- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-596-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01664-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo nurodytu atsakovo M. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r. buvo siunčiamos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu, ieškovo nurodytu, adresu (duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r., VSDFV duomenų apie jo įdarbinimus neturi. Ieškovas ieškinyje yra išreiškęs prašymą procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Gelvora“ terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Tiek teismas, tiek ieškovas turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. Realu, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.). Procesiniai dokumentai atsakovui siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r. sav.), galimybės siųsti dokumentus į atsakovo darbovietę nėra, kadangi VSDFV duomenimis jis niekur nedirba. Nagrinėjamuoju atveju procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ne dėl to, kad nežinoma gyvenamoji ar darbo vietos, o grįžo su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Ieškovas ieškinyje prašydamas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, tik deklaratyviai pažymėjo, jog įteikti dokumentus per antstolį nepavyktų, o paskirti kuratoriaus nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų kitu būdu. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas neturi galimybių įteikti atsakovui dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti daroma. Ieškinio pagrįstumo klausimas teisingai gali būti išsprendžiamas tik tuomet, kai atsakovui sudaromos tinkamos sąlygos dalyvauti bylos nagrinėjime ir išdėstyti savo atsikirtimus (pripažinti ieškinį ar prieštarauti jam iš dalies ar visa apimtimi), juolab, kad nagrinėjamuoju atveju ginčas yra kilęs iš vartojimo santykių – atsakovo ir UAB „Tele2“ sudarytos mobilaus telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarties. Esant galimybei nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovui neišnaudojus kitų galimybių, būtų nepagrįstas ieškovo prašymas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai ir kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimų. Atsakovui neįteikus procesinių dokumentų skolininko nurodytu adresu, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė savo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Be to, atsakovui kas mėnesį buvo siunčiami pranešimai gyventojų registro tarnyboje nurodytu adresu (Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini).), remiantis CK 2.17 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 30 str. 1 d. turi teisę pareikšti ieškinį pagal paskutinę žinomą skolininko gyvenamąją vietą.
5.2. Teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui - nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti, turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, turi pateikti įrodymus, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus - ieškovas turėtų išnaudoti galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus per antstolį, ar pateikti teismui prašymą, atitinkantį CPK 39, 129 str. reikalavimus, paskirti kuratorių. Pažymėtina, jog nesant galimybės dokumentų įteikti atsakovo gyventojų registro tarnybos duomenimis nurodytu adresu, akivaizdu, jog, tokiu atveju, bandymas dokumentus atsakovui įteikti per antstolį taip pat nepavyktų.
5.4. CPK 39 str. 3 d., kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Išimtis numatyta tik jei kuratoriumi būtų skiriamas atsakovo giminaitis ar sutuoktinis. Ieškovas atsakovo asmeniškai nepažįsta ir neturi duomenų apie atsakovo sutuoktinį ar gimines, todėl, remiantis CPK 39 str. 1 d., kuratoriumi turėtų būti skiriamas advokatas. Šiuo atveju, atsakovo atstovavimo išlaidas iš anksto turėtų apmokėti ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomų išlaidų skirtų kuratoriaus atlyginimui papildomai nereikia įrodinėti, nes kuratoriaus atlyginimas numatytas CPK. Vadinasi, tik gavęs suinteresuotos šalies prašymą skirti kuratorių, apmokėjimą už jo darbą, teismas gali jį skirti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus CPK 296 str. 1 dalies 11 punkto pagrindu, pagal kurį jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.Pagal formuojamą teismų praktiką teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas).Bylos duomenimis, ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodė jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Šis ieškovo adresas nurodytas ieškovo ir atsakovo sudarytoje Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje, taip pat šį adresą atsakovas yra deklaravęs kaip gyvenamąją vietą. Neįteikus atsakovui procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, ieškovas prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, per antstolį įteikti dokumentų ir skirti kuratoriaus ieškovas nepageidauja, nes tai susiję su nemažomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs, VSDFV duomenis, nustatė, kad atsakovas niekur nedirba. Tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad paskutinė atsakovo žinoma buvimo vieta yra Alytaus pataisos namai adresu Ulonų g. 8A, Alytuje (baudžiamoji byla Nr. T-217-256/2016). Taigi teismas, būdamas šioje byloje aktyvus ir turėdamas galimybę patikrinti LITEKO sistemą, galėjo procesinius dokumentus išsiųsti į Alytaus pataisos namus, t. y. į paskutinę žinomą atsakovo buvimo vietą.Pagal CPK 130 str., kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju ieškovui nesutinkant atsakovui skirti kuratoriaus bei apmokėti už jo darbą spręstina, jog nėra antrosios CPK 130 str. 1 d. numatytos sąlygos (galimybės) jį skirti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas ieškovui prašant atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nepagrįstai nustatė ieškovui trūkumus nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.