Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-993/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1-252-993/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18862-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
R. Č.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-252-993/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18862-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,nukentėjusiajam V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini), (suimtas kitoje byloje), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų areštu;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 parų areštu;

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo, 2016 m. sausio 21 d. paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. 2015 m. balandžio 2 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti V. M. priklausantį turtą, įsibrovė į V. M. priklausantį kiemą, sulaužydamas medinės tvoros dalį – 200 Eur vertės, sulaužydamas medinių durų rėmą ir sudaužydamas stiklo paketą – 1214 Eur vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suveikė apsaugos signalizacija.

Kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino pilnai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, paties įvykio gerai neatsimena, nes 2015 m. daug gėrė, tačiau tuo metu buvo laisvėje ir galėjo bandyti įsibrauti į namą, kad jį apvogti. Įvykio vietoje rado jo kraujo, todėl savo kaltės neginčija ir dabar labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Civilinio ieškinio neginčija, pripažįsta, kad sulaužė tvorą, durų rėmą, sudaužė stiklo paketą, dirbs ir pasistengs žalą atlyginti. Savo elgesį vertina blogai, dabar visai negeria, užsikodavo nuo 2016 m. sausio mėnesio.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio jis gyveno (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįždavo retkarčiais. Planavo nuo 2018 m. spalio mėnesio grįžti gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 2 d., jam su žmona grįžtant į Lietuvą, pakeliui, jis sužinojo, kad buvo mėginta patekti į jam priklausantį minėtą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu, tame name niekas negyveno, apie įvykį policijai pranešė apsaugos darbuotojai. Jam grįžus į Lietuvą 2015 m. balandžio 2 d., jis pats pamatė, kad buvo sulaužyta medinė tvoros dalis, kurią jis vertina 200 eurų, taip pat bandant pateikti į namą buvo sugadinta balkono durų varčia ir stakta, bei išdaužtas šių durų stiklas, preliminariai – 1700 Eur vertės. Dėl šio įvykio, kai bandant apvogti jo namą buvo sugadintas turtas, jis patyrė maždaug 1900 Eur materialinę žalą. Kadangi kaip jau ir minėjo iki šiol gyveno (duomenys neskelbtini), šių durų netvarkė, todėl tikslios žalos pasakyti negali. Artimiausiu metu jis ketina jas tvarkyti ir tikslinti jam padarytą žalą. Jis mano, kad į jo namo vidų nebuvo patektą, kadangi daiktai namo viduje nebuvo išmėtyti, jie buvo sudėti tvarkingai. Jis mano, kad į jo namus buvo kėsintasi patekti ir iš ten pavogti ten buvusius vertingus daiktus, tačiau kokius daiktus norėta pavogti tiksliai pasakyti jis negali. Kas ir dėl ko bandė apvogti jo namą jis nežino, R. Č. jis nepažįsta, nieko apie jį nežino, jis jo namuose be jo ar jo giminaičių leidimo lankytis negalėjo. Civilinį ieškinį, ketina reikšti tyrimo eigoje (1 t., b. l. 72, 76-77).

Liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 2 d., apie 03.50 val. jam paskambino iš saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė, kad jo tėvo V. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini) suveikė signalizacija. Atvykus prie minėto namo, ten jau buvo saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Apžiūrėjus pastatą, dešinėje sienoje jis pastebėjo pirmame aukšte, laužiant, sugadintas medžio masyvo duris, sudaužytą stiklo paketą. Į vidų nepatekta, nes nesugebėta iki galo išlaužti durų. Neabejotina, jog durys laužtos, siekiant pateikti į vidų, iš kur ketinta pavogti turtą. Kas sugadino duris, nežino, konkrečiai nurodyti negali. Žala padaryta jo tėčiui V. M.. Asmeniškai jam žala nepadaryta V. M. šiuo metu gyvena užsienyje ir grįžta retkarčiais. Artimiausiu metu planuoja grįžti šiandien – 2015 m. balandžio 2 d. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 81).

2015 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tame pačiame protokole, specialisto, BPK 89, 90, 92 straipsnio pagrindais ir BPK 205 straipsnio nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu iš lauko pusės prie durų rasta ir paimta durų medienos dalis su laužimo pėdsakais, supakuota pakete Nr. 129039. Iš durų paimta stiklo šukė, supakuota pakete Nr. 128507. Iš lauko pusės, ant durų rėmo ir lango rėmo rasti pėdsakai panašūs į kraują, padarytos dvi nuoplovos distiliuotu vandeniu ant vatos krapštuko, supakuota voke užantspauduota spaudu „tyrimo objektams Nr. 23“. Rankos pėdsakų tinkamų asmeniu identifikuoti nerasta. Avalynės pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus apylinkes, jokių pėdsakų ar objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: dvi pėdsakų panašių į kraują nuoplovos, medienos dalis su laužimo pėdsakais, stiklo šukė (1 t., b. l. 28-31).

2015 m. balandžio 2 d. informacijoje apie įvykį ROIK 0115000170447 nurodyta, kad Saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ praneša, kad privačiame name išdaužtas langas ir išlaužtos durys. Šeimininkai užsienyje (1 t., b. l. 4).

2015 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys, kurie sulaužydami medinių durų rėmą ir sudaužydami stiklo paketą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, tačiau savo veikos neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios – suveikus signalizacijai, nespėjo išlaužti durų ir patekti į patapą (1 t., b. l. 3).

Specialisto išvadoje Nr. S103/15(01) nurodyta, kad ant nuoplovos nuo lango rėmo (2 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam identifikavimui. Ant nuoplovos nuo durų rėmo (1 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu ant lango rėmo (2 obj.), su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (1 t., b. l. 45-47).

2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S-5974 (8.31E) nurodyta, kad DNR tyrimo, atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18862-18, genotipai DNR duomenų registre sutapo su R. Č. genotipu (1 t., b. l. 53).

2018 m. rugpjūčio 16 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad paimti įtariamojo R. Č. DNR pavyzdžiai lyginamajam tyrimui atlikti (1 t., b. l. 54).

2018 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4122)-IS1-5284 konstatuota, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. balandžio 2 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. Č. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000006 proc. (1 t., b. l. 62-63).

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, namą, sandėlius ir kt.). Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą (BK 22 straipsnis) yra tokie tyčiniai veikimai ar neveikimai, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. Č. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, nurodė, kad tuo metu, kaip buvo įvykis, jis nuolat gėrė ir būdavo neblaivus, todėl daug ko neprisimena. Neprisimena ir šio įvykio, tačiau, kad tai jis padarė neneigia ir visiškai pripažįsta. Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikalstamą veiką patvirtina ir bylos medžiaga: nukentėjusiojo V. M. ir liudytojo I. M. parodymai, 2015 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), nenustatyti asmenys, sulaužydami medinių durų rėmą ir sudaužydami stiklo paketą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, tačiau savo veikos neužbaigė, kadangi suveikė signalizacija ir nespėjo galutinai išlaužti durų bei patekti į patapą. Esminiai duomenys dėl kaltinamojo R. Č. kaltės pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. S103/15(01), kuria buvo nustatyta, kad ant nuoplovos nuo lango rėmo (2 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam identifikavimui. Ant nuoplovos nuo durų rėmo (1 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu ant lango rėmo (2 obj.), su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Šios išvados pasekoje, atlikus palyginimą su DNR duomenų registru, buvo nustatyta, jog nusikaltimo vietoje rasto ir ištirto žmogaus kraujo DNR sutampa su R. Č. genotipu ir atsitiktinio sutapimo tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. Č. lokusų genotipui, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000006 proc. Šie ištirti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad būtent kaltinamasis R. Č. pasikėsino įvykdyti vagystę, įsibraunant į patalpą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti grubūs durų laužimo pėdsakai, lango stiklo pakete daužtinė skylė, taip pat dalies tvoros išardymas. Nukentėjusysis teisminiame nagrinėjime padarytą žalą patikslino. Teismų praktikoje laikoma, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo) įsigijimo kaštus, daikto vertę. Paprastai teismų praktikoje daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, o jei asmuo neturi jokių turto vertę pagrindžiančių duomenų, turto vertę nustato teismas. Nukentėjusysis lango/durų pakeitimą/pagaminimą įvertino 1214 eurų, tvoros atstatymą 200 eurų, laikiną durų lango užkonservavimą – 150 eurų, sienų po pakeitimo, durų, lango apdailą 200 eurų, parketo atstatymo darbus 200 eurų. Nors nukentėjusysis pateikė duomenis tik dėl dalies padarytos žalos – preliminarų paskaičiavimą dėl lango ir durų pakeitimo ir kitų turto vertę pagrindžiančių įrodymų pateikti negali, tačiau nurodyti kiti išlaidų kaštai yra realūs. Teismas abejoti nukentėjusiojo parodymais neturi jokio pagrindo, nurodyta daiktų atkūrimo kaina yra protinga, atitinka rinkos kainas. Įvertinus šias aplinkybes, tikslinama kaltinime nurodyta aplinkybė dėl stiklo paketo vertės, nurodant, kad stiklo paketas yra 1214 Eur vertės. Šis patikslinimas veiksmų kvalifikacijos nekeičia, nes BK 178 straipsnio 2 dalies inkriminavimas nepriklauso nuo turto vertės.

Taigi iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis kėsinosi įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Č., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis R. Č. praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka 2014 metais, baudos nesumokėtos (b. l. 151, 152), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (b. l. 159, 160), šiuo metu suimtas kitoje byloje. Kaltinamasis R. Č. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, gali būti pasiekti tik paskyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą. Bausmės trukmės laikas parinktinas mažesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bei įvertinus ir tai, kad nusikaltimas baigtas pasikėsinimo stadijoje, kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, nevengė savo atžvilgiu atsakomybės, be to, ilgas laisvės atėmimo trukmės terminas sumažintų galimybę nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. M. pareiškė 1964,00 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 22). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango/durų užkonservavimas, pakeitimas, apdaila, tvoros atstatymas, parketo atstatymas po lango/durų pakeitimo. Sumą nustatė pagal preliminarų durų/lango paskaičiavimą ir kitų objektų bei darbų rinkos kaštus. Visų paskaičiavimų dėl išlaidų neturi. Dėl lango yra preliminarus paskaičiavimas, tvora buvo pagaminta iš maumedžio, pataisymas kainavo 200 Eur, laikinas lango ir durų konservavimas kainavo 150 Eur (100 Eur už medžiagas ir 50 Eur už darbą). Kai duris su stiklo paketu pakeis, nes sulaužyta stakta ir durys, reikės daryti apdailą aplink langą, be to, reikės pakeisti dalį parketo, naujai šlifuoti ir tai kainuos. Prieš įvykį buvo padaryta tiek vidinė, tiek išorinė apdaila. Tvoros konstrukcijos reikės keisti 3 metrus ilgio ir 1,5 m aukščio. Kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčijo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Nors nukentėjusysis visų įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį teismui nepateikė, tačiau byloje kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo apgadinta tvora, langas/durys, todėl yra būtinas jų pakeitimas, sutvarkymas, taip pat ir išardant dalį parketo, būtini apdailos darbai. Kaip minėta, netikėti nukentėjusiojo parodymais apie sugadintų durų/lango konservavimo, keitimo, apdailos, tvoros remonto darbų kainą, teismas neturi jokio pagrindo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 1964,00 Eur turtinė žala V. M. naudai.

Kiti klausimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – paketas su stiklo šuke ir paketas su durų rėmo dalimi, perduoti saugojimui Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariato daiktų saugyklai (1 t., b. l. 38), sunaikintini. CD diskelis su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis (1 t., b. l. 37) ir R. Č. seilių DNR lyginamasis pavyzdys (1 t., b. l. 64), paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kardomoji priemonė R. Č. šioje byloje neskirtina, kadangi kitoje Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-344-725/2019 jam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (iki 2019 m. kovo 30 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 6 d.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiojo V. M. naudai 1964,00 Eur turtinę žalą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – paketą su stiklo šuke ir paketą su durų rėmo dalimi, perduotus saugojimui Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariato daiktų saugyklai, sunaikinti, CD diskelį su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis ir voką su R. Č. seilių DNR lyginamuoju pavyzdžiu, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kardomosios priemonės R. Č. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė