Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Civilinė byla Nr. e2S-146-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
e2S-146-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04210-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
„(duomenys neskelbtini)“ SE
Trečiasis asmuo
AB „(duomenys neskelbtini)“, R. M.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-146-544/2016

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04210-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5.; 3.3.2.4.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6574-400/2015, pagal ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ SE, veikiančio per „(duomenys neskelbtini)“ SE filialą Lietuvoje (toliau – ieškovas), ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys AB „(duomenys neskelbtini)“, R. M., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu Ieškovas prašė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1694,09 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metinių palūkanų ir 10 Eur žyminį mokestį. Tvirtino, kad Ieškovas su atsakove buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą. 2014 m. birželio 9 d. kelyje Vilnius – Panevėžys įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Dėl to Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, atlygino 1694,09 Eur dydžio žalą. Tačiau apdraustąją transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs atsakovės darbuotojas buvo neblaivus, dėl ko, Ieškovo vertinimu, atsakovas privalo atlyginti patirtą žalą sumokėtos draudimo išmokos ribose.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu ir priteisė iš Ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip pat priteisė iš Ieškovo 3,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, kad Ieškovas/jo atstovas, būdami tinkamai informuoti, neprašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir be svarbių priežasčių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, o byloje nėra jokių duomenų, kad Ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovė pripažino ir/ar įvykdė Ieškovo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš Ieškovo turi būti priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau, nors atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė turėjusi 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendė, kad iš Ieškovo atsakovei turėtų būti priteisiama tik 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei bylos nagrinėjimo metu atstovavo vienas advokatas, pateiktų išlaidų detalizacija yra abstrakti, nagrinėjama civilinė byla nelaikytina sudėtinga, nėra susijusi su užsienio (tarptautiniu) elementu, advokatas paruošė vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį) ir dalyvavo viename parengiamajame posėdyje, o byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, kas sąlygojo nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Ieškovo atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d., tačiau neatsižvelgė į Ieškovo atstovo procesinį elgesį. Pabrėžia, jog pirmasis parengiamasis teismo posėdis nagrinėjamoje civilinėje byloje vyko 2015 m. rugsėjo 28 d. Jame buvo nutarta išreikalauti baudžiamosios bylos medžiagą, su kuria susipažinus kilo pagrįstų abejonių, ar joje pateikta specialisto išvada dėl eismo įvykio ir atsakovo vairuotojo kaltės konstatavimo yra išsami. Be to, antrasis parengiamasis teismo posėdis, kuriame buvo nutarta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis R. M. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bei spręsti klausimą dėl teismo eksperto apklausos bei galimo ekspertizės skyrimo, vyko 2015 m. spalio 15 d. Užtikrinant eksperto būsimų kelionės išlaidų kompensavimą atsakovės direktorė įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 200 Eur. Dėl to šioje byloje buvo ruošiamasi eksperto apklausai bei galimai skirti eismo įvykio ekspertizei. Tik neatvykus Ieškovo atstovui šių veiksmų atlikti nebereikėjo. Reikšminga ir tai, kad nė viename iš parengiamųjų teismo posėdžių Ieškovo atstovai nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl nedidelių advokato darbo ir laiko sąnaudų ir nepagrįsta, o atsakovės sumokėtų atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų ribų.

Atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

CPK 94 str. 1 d. nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas užbaigė bylą, nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą. Šia nutartimi teismas, įvertinęs, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovė pripažino ir/ar įvykdė Ieškovo reikalavimus, dėl ko ieškinio palikimas nenagrinėtu prilygsta palankaus atsakovei teismo sprendimo priėmimui, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės ir nuo 500 Eur jas sumažino iki 300 Eur, kadangi atsakovei bylos nagrinėjimo metu atstovavo vienas advokatas, jis nedetalizavo patirtų atstovavimo išlaidų, paruošė tik vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), dalyvavo viename parengiamajame posėdyje, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, ji nėra sudėtinga ar susijusi su užsienio elementu, kas taip pat sąlygotų dideles advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atskiruoju skundu atsakovė tvirtina, kad atstovavimo išlaidos yra proporcingos ir teisingos, dėl ko privalėjo būti priteisiamos visos, o ne jų dalis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atsakovės atskirąjį skundą, o taip pat atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytas apskaičiuojamo advokato darbo užmokesčio ribas, sprendžia, jog, nors pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš Ieškovo atsakovei priteisiamas atstovavimo išlaidas, ir rėmėsi dalimi bylos duomenis nepatvirtintų aplinkybių, tačiau šioje dalyje iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais formaliais pagrindais nėra pagrindo (CPK 328 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2015 m. rugsėjo 24 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė advokatui S. K. atstovauti civilinėse bylose bei atlikti kitus atstovavimo sutartyje apibrėžtus teisinius veiksmus (29 b. l.). Dėl to atsakovės atstovas S. K. dalyvavo 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 15 d. bei 2015 m. lapkričio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo parengiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko 2015 m. rugsėjo 24 d. nuo 13.18 val. iki 13.21 val., 2015 m. spalio 15 d. nuo 9.10 val. iki 10.05 val. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nuo 13.19 val. iki 13.23 val. (30 – 31, 72 – 75, 101 – 102 b. l.). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą leisti susipažinti su nagrinėjama civiline byla bei jos priedu – ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 128 lapai. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, atsakovės atstovas dalyvavo ne viename, o trijuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei susipažino su bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir ta aplinkybė, kad tik antro parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nenurodė trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie privalo būti įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, papildomas parengiamasis teismo posėdis vyko ne dėl atsakovės ar jos atstovo kaltės. Kartu pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti netinkamą atsakovės atstovo elgesį, jo piktybiškumą ar kitokius netinkamus veiksmus, nulėmusius papildomas išlaidas. Tačiau visų šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, o taip pat į byloje esančią 2015 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas, vis dėlto neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju iš Ieškovo turėtų būti priteisiamos visos turėtos 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1, 7 d.). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų ar atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio koeficientas yra 0,1 numatyto Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, Rekomendacijų 9 p. numatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Šiuo atveju iš byloje esančios 2015 m. rugsėjo 25 d. sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas matyti, kad 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas sudaro teisinės konsultacijos ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme (100 b. l.). Tačiau tokių atstovavimo paslaugų valandų skaičius nėra nurodytas, pats advokatas S. K. nedetalizavo ir neįvardijo, kiek konkrečiai laiko skyrė teisinėms konsultacijoms ar susipažinimui su bylos medžiaga nei virš minėtoje sąskaitoje – faktūroje, nei atskirajame skunde. Negana to, iš pirmiau išdėstytų duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo parengiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo advokatas, iš viso truko vos 1 valandą 12 minučių, iš jų vien antrasis parengiamasis teismo posėdis truko 1 valandą 5 minutes. Taigi atstovavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo intensyvus ir ilgas, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kiek valandų atsakovės atstovas praleido susipažindamas su civiline byla ir jos priedu, civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, civilinės bylos specifika nėra itin reta ar neįprasta, byloje išties nėra tarptautinio ar Europos Sąjungos teisės elementų, atsakovės atstovas procese dalyvavo ne nuo pradžių, pagal byloje esančius duomenis jis neruošė nei atsakovės pateikto prieštaravimo, nei atsiliepimo į ieškinį, o civilinė byla buvo užbaigta ieškinį paliekant nenagrinėtu. Tokie duomenys, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, leidžia pagrįstai manyti, kad advokato S. K. teisinių konsultacijų bei atstovavimo pirmosios instancijos teisme šioje byloje laikas nebuvo ilgesnis nei 4 valandos, dėl ko iš Ieškovo atsakovei priteista 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma išties yra protinga, proporcinga, reali ir adekvati nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios, atsižvelgiant į CPK 313 str. reikalavimus, nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė