būtų paleistas, dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Komisija pažymi, kad E. P. palaiko ryšius su motina, savo dviem nepilnamečiais vaikais laiškais, telefonu.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus du trečdalius paskirtos bausmės, jei jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę jiems nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas konstatuoja, jog E. P. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog jis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, turi įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamumo riziką, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, taip pat įvertinti, ar yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti tinkamai nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį taip, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis E. P. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, pataisos namuose įgijo tris specialybes, dirba koplyčioje, po paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas dirbti ir planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, nuteistasis yra šešis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (savo motina ir nepilnamečiais vaikais), jis turi suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, susijusius su savišvieta, studijų baigimu, vaikų priežiūra bei auklėjimu, darbine veikla, išėjęs į laisvę gyventų pas savo motiną, kuri globoja du nuteistojo nepilnamečius vaikus, jis kritiškai vertina kriminalinę subkultūrą, jo požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, nusikalstamumo rizika žema – 30 balų. Paminėtos aplinkybės, be jokių abejonių, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik, teismo įsitikinimu, išvardintos aplinkybės šiuo metu dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pastebėtina, jog E. P. ne visada laisvės atėmimo vietoje buvo vertinamas teigiamai, tam tikrais periodais jis buvo vertinamas tik patenkinamai.

Medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog E. P. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie susiję su nusikalstama veika ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti ateityje. Nuteistasis yra linkęs viską apgalvoti, numatyti galimas pasekmes ir jas įvertinti. Tuo pačiu E. P. turi keletą smurto panaudojimo pavyzdžių, siekiant kito asmens paklusimo. Teismas įvertina ir tai, kad E. P. iki nusikalstamų veikų, už kurias atlieka bausmę, padarymo buvo du kartus nusikaltęs, vieną kartą yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, taip pat nuteistasis yra tris kartus pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Paminėti faktai rodo, kad nuteistasis ne visada sugeba laikytis nustatytų taisyklių, gali rinktis smurtinį kilusių problemų sprendimo būdą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už du nusikaltimus (nuteistasis kaltės dėl nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepripažino), iš kurių vienas (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), šis nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, tuo pačiu įvertintina ir tai, kad nužudytajai buvo suduota dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, t. y. galvą, krūtinę. Nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog iki nusikalstamų veikų, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo jis aktyviai vartojo psichiką veikiančias medžiagas, piktnaudžiavo alkoholiu, jis buvo baustas Jungtinėje Karalystėje už policijos pareigūno užpuolimą, už pasipriešinimą policijai buvo baustas administracine tvarka ir Lietuvoje. Čia pastebėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistojo atliktoji bausmės dalis tik aštuoniais mėnesiais viršija minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra nustatyta, jog bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti kaltininką, bet ir nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog E. P. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra tokio dydžio, kuriai esant būtų galima teigti, kad yra tinkamai realizuotas kalto asmens nubaudimas ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vis tik šiuo metu, teismo nuomone, E. P. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi Komisijos nutarimas taikyti E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis