Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-815-419/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
2YT-815-419/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01232-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
I. J., Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-815-419/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01232-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant pareiškėjai J. J.,suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, I. J.,vertėjai Maženai Andruškevič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą bei pagal suinteresuoto asmens I. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais I. J. prašė:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. paaiškino, kad jos sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pati viena liko gyventi kartu su vyru po jų santuokos sudarymo statytame name. Tai buvo bendras jų namas. Moka už namui tiekiamą elektrą. Jos sūnus I. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Kol vyras buvo gyvas, gyveno kartu su juo sūnaus I. J. namuose, esančiuose netoliese, o jų su vyru bendras namas stovėjo tuščias. Kai vyras mirė, sūnus I. J. liepė eiti jai gyventi į savo namą. Šiame name iki šiol gyvena. Praeitais metais buvo užsakiusi namo kadastrinius matavimus, nes namas nebuvo užregistruotas. Šiame name gyvena viena. Po vyro mirties namas nebuvo remontuojamas, pati mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą. I. J. nieko už namo išlaikymą nemokėjo. Sutinka, kad J. J. palikimą priėmė ji ir I. J. kartu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais I. J. paaiškino, kad jo tėvas J. J. 2006 metais sudarė testamentą jo naudai, kadangi jis vienintelis jo sūnus. Santuokos metu tėvai pasistatė namą. Namas buvo neregistruotas. Kai sesuo nebeturėjo kur gyventi, leido jai gyventi tame name. Suteikė sesei žemės dalį, padėjo pasistatyti namą. Atvažiuodavo dažnai į tą namą, padėdavo tėvams. Jie visą laiką atvažiuodavo pas jį į namus išsimaudyti. Pats už savo lėšas palaidojo tėvą. Kai tėvas mirė, padovanojo sesei dalį žemės. Tėvas turėjo žemės, miško, namą. Po tėvo mirties šiuo namu niekas nesinaudojo. Tėvai gyveno name pas jį. Iš karto po tėvo mirties nesikreipė pas notarą, nes tėvas buvo palikęs testamentą jo vardu, o namas nebuvo registruotas. Po testamento sudarymo tėvas savo turtą buvo jam padovanojęs. Sutinka, kad namą pastatė motina kartu su tėvu. Bet namas buvo neregistruotas. Nori, kad pusė namo priklausytų jam. Tėvo palikimą nori priimti pats vienas, nes motina ir taip turi pusę namo. Nesutinka priimti palikimo kartu su motina. Be jo žinios namas buvo užregistruotas, bet jis stovi ant jo žemės. Šitas namas buvo statomas jam. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), žmonos namuose. Abolų kaime turi gyvenamąjį namą, jame šiuo metu negyvena, namas stovi tuščias. Pradėjo faktiškai valdyti tėvo palikimą, prižiūrėjo teritoriją. Su namu nieko nedarė, mokėjo už šiukšles. Už elektrą moka motina.

Motyvuojamoji dalis

J. J. pareiškimas tenkintinas.

I. J. pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. J. sutuoktinis bei suinteresuoto asmens I. J. tėvas J. J.. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2019-11-25 liudijimu patvirtino, kad paveldėjimo byla po J. J. mirties užvesta nebuvo. Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjas J. J. 2006-09-18 sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. 4140. Šiuo testamentu J. J. savo sūnui I. J. paliko 410/1700 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2020-03-03 rašte Nr. S-15907(16.1 E) pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-03 duomenimis J. J. mirties dienai, t. y. (duomenys neskelbtini), jo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos. Pareiškėjos J. J. vardu registruotas 51,11 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). I. J. mokėjo už (duomenys neskelbtini) esančiam 33,690 kv. m. gyvenamajam namui teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas. J. J. 2019-09-11 mokėjo už gyvenamajam namui tiekiamą elektros energiją.

Byloje nustatyta, kad mirties dieną J. J. jokio nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau pareiškėja J. J. pripažino, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti jos ir vyro santuokos metu ir yra jų bendras turtas. Šiuo metu nurodytas turtas registruotas jos vienos vardu, kadangi pastačius namą jis nebuvo užregistruotas. Taigi nepaisant VĮ Registrų centro pateiktų duomenų, kad mirties dieną J. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo registruotos, tai nepaneigia fakto, kad J. J. nuosavybės teise priklausė minėtas gyvenamasis namas su kitais statiniais. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad VĮ Registrų centras vykdo tik daiktines teises išviešinančią, bet ne nustatančią funkciją, o nuosavybės teisė į daiktus atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal paveldėjimo teisę palikimą sudaro ne bendrą jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja J. J. pripažino, kad jos vardu po vyro J. J. mirties įregistruotas gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti santuokos metu ir buvo jų su vyru bendras turtas. Niekas iš proceso dalyvių neįrodinėjo, kad minėtas turtas būtų ar galėtų būti kurio nors vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nei pareiškėja J. J., nei suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais I. J. po J. J. mirties dėl pastarojo palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notarą nesikreipė, ką patvirtina Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2019-11-25 liudijimas. Bylos šalys įrodinėjo, kad kiekvienas iš jų priėmė J. J. palikimą faktiškai pradėdami valdyti jo turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Iš bylos medžiagos, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais paaiškinimų matyti, kad pareiškėja J. J. po vyro J. J. mirties persikraustė gyventi į jų bendrai statytą namą. Pateikė įrodymus, kad mokėjo už gyvenamajam namui tiekiamą elektros energiją. Taip pat po vyro mirties inicijavo namo kadastrinius matavimus ir jo įreigstravimą Nekilnojamojo turto registre. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013). Taigi, įvertinęs pareiškėjos J. J. paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, teismas prieina išvados, kad J. J. veiksmai, siekiant priimti vyro J. J. palikimą buvo aktyvūs, ji apsigyveno jų bendrame name, mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, vėliau ėmėsi veiksmų teisiškai įregistruoti namą. Visą tai duoda teismui pagrindą spręsti, kad pareiškėja J. J. priėmė savo vyro J. J. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais I. J. taip pat įrodinėjo, kad priėmė savo tėvo J. J. palikimą faktiniu valdymu. Teismo posėdyje nurodė, kad po tėvo mirties prižiūrėjo teritoriją prie namo, mokėjo už šiukšlių išvežimą. Kaip jau buvo minėta J. J. palikimą sudaro tik ½ dalis gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi jokio kito nekilnojamojo turto palikėjas mirties dieną neturėjo. Žemės sklypas, ant kurio stovi šis namas su kitais statiniais, priklauso I. J.. Todėl tai, kad po tėvo mirties jis prižiūrėjo teritoriją aplink namą neįrodo jo valios priimti tėvo palikimą, kadangi tvarkydamas šią teritoriją jis rūpinosi savo, o ne tėvo turtu.

I. J. taip pat teigė, kad mokėjo už tėvų namui teikiamas šiukšlių išvežimo paslaugas, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Tačiau susipažinus su šiais dokumentais matyti, kad į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atliekų surinkimo paslaugos buvo teikiamos (duomenys neskelbtini), esančiam gyvenamajam namui, kurio plotas yra 33,690 kv. m., tačiau ginčo namo plotas sudaro 51,11 kv. m. J. J. teismui paaiškino, kad I. J. nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, esantį netoliese nuo gyvenamojo namo, kuriame ji šiuo metu gyvena ir kurio ½ dalis sudaro jos mirusio vyro palikimą. Vadinasi I. J. pateikė mokėjimo dokumentus už jam priklausančiam gyvenamajam namui suteiktas atliekų surinkimo paslaugas, kadangi jo namas taip pat yra (duomenys neskelbtini), taigi pateiktas dokumentas neįrodo, kad I. J. priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad I. J. teisme pripažino, kad po tėvo mirties tėvų gyvenamojo namo neremontavo, už namui tiekiamą elektros energiją nemokėjo ir nurodė, kad tas namas jam apskritai nebuvo reikalingas. Taigi teismas prieina išvados, kad I. J. po tėvo J. J. mirties nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas priimti tėvo palikimą, nors būdamas vieninteliu tėvo sūnumi, kaip ne kartą teisme pabrėžė jis pats, bei atsakingu ir rūpestingu kito tėvo kadaise turėto turto savininku, galėjo vienu ar kitu būdu inicijuoti palikimo priėmimo procesą, nepaisant to, kad namas nebuvo tinkamai įregistruotas, domėtis jo likimu, būkle ir registracija, tačiau nieko iš išvardintų veiksmų nepadarė. Todėl nesant įrodymų, patvirtinančių, kad I. J. faktiniu valdymu priėmė savo tėvo J. J. palikimą, jo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jis priėmė tėvo J. J. palikimą yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pareiškimą patenkinti visiškai.

I. J. pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Atmesti I. J. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski